Lietuvoje įsikūrę Norvegijos skolų išieškotojai: mes ir psichologai, ir kunigai

Publikuota: 2015-09-16
Atnaujinta 2015-09-16 12:51
Klausas-Andersas Nysteenas, „Lindorff“ vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Klausas-Andersas Nysteenas, „Lindorff“ vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Norvegijos bendrovė „Lindorff“ – viena didžiausių skolų išieškojimo ir kreditų valdymo įmonių Europoje, veikianti keliolikoje rinkų. Lietuvoje ji jau daugiau nei dešimtmetį turi savo biurą, o dabar atidarytas ir paslaugų centras, kuriame per keletą metų tikimasi įdarbinti pusę tūkstančio Lietuvos teisininkų, finansų ir kitų sričių specialistų.

Vienas iš kompanijos tikslų Lietuvoje – darbuotojų skaičiumi aplenkti „Storebrand“, buvusius partnerius, su kuriais „Lindorff“ Vilniuje įkūrė bendrą paslaugų centrą 2006 m., tačiau vėliau pasitraukė, VŽ sako Klausas-Andersas Nysteenas, kompanijos vadovas.

Nors tokį siekį paslaugų centro atidarymo metu p. Nysteenas išsakė tarsi juokais, „Lindorff“ per kelerius metus rimtai planuoja pasamdyti 500 darbuotojų. Palyginti, „Storebrand“, kurioje anksčiau dirbo ir pats p. Nysteenas, Lietuvoje turi 350.

Interviu „Verslo žinioms“ p. Nysteenas taip pat įvardija, kodėl bendrovė pasirinko Lietuvą, ir pasakoja apie „Lindorff“ vertybes, kurios retai asocijuojamos su skolų išieškojimo bendrove.

– Kaip prasidėjo „Lindorff“ paslaugų centro Lietuvoje istorija?

– Iš tiesų pradėjo 2006 m., kai mes įsikūrėme čia kartu su „Storebrand“ (Norvegijos finansinių paslaugų bendrove – VŽ), kuri šiuo metu turi labai didelę organizaciją čia. Pradėjome kartu su jais, bet „Storebrand“ labai greitai augo, o mes tokio greičio neišvystėme, todėl išsiskyrėme.

– Vis dėlto galiausiai nutarėte, kad norite turėti paslaugų centrą Lietuvoje?

– Taip. Ilgą laiką „Lindorff“ darbotvarkėje tai nebuvo strateginės svarbos klausimas. Bet dabar mums yra labai svarbu tai padaryti gerai. Šiuo metu perkeliame procesus į Vilnių, kad galėtume čia naudotis darbuotojų išsilavinimu ir įgūdžiais, o taip pat ir masto ekonomija.

– Taigi, nekuriate papildomų darbo vietų, jas tiesiog perkeliate?

– Šiuo metu taip. Nes jei turi nedidelę komandą, kuri dirba skirtingose šalyse, nėra naudos iš masto ekonomijos. Nauda atsiranda, kai perkeli visus tuos žmones į vieną vietą. Todėl mes esame čia.

Kita vertus, „Lindorff“ yra kompanija, kuri auga. Pirmąjį pusmetį mūsų apyvarta padidėjo 20%, todėl mums reikės naujų darbuotojų.

– Ką veikia kompanijos specialistai Vilniuje?

– Kol kas čia daugiausia užsiimame administravimu ir palaikymu (angl. backoffice), bet taip pat yra ir pagrindinio biuro (angl. frontoffice) darbo – kalbamės su skolininkais. Bet tai mažoji dalis. Daugiausia teikiame palaikymą savo padaliniams įvairiose šalyse.

– Kokią plėtrą planuojate?

– Manome, kad galime turėti penkis kartus daugiau žmonių nei dabar (bendrovėje šiuo metu – 100 darbuotojų – VŽ). Tikslą norime pasiekti per dvejus metus. Aišku, taip atrodo dabar. Gali būti, kad reikės ir daugiau darbuotojų.

– Atidarydamas centrą kalbėjote, kad ne mažos algos buvo pagrindinė priežastis ateiti į Lietuvą. Kodėl pasirinkote šią šalį?

– Kai nusprendėme persikelti į vieną vietą, žvalgėmės įvairiuose miestuose ir šalyse. Aišku, turėti nedidelį verslą šioje rinkoje jau yra gera pradžia („Lindorff“ savo paslaugas Lietuvoje teikia nuo 2002 m. – VŽ). Tačiau taip pat Lietuvoje būti yra gerai dėl verslo aplinkos. Be to, Vilnius gali pasiūlyti kokybę darbuotojams – tai gera vieta gyventi, o tai yra svarbu. Pastaruoju metu matome reikšmingą Vilniaus plėtrą, tai irgi svarbu. Kultūra – daug dirbantys, nuoširdūs žmonės – mums taip pat yra svarbu.

Prie viso to dar norėčiau paminėti universitetus, nes mums rūpi geras darbuotojų išsilavinimas.

– Ieškote finansų, teisės specialistų?

– Taip, nes labai daug užsiimame teisiniu skolų išieškojimu, taip pat verslo analize. Taip pat IT, apskaita, čia netgi rengiame pirkimus grupės mastu.

– Kodėl Vilnius, o ne Ryga, Talinas?

– Kai aš dirbau „Statoil Fuel&Retail“, mes nusprendėme įrengti savo paslaugų centrą Rygoje. Palyginti, skirtumas nėra didelis, bet kadangi mes jau buvome čia, tai buvo tiesiog paprasčiau.

– Sakote, kad verslo aplinka Lietuvoje yra palanki. O ką galima būtų patobulinti?

– Kalbant apie tiesiogines užsienio investicijas, manau, kad miestas ir investicijų pritraukimo agentūra (VšĮ „Investuok Lietuvoje“ – VŽ) savo darbą atliko gerai. Bet tai yra evoliucija, reikia būti konkurencingais, palyginti su kitomis šalimis. Svarbu, kad ir miestas, ir valstybė išlaikytų aukštus standartus ir stebėtų, ką daro kitos šalys, kitos rinkos. Kartais kitų miestų pasiūlymai yra patrauklesni iš finansinės pusės.

– Kuo jūsų versle išsiskiria Baltijos šalys?

– Visos 13 mūsų rinkų yra skirtingos, ir skirtumai labiausiai susiję su bankų branda, sprendimu perleisti kreditų surinkimą kitoms bendrovėms. Baltijos šalyse daugelis bankų turi savo padalinius, kurie užsiima skolų išieškojimu.

Aš esu dirbęs banko vadovu Norvegijoje ir žinau, kad darbas tokiame padalinyje neatrodo kaip pati geriausia karjera, ir talentingi žmonės jo nesirenka. Savo ruožtu mes, kadangi specializuojamės tame, pritraukiame geriausius specialistus, todėl manau, kad galime atlikti šį darbą efektyviau nei bankai.

– O kaip skiriasi vaizdas Baltijos šalyse ir Skandinavijoje, kalbant apie verslo požiūrį į pradelstus įsiskolinimus?

– Sakyčiau taip – nesvarbu, apie kokią šalį kalbėtume, žmonės nori grąžinti skolas. Mažai kas nori būti prasiskolinęs. Aišku, rasime išimčių, bet tai pagrindinė taisyklė.

Atvirai pasakius, negaliu labai daug pasakyti apie tai, kuo skiriasi šios rinkos, bet iš esmės Baltijos šalys ir Šiaurės šalys yra labai artimos. Mes panašiai galvojame, panašiai dirbame, mūsų etika, standartai yra panašūs. Todėl mums, norvegiškai bendrovei, buvo labai paprasta čia ateiti. Skirtumai Ispanijoje, Italijoje ar net Vokietijoje yra didesni.

– Pažiūrėkime iš komunikacijos, rinkodaros perspektyvos. Esate skolų išieškotojai – matyt, ne ta bendrovė, su kurios darbuotojais visi noriai bendrauja.

– O taip, būna blogų asociacijų.

– Kaip su tuo tvarkotės?

– Pirmiausia, sakyčiau, kad mes atliekame labai svarbų darbą visuomenėje. Pavyzdžiui, jei esi ūkininkas ir nori kažką auginti, dažnai turi pirkti sėklų, nurinkti derlių ir sumokėti už jas. Taigi, skola yra labai svarbi daugelio sandorių dalis. Ir ši skola turi būti sumokėta. Jei ne – sandoris nelabai veikia. Ir tai yra šimtmečių senumo dalykai. Visuomenei yra labai svarbu, kad vertės grandinė būtų užbaigta. Bet taip pat svarbu, kad skolų surinkimas būtų atliekamas draugiškai, taip, kad gerai jaustųsi ir skolininkas, ir kreditorius.

Štai čia mes ir ateiname. Atliekame tą skolų surinkimą draugiškai. Darome tai, nes suprantame, kad žmogus, kuris yra įsiskolinęs, patiria įtampą, turi problemų. Prarasti savo gyvenimo kontrolę yra vienas iš didžiausią stresą keliančių dalykų. Taigi, mes stengiamės būti truputį finansų patarėjais, truputį teisininkais, truputį kunigais, mentoriais, ugdančiaisiais vadovais, psichologais. Mes padedame žmonėms atgauti savo gyvenimo kontrolę.

Kai klausausi mūsų pokalbių su skolininkais, suprantu, kad turime labai gerus specialistus. Girdžiu, kad žmonės jaučiasi patogiai, kalbėdami apie asmeninius reikalus su mūsų darbuotojais. Tai labai motyvuoja. Žmonės yra dėkingi, su mumis pasikalbėję. Tokie būna maždaug 90% atvejų.

– Kaip skiriasi darbas su žmonėmis ir darbas su verslu?

– Esmė ta pati – rasti sprendimą, kuris būtų patogus ir skolintojui, ir skolininkui. Tad panašumų daugiau nei skirtumų.

Jei pasižiūrėsite ten apsisuksite (p. Nysteenas rodo į ant pokalbių kambario sienos pakabintus plakatus – VŽ), pamatysite mūsų pagrindines vertybes („profesionalumas“, „orientavimasis į klientą“, „orientavimasis į rezultatus“, „rūpinimasis“, rašoma juose – VŽ).

Jos ten nekaba tik dėl to, kad kabėtų. Jos tikros. Man svarbu, kad mes atliktume aukščiausio lygio skolų surinkimą, remdamiesi šiomis vertybėmis. Todėl labai daug kalbame apie etiką, kalbame apie tai, kaip vesti pagarbų ir draugišką dialogą.

– Ar sakytumėte, kad tai skiria „Lindorff“ nuo kitų konkurentų?

Manau, kad taip. Reikėtų nepamiršti, kad skola, su kuria mes dirbame, gali būti 5, 10 ar 20 metų senumo. Todėl kuriame ilgalaikius santykius su skolintojais. Tam tikra prasme investuojame į dialogą su jais.

– „Lindorff“ neseniai nusprendė išeiti iš Rusijos rinkos. Kodėl? Ar tai susiję su geopolitine situacija?

Sakyčiau, kad tai daugiausia verslo priežastys, tačiau reikia pripažinti, kad verslas bendrai susiduria su sunkumais dėl politinės aplinkos, sankcijų iš abiejų pusių ir tai nepadeda.

– Europa, sakoma, krizėje jau beveik dešimtmetį. Kaip „Lindorff“ sekasi šiame kontekste? Ar kompanija dėl to laikosi geriau – juk yra daug daugiau skolos – ar prasčiau, nes tą skolą gerokai sunkiau surinkti?

– Makroekonomika išties turi įtakos mūsų verslui skirtingose rinkose ir, aišku, kai laikai sunkūs, kaip, pavyzdžiui, yra Suomijoje dabar, negrąžinamos skolos auga. Tuo metu Ispanijoje, kur ekonominė padėtis gerėja, surinkti skolą yra paprasčiau. Mūsų pranašumas – tai, kad dirbame skirtingose šalyse, taigi, jos atsveria viena kitą.

Bendrai kalbant, paprasčiau surinkti skolą, kai ekonomika auga, bet jei ji visuomet auga, nėra kada supirkti skolos. Taigi, palankiausia mums yra svyruojanti dinamika.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
SEB ekonomistai: perkaitimo ženklų kol kas nematyti 8

Besitęsiant ilgiausiam augimo periodui kol kas nematyti ekonomikos perkaitimo ženklų, tačiau perspėjančių...

Verslo aplinka
2018.10.22
Vidinės „Danske“ 200 mlrd. Eur „nešvarių pinigų“ skandalo peripetijos Premium 2

2015 m. rugpjūtį didžiausias pasaulyje pinigų plovimo skandalas dar nebuvo iškilęs viešumon, tačiau „Danske...

Rinkos
2018.10.19
„Luminor“ galėtų investuoti į „fintech“ įmonę

Baltijos šalių bankas „Luminor”, kuriame jau kitų metų pirmąjį pusmetį kontrolę turės JAV privataus kapitalo...

Rinkos
2018.10.18
Dar viena ERPB pagalbos ranka – įsigijo „Luminor“ obligacijų

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) reikšmingai prisidėjo prie „Luminor“ banko pirmosios...

Rinkos
2018.10.18
Zalatorius – apie bankų „brūkšnį“ plovimui, akcininkų pokyčius, pasiruošimą krizei Premium 7

Baltijos šalyse netylant pinigų plovimo skandalams, Lietuvos bankai jaučiasi gana ramūs, nes dar pernai...

Rinkos
2018.10.18
„Danske Bank“ naujasis vadovas neįtiko priežiūros institucijai

Danijos finansų priežiūros institucija (FSA) atmetė „Danske Bank“ pasirinkto naujo vykdomojo direktoriaus...

Rinkos
2018.10.17
Lietuvos banko vadovas Vasiliauskas: uždraudę viską, liktume prie suskilusios geldos

Pinigų plovimo istorijos, kuriose minimi ir Baltijos šalyse veikiantys bankai, turi neigiamos įtakos viso...

Finansai
2018.10.16
Vasiliauskas: ECB keis palūkanas ne anksčiau 2019-ųjų rudens 3

Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet, kaip ir planuota, turėtų užbaigti euro sistemos kiekybinio skatinimo,...

Verslo aplinka
2018.10.15
FED tikrai neišprotėjo, sako analitikai 2

Donaldui Trumpui, JAV prezidentui, trečiadienį sukritikavus JAV Federalinį rezervų banką (FED) dėl pernelyg...

Rinkos
2018.10.11
Šiaulių banko pagrindiniai akcininkai nutraukė tarpusavio sutartį 1

Šiaulių banko pagrindiniai akcininkai nebeveiks kaip viena akcininkų grupė.

Rinkos
2018.10.08
Pirmu Lietuvoje specializuotu banku taps „Mano unija“

Vilniuje veikiančiai kredito unijai „Mano unija“ suteikta specializuoto banko licencija.

Rinkos
2018.10.08
Europos bankai murkdosi pinigų plovimo skandaluose 8

Lietuvoje garsiausiai pastaruoju metu nuskambėjo galimo pinigų plovimo per „Danske Bank“ skandalas, tačiau...

Rinkos
2018.10.06
Lietuvos rinkoje tvirtintis bando švedų interneto bankas 1

„TF Bank“, Švedijos interneto bankas, imasi veiksmų plėstis Lietuvos vartojimo finansavimo ir elektroninės...

Rinkos
2018.10.05
„Danske Bank“ – JAV Teisingumo departamento taikiklyje, nutraukiama akcijų supirkimo programa 7

Didžiausias Danijos bankas „Danske Bank“ dėl galimo pinigų plovimo per Estijos padalinį susilaukė JAV...

Rinkos
2018.10.04
„Creditinfo“ kreditingumo ataskaitas šiandien teikia nemokamai 5

Ketvirtadienį kredito biuras „Creditinfo“ įmonėms ir gyventojams teikia nemokamas kreditingumo ataskaitas.

Verslo aplinka
2018.10.04
„TransferGo“ tikisi pritraukti iki 5 mln. Eur – išbandys „Seedrs“ platformą 5

Lietuvių įkurtas piniginių perlaidų startuolis „TransferGo“ pradės sutelktinio finansavimo kampaniją per...

Rinkos
2018.10.03
Prokurorai: tyrimas dėl pinigų plovimo per Ūkio banką nėra baigtas

BNS

Lietuvos teisėsaugos prieš 6 metus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo lėšų, apgaule įgytų...

Finansai
2018.10.03
Lietuvos bankas sušvelnino reikalavimus Medicinos bankui 2

Lietuvos banko (LB) valdyba, įvertinusi visus neigiamus veiksnius, galinčius paveikti UAB Medicinos banko...

Finansai
2018.10.03
Nuo spalio 1 d. – skaidresnės gyvybės draudimo sutartys 1

Spalio pradžioje įsigalioja Draudimo įstatymo pakeitimai, kurie gyvybės draudimo bendroves įpareigos aiškiai...

Finansai
2018.10.02
„Citadele“ žengia į būsto paskolų rinką 8

Latvių bankininkystės grupė „Citadele“ bandys pasinaudoti augančiu būsto kreditavimu ir pradės teikti būsto...

Rinkos
2018.10.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau