Lietuvoje įsikūrę Norvegijos skolų išieškotojai: mes ir psichologai, ir kunigai

Publikuota: 2015-09-16
Atnaujinta 2015-09-16 12:51
Klausas-Andersas Nysteenas, „Lindorff“ vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Klausas-Andersas Nysteenas, „Lindorff“ vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Norvegijos bendrovė „Lindorff“ – viena didžiausių skolų išieškojimo ir kreditų valdymo įmonių Europoje, veikianti keliolikoje rinkų. Lietuvoje ji jau daugiau nei dešimtmetį turi savo biurą, o dabar atidarytas ir paslaugų centras, kuriame per keletą metų tikimasi įdarbinti pusę tūkstančio Lietuvos teisininkų, finansų ir kitų sričių specialistų.

Vienas iš kompanijos tikslų Lietuvoje – darbuotojų skaičiumi aplenkti „Storebrand“, buvusius partnerius, su kuriais „Lindorff“ Vilniuje įkūrė bendrą paslaugų centrą 2006 m., tačiau vėliau pasitraukė, VŽ sako Klausas-Andersas Nysteenas, kompanijos vadovas.

Nors tokį siekį paslaugų centro atidarymo metu p. Nysteenas išsakė tarsi juokais, „Lindorff“ per kelerius metus rimtai planuoja pasamdyti 500 darbuotojų. Palyginti, „Storebrand“, kurioje anksčiau dirbo ir pats p. Nysteenas, Lietuvoje turi 350.

Interviu „Verslo žinioms“ p. Nysteenas taip pat įvardija, kodėl bendrovė pasirinko Lietuvą, ir pasakoja apie „Lindorff“ vertybes, kurios retai asocijuojamos su skolų išieškojimo bendrove.

– Kaip prasidėjo „Lindorff“ paslaugų centro Lietuvoje istorija?

– Iš tiesų pradėjo 2006 m., kai mes įsikūrėme čia kartu su „Storebrand“ (Norvegijos finansinių paslaugų bendrove – VŽ), kuri šiuo metu turi labai didelę organizaciją čia. Pradėjome kartu su jais, bet „Storebrand“ labai greitai augo, o mes tokio greičio neišvystėme, todėl išsiskyrėme.

– Vis dėlto galiausiai nutarėte, kad norite turėti paslaugų centrą Lietuvoje?

– Taip. Ilgą laiką „Lindorff“ darbotvarkėje tai nebuvo strateginės svarbos klausimas. Bet dabar mums yra labai svarbu tai padaryti gerai. Šiuo metu perkeliame procesus į Vilnių, kad galėtume čia naudotis darbuotojų išsilavinimu ir įgūdžiais, o taip pat ir masto ekonomija.

– Taigi, nekuriate papildomų darbo vietų, jas tiesiog perkeliate?

– Šiuo metu taip. Nes jei turi nedidelę komandą, kuri dirba skirtingose šalyse, nėra naudos iš masto ekonomijos. Nauda atsiranda, kai perkeli visus tuos žmones į vieną vietą. Todėl mes esame čia.

Kita vertus, „Lindorff“ yra kompanija, kuri auga. Pirmąjį pusmetį mūsų apyvarta padidėjo 20%, todėl mums reikės naujų darbuotojų.

– Ką veikia kompanijos specialistai Vilniuje?

– Kol kas čia daugiausia užsiimame administravimu ir palaikymu (angl. backoffice), bet taip pat yra ir pagrindinio biuro (angl. frontoffice) darbo – kalbamės su skolininkais. Bet tai mažoji dalis. Daugiausia teikiame palaikymą savo padaliniams įvairiose šalyse.

– Kokią plėtrą planuojate?

– Manome, kad galime turėti penkis kartus daugiau žmonių nei dabar (bendrovėje šiuo metu – 100 darbuotojų – VŽ). Tikslą norime pasiekti per dvejus metus. Aišku, taip atrodo dabar. Gali būti, kad reikės ir daugiau darbuotojų.

– Atidarydamas centrą kalbėjote, kad ne mažos algos buvo pagrindinė priežastis ateiti į Lietuvą. Kodėl pasirinkote šią šalį?

– Kai nusprendėme persikelti į vieną vietą, žvalgėmės įvairiuose miestuose ir šalyse. Aišku, turėti nedidelį verslą šioje rinkoje jau yra gera pradžia („Lindorff“ savo paslaugas Lietuvoje teikia nuo 2002 m. – VŽ). Tačiau taip pat Lietuvoje būti yra gerai dėl verslo aplinkos. Be to, Vilnius gali pasiūlyti kokybę darbuotojams – tai gera vieta gyventi, o tai yra svarbu. Pastaruoju metu matome reikšmingą Vilniaus plėtrą, tai irgi svarbu. Kultūra – daug dirbantys, nuoširdūs žmonės – mums taip pat yra svarbu.

Prie viso to dar norėčiau paminėti universitetus, nes mums rūpi geras darbuotojų išsilavinimas.

– Ieškote finansų, teisės specialistų?

– Taip, nes labai daug užsiimame teisiniu skolų išieškojimu, taip pat verslo analize. Taip pat IT, apskaita, čia netgi rengiame pirkimus grupės mastu.

– Kodėl Vilnius, o ne Ryga, Talinas?

– Kai aš dirbau „Statoil Fuel&Retail“, mes nusprendėme įrengti savo paslaugų centrą Rygoje. Palyginti, skirtumas nėra didelis, bet kadangi mes jau buvome čia, tai buvo tiesiog paprasčiau.

– Sakote, kad verslo aplinka Lietuvoje yra palanki. O ką galima būtų patobulinti?

– Kalbant apie tiesiogines užsienio investicijas, manau, kad miestas ir investicijų pritraukimo agentūra (VšĮ „Investuok Lietuvoje“ – VŽ) savo darbą atliko gerai. Bet tai yra evoliucija, reikia būti konkurencingais, palyginti su kitomis šalimis. Svarbu, kad ir miestas, ir valstybė išlaikytų aukštus standartus ir stebėtų, ką daro kitos šalys, kitos rinkos. Kartais kitų miestų pasiūlymai yra patrauklesni iš finansinės pusės.

– Kuo jūsų versle išsiskiria Baltijos šalys?

– Visos 13 mūsų rinkų yra skirtingos, ir skirtumai labiausiai susiję su bankų branda, sprendimu perleisti kreditų surinkimą kitoms bendrovėms. Baltijos šalyse daugelis bankų turi savo padalinius, kurie užsiima skolų išieškojimu.

Aš esu dirbęs banko vadovu Norvegijoje ir žinau, kad darbas tokiame padalinyje neatrodo kaip pati geriausia karjera, ir talentingi žmonės jo nesirenka. Savo ruožtu mes, kadangi specializuojamės tame, pritraukiame geriausius specialistus, todėl manau, kad galime atlikti šį darbą efektyviau nei bankai.

– O kaip skiriasi vaizdas Baltijos šalyse ir Skandinavijoje, kalbant apie verslo požiūrį į pradelstus įsiskolinimus?

– Sakyčiau taip – nesvarbu, apie kokią šalį kalbėtume, žmonės nori grąžinti skolas. Mažai kas nori būti prasiskolinęs. Aišku, rasime išimčių, bet tai pagrindinė taisyklė.

Atvirai pasakius, negaliu labai daug pasakyti apie tai, kuo skiriasi šios rinkos, bet iš esmės Baltijos šalys ir Šiaurės šalys yra labai artimos. Mes panašiai galvojame, panašiai dirbame, mūsų etika, standartai yra panašūs. Todėl mums, norvegiškai bendrovei, buvo labai paprasta čia ateiti. Skirtumai Ispanijoje, Italijoje ar net Vokietijoje yra didesni.

– Pažiūrėkime iš komunikacijos, rinkodaros perspektyvos. Esate skolų išieškotojai – matyt, ne ta bendrovė, su kurios darbuotojais visi noriai bendrauja.

– O taip, būna blogų asociacijų.

– Kaip su tuo tvarkotės?

– Pirmiausia, sakyčiau, kad mes atliekame labai svarbų darbą visuomenėje. Pavyzdžiui, jei esi ūkininkas ir nori kažką auginti, dažnai turi pirkti sėklų, nurinkti derlių ir sumokėti už jas. Taigi, skola yra labai svarbi daugelio sandorių dalis. Ir ši skola turi būti sumokėta. Jei ne – sandoris nelabai veikia. Ir tai yra šimtmečių senumo dalykai. Visuomenei yra labai svarbu, kad vertės grandinė būtų užbaigta. Bet taip pat svarbu, kad skolų surinkimas būtų atliekamas draugiškai, taip, kad gerai jaustųsi ir skolininkas, ir kreditorius.

Štai čia mes ir ateiname. Atliekame tą skolų surinkimą draugiškai. Darome tai, nes suprantame, kad žmogus, kuris yra įsiskolinęs, patiria įtampą, turi problemų. Prarasti savo gyvenimo kontrolę yra vienas iš didžiausią stresą keliančių dalykų. Taigi, mes stengiamės būti truputį finansų patarėjais, truputį teisininkais, truputį kunigais, mentoriais, ugdančiaisiais vadovais, psichologais. Mes padedame žmonėms atgauti savo gyvenimo kontrolę.

Kai klausausi mūsų pokalbių su skolininkais, suprantu, kad turime labai gerus specialistus. Girdžiu, kad žmonės jaučiasi patogiai, kalbėdami apie asmeninius reikalus su mūsų darbuotojais. Tai labai motyvuoja. Žmonės yra dėkingi, su mumis pasikalbėję. Tokie būna maždaug 90% atvejų.

– Kaip skiriasi darbas su žmonėmis ir darbas su verslu?

– Esmė ta pati – rasti sprendimą, kuris būtų patogus ir skolintojui, ir skolininkui. Tad panašumų daugiau nei skirtumų.

Jei pasižiūrėsite ten apsisuksite (p. Nysteenas rodo į ant pokalbių kambario sienos pakabintus plakatus – VŽ), pamatysite mūsų pagrindines vertybes („profesionalumas“, „orientavimasis į klientą“, „orientavimasis į rezultatus“, „rūpinimasis“, rašoma juose – VŽ).

Jos ten nekaba tik dėl to, kad kabėtų. Jos tikros. Man svarbu, kad mes atliktume aukščiausio lygio skolų surinkimą, remdamiesi šiomis vertybėmis. Todėl labai daug kalbame apie etiką, kalbame apie tai, kaip vesti pagarbų ir draugišką dialogą.

– Ar sakytumėte, kad tai skiria „Lindorff“ nuo kitų konkurentų?

Manau, kad taip. Reikėtų nepamiršti, kad skola, su kuria mes dirbame, gali būti 5, 10 ar 20 metų senumo. Todėl kuriame ilgalaikius santykius su skolintojais. Tam tikra prasme investuojame į dialogą su jais.

– „Lindorff“ neseniai nusprendė išeiti iš Rusijos rinkos. Kodėl? Ar tai susiję su geopolitine situacija?

Sakyčiau, kad tai daugiausia verslo priežastys, tačiau reikia pripažinti, kad verslas bendrai susiduria su sunkumais dėl politinės aplinkos, sankcijų iš abiejų pusių ir tai nepadeda.

– Europa, sakoma, krizėje jau beveik dešimtmetį. Kaip „Lindorff“ sekasi šiame kontekste? Ar kompanija dėl to laikosi geriau – juk yra daug daugiau skolos – ar prasčiau, nes tą skolą gerokai sunkiau surinkti?

– Makroekonomika išties turi įtakos mūsų verslui skirtingose rinkose ir, aišku, kai laikai sunkūs, kaip, pavyzdžiui, yra Suomijoje dabar, negrąžinamos skolos auga. Tuo metu Ispanijoje, kur ekonominė padėtis gerėja, surinkti skolą yra paprasčiau. Mūsų pranašumas – tai, kad dirbame skirtingose šalyse, taigi, jos atsveria viena kitą.

Bendrai kalbant, paprasčiau surinkti skolą, kai ekonomika auga, bet jei ji visuomet auga, nėra kada supirkti skolos. Taigi, palankiausia mums yra svyruojanti dinamika.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Revolut“ Airijoje ketina prašyti el. pinigų licencijos 35

Jungtinės Karalystės finansų startuolis „Revolut“, Lietuvoje jau turintis elektroninių pinigų įstaigos...

Finansai
2019.05.21
Medicinos banko pelnas beveik patrigubėjo 5

Medicinos banko grupė I šių metų ketvirtį uždirbo 0,757 mln. Eur grynojo pelno, beveik triskart daugiau nei...

Rinkos
2019.05.20
„Revolut“ banko veiklos pradžią Lietuvoje kiek atidėjo  5

„Revolut“ kiek atidėjo specializuoto banko veiklos pradžią Lietuvoje – dabar ją numatoma pradėti antrąjį šių...

Finansai
2019.05.17
Šiaulių bankui pakeltas skolinimosi reitingas

Reitingų agentūra „Moody‘s“ padidino Šiaulių banko ilgalaikio skolinimosi reitingą nuo Baa3 iki Baa2.

Rinkos
2019.05.17
Pardavimų valanda „Lietuvos draudime“: kuo mažiau klausimų, tuo daugiau naudos Premium

Augti daugiau, nei auga rinka, padeda naujovių taikymas – tiek pardavimų procese, tiek kuriant vertės...

Pardavimai
2019.05.16
Dar vienu banku mažiau: traukiasi „Handelsbanken“ 15

Vienas didžiausių Švedijos bankų „Handelsbanken“ nuo 2020 m. stabdys savo operacijas Lietuvoje ir kitose...

Rinkos
2019.05.16
„Mokilizingas“ taps filialu 1

Prieš metus estų banko „Inbank“ įsigytas lietuvių „Mokilizingas“ po susijungimo sandorio taps „Inbank“ dalimi...

Rinkos
2019.05.16
FNTT vadovas: „Revolut“ veikla Lietuvoje gali sukelti problemų 24

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovas Antonis Mikulskis pareiškė, kad Jungtinės Karalystės...

Finansai
2019.05.15
V. Vasiliauskas: Lietuvos bankas tęs bendradarbiavimą su Seimu 1

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas nevertina nesėkmingo valdančiųjų bandymo Seime...

Finansai
2019.05.14
Seimas nepritarė rezoliucijai dėl nepasitikėjimo Vitu Vasiliausku 16

Seimas antradienį nepriėmė rezoliucijos dėl nepasitikėjimo centrinio banko vadovu Vitu Vasiliausku.  

Verslo aplinka
2019.05.14
S. Skvernelis reiškia nepasitikėjimą Lietuvos banko vadovu  42

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, kad nepasitiki Lietuvos banko vadovu Vitu Vasiliausku.

Verslo aplinka
2019.05.14
Draudimo rinkos lyderiai – „Lietuvos draudimas“ ir „Swedbank Life Insurance“

Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkoje pirmąjį šių metų ketvirtį lyderio pozicijas išlaikė Lenkijos PZU grupei...

Finansai
2019.05.13
„Ergo Life Insurance“ pernai uždirbo 2,7 mln. Eur pelno

Vokietijos kapitalo Baltijos šalių gyvybės draudimo bendrovė „Ergo Life Insurance“ pernai uždirbo 2,701 mln.

Finansai
2019.05.10
Lietuvos „Gjensidige“ pernai uždirbo 6,2 mln. Eur pelno

Norvegijos draudimo grupės „Gjensidige Forsikring“ valdoma Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Gjensidige“...

Finansai
2019.05.10
Durys uždaromos, bet lieka langai 3

Lietuvoje veikiantys bankai nebežada būti itin dosnūs nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams – sėkmės gali...

Statyba ir NT
2019.05.10
Buvusiam „Danske Bank“ vadovui pateikti kaltinimai

Buvusiam į pinigų plovimo skandalą įsivėlusio banko „Danske Bank“ vadovui Thomui Borgenui pateikti kaltinimai...

Rinkos
2019.05.08
Rusijos investuotojų gynimo fondas dėl „Snoro“ kreipėsi į Paryžiaus arbitražą 20

Rusijos investuotojų užsienio šalyse gynimo fondas pateikė ieškinį Tarptautinių prekybos rūmų (International...

Finansai
2019.05.07
Vyriausybinės komisijos pareikalauta darsyk įvertinti „Revolut“

Seimas įpareigojo strateginių įmonių sandorius tiriančią vyriausybinę komisiją dar kartą aiškintis Jungtinės...

Verslo aplinka
2019.05.07
„Lietuvos draudimo“ pelnas pernai augo 34% iki 17,5 mln. Eur

Didžiausiai Lenkijos ir Vidurio Europos draudimo grupei PZU priklausantis Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkos...

Finansai
2019.05.06
Šiaulių banko pelnas šoktelėjo 49% 15

I šių metų ketvirtį Šiaulių banko grupė uždirbo 14,7 mln. Eur grynojo, arba 49% daugiau, nei prieš metus tą...

Rinkos
2019.05.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau