Lietuvoje įsikūrę Norvegijos skolų išieškotojai: mes ir psichologai, ir kunigai

Publikuota: 2015-09-16
Atnaujinta 2015-09-16 12:51
Klausas-Andersas Nysteenas, „Lindorff“ vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Klausas-Andersas Nysteenas, „Lindorff“ vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Norvegijos bendrovė „Lindorff“ – viena didžiausių skolų išieškojimo ir kreditų valdymo įmonių Europoje, veikianti keliolikoje rinkų. Lietuvoje ji jau daugiau nei dešimtmetį turi savo biurą, o dabar atidarytas ir paslaugų centras, kuriame per keletą metų tikimasi įdarbinti pusę tūkstančio Lietuvos teisininkų, finansų ir kitų sričių specialistų.

Vienas iš kompanijos tikslų Lietuvoje – darbuotojų skaičiumi aplenkti „Storebrand“, buvusius partnerius, su kuriais „Lindorff“ Vilniuje įkūrė bendrą paslaugų centrą 2006 m., tačiau vėliau pasitraukė, VŽ sako Klausas-Andersas Nysteenas, kompanijos vadovas.

Nors tokį siekį paslaugų centro atidarymo metu p. Nysteenas išsakė tarsi juokais, „Lindorff“ per kelerius metus rimtai planuoja pasamdyti 500 darbuotojų. Palyginti, „Storebrand“, kurioje anksčiau dirbo ir pats p. Nysteenas, Lietuvoje turi 350.

Interviu „Verslo žinioms“ p. Nysteenas taip pat įvardija, kodėl bendrovė pasirinko Lietuvą, ir pasakoja apie „Lindorff“ vertybes, kurios retai asocijuojamos su skolų išieškojimo bendrove.

– Kaip prasidėjo „Lindorff“ paslaugų centro Lietuvoje istorija?

– Iš tiesų pradėjo 2006 m., kai mes įsikūrėme čia kartu su „Storebrand“ (Norvegijos finansinių paslaugų bendrove – VŽ), kuri šiuo metu turi labai didelę organizaciją čia. Pradėjome kartu su jais, bet „Storebrand“ labai greitai augo, o mes tokio greičio neišvystėme, todėl išsiskyrėme.

– Vis dėlto galiausiai nutarėte, kad norite turėti paslaugų centrą Lietuvoje?

– Taip. Ilgą laiką „Lindorff“ darbotvarkėje tai nebuvo strateginės svarbos klausimas. Bet dabar mums yra labai svarbu tai padaryti gerai. Šiuo metu perkeliame procesus į Vilnių, kad galėtume čia naudotis darbuotojų išsilavinimu ir įgūdžiais, o taip pat ir masto ekonomija.

– Taigi, nekuriate papildomų darbo vietų, jas tiesiog perkeliate?

– Šiuo metu taip. Nes jei turi nedidelę komandą, kuri dirba skirtingose šalyse, nėra naudos iš masto ekonomijos. Nauda atsiranda, kai perkeli visus tuos žmones į vieną vietą. Todėl mes esame čia.

Kita vertus, „Lindorff“ yra kompanija, kuri auga. Pirmąjį pusmetį mūsų apyvarta padidėjo 20%, todėl mums reikės naujų darbuotojų.

– Ką veikia kompanijos specialistai Vilniuje?

– Kol kas čia daugiausia užsiimame administravimu ir palaikymu (angl. backoffice), bet taip pat yra ir pagrindinio biuro (angl. frontoffice) darbo – kalbamės su skolininkais. Bet tai mažoji dalis. Daugiausia teikiame palaikymą savo padaliniams įvairiose šalyse.

– Kokią plėtrą planuojate?

– Manome, kad galime turėti penkis kartus daugiau žmonių nei dabar (bendrovėje šiuo metu – 100 darbuotojų – VŽ). Tikslą norime pasiekti per dvejus metus. Aišku, taip atrodo dabar. Gali būti, kad reikės ir daugiau darbuotojų.

– Atidarydamas centrą kalbėjote, kad ne mažos algos buvo pagrindinė priežastis ateiti į Lietuvą. Kodėl pasirinkote šią šalį?

– Kai nusprendėme persikelti į vieną vietą, žvalgėmės įvairiuose miestuose ir šalyse. Aišku, turėti nedidelį verslą šioje rinkoje jau yra gera pradžia („Lindorff“ savo paslaugas Lietuvoje teikia nuo 2002 m. – VŽ). Tačiau taip pat Lietuvoje būti yra gerai dėl verslo aplinkos. Be to, Vilnius gali pasiūlyti kokybę darbuotojams – tai gera vieta gyventi, o tai yra svarbu. Pastaruoju metu matome reikšmingą Vilniaus plėtrą, tai irgi svarbu. Kultūra – daug dirbantys, nuoširdūs žmonės – mums taip pat yra svarbu.

Prie viso to dar norėčiau paminėti universitetus, nes mums rūpi geras darbuotojų išsilavinimas.

– Ieškote finansų, teisės specialistų?

– Taip, nes labai daug užsiimame teisiniu skolų išieškojimu, taip pat verslo analize. Taip pat IT, apskaita, čia netgi rengiame pirkimus grupės mastu.

– Kodėl Vilnius, o ne Ryga, Talinas?

– Kai aš dirbau „Statoil Fuel&Retail“, mes nusprendėme įrengti savo paslaugų centrą Rygoje. Palyginti, skirtumas nėra didelis, bet kadangi mes jau buvome čia, tai buvo tiesiog paprasčiau.

– Sakote, kad verslo aplinka Lietuvoje yra palanki. O ką galima būtų patobulinti?

– Kalbant apie tiesiogines užsienio investicijas, manau, kad miestas ir investicijų pritraukimo agentūra (VšĮ „Investuok Lietuvoje“ – VŽ) savo darbą atliko gerai. Bet tai yra evoliucija, reikia būti konkurencingais, palyginti su kitomis šalimis. Svarbu, kad ir miestas, ir valstybė išlaikytų aukštus standartus ir stebėtų, ką daro kitos šalys, kitos rinkos. Kartais kitų miestų pasiūlymai yra patrauklesni iš finansinės pusės.

– Kuo jūsų versle išsiskiria Baltijos šalys?

– Visos 13 mūsų rinkų yra skirtingos, ir skirtumai labiausiai susiję su bankų branda, sprendimu perleisti kreditų surinkimą kitoms bendrovėms. Baltijos šalyse daugelis bankų turi savo padalinius, kurie užsiima skolų išieškojimu.

Aš esu dirbęs banko vadovu Norvegijoje ir žinau, kad darbas tokiame padalinyje neatrodo kaip pati geriausia karjera, ir talentingi žmonės jo nesirenka. Savo ruožtu mes, kadangi specializuojamės tame, pritraukiame geriausius specialistus, todėl manau, kad galime atlikti šį darbą efektyviau nei bankai.

– O kaip skiriasi vaizdas Baltijos šalyse ir Skandinavijoje, kalbant apie verslo požiūrį į pradelstus įsiskolinimus?

– Sakyčiau taip – nesvarbu, apie kokią šalį kalbėtume, žmonės nori grąžinti skolas. Mažai kas nori būti prasiskolinęs. Aišku, rasime išimčių, bet tai pagrindinė taisyklė.

Atvirai pasakius, negaliu labai daug pasakyti apie tai, kuo skiriasi šios rinkos, bet iš esmės Baltijos šalys ir Šiaurės šalys yra labai artimos. Mes panašiai galvojame, panašiai dirbame, mūsų etika, standartai yra panašūs. Todėl mums, norvegiškai bendrovei, buvo labai paprasta čia ateiti. Skirtumai Ispanijoje, Italijoje ar net Vokietijoje yra didesni.

– Pažiūrėkime iš komunikacijos, rinkodaros perspektyvos. Esate skolų išieškotojai – matyt, ne ta bendrovė, su kurios darbuotojais visi noriai bendrauja.

– O taip, būna blogų asociacijų.

– Kaip su tuo tvarkotės?

– Pirmiausia, sakyčiau, kad mes atliekame labai svarbų darbą visuomenėje. Pavyzdžiui, jei esi ūkininkas ir nori kažką auginti, dažnai turi pirkti sėklų, nurinkti derlių ir sumokėti už jas. Taigi, skola yra labai svarbi daugelio sandorių dalis. Ir ši skola turi būti sumokėta. Jei ne – sandoris nelabai veikia. Ir tai yra šimtmečių senumo dalykai. Visuomenei yra labai svarbu, kad vertės grandinė būtų užbaigta. Bet taip pat svarbu, kad skolų surinkimas būtų atliekamas draugiškai, taip, kad gerai jaustųsi ir skolininkas, ir kreditorius.

Štai čia mes ir ateiname. Atliekame tą skolų surinkimą draugiškai. Darome tai, nes suprantame, kad žmogus, kuris yra įsiskolinęs, patiria įtampą, turi problemų. Prarasti savo gyvenimo kontrolę yra vienas iš didžiausią stresą keliančių dalykų. Taigi, mes stengiamės būti truputį finansų patarėjais, truputį teisininkais, truputį kunigais, mentoriais, ugdančiaisiais vadovais, psichologais. Mes padedame žmonėms atgauti savo gyvenimo kontrolę.

Kai klausausi mūsų pokalbių su skolininkais, suprantu, kad turime labai gerus specialistus. Girdžiu, kad žmonės jaučiasi patogiai, kalbėdami apie asmeninius reikalus su mūsų darbuotojais. Tai labai motyvuoja. Žmonės yra dėkingi, su mumis pasikalbėję. Tokie būna maždaug 90% atvejų.

– Kaip skiriasi darbas su žmonėmis ir darbas su verslu?

– Esmė ta pati – rasti sprendimą, kuris būtų patogus ir skolintojui, ir skolininkui. Tad panašumų daugiau nei skirtumų.

Jei pasižiūrėsite ten apsisuksite (p. Nysteenas rodo į ant pokalbių kambario sienos pakabintus plakatus – VŽ), pamatysite mūsų pagrindines vertybes („profesionalumas“, „orientavimasis į klientą“, „orientavimasis į rezultatus“, „rūpinimasis“, rašoma juose – VŽ).

Jos ten nekaba tik dėl to, kad kabėtų. Jos tikros. Man svarbu, kad mes atliktume aukščiausio lygio skolų surinkimą, remdamiesi šiomis vertybėmis. Todėl labai daug kalbame apie etiką, kalbame apie tai, kaip vesti pagarbų ir draugišką dialogą.

– Ar sakytumėte, kad tai skiria „Lindorff“ nuo kitų konkurentų?

Manau, kad taip. Reikėtų nepamiršti, kad skola, su kuria mes dirbame, gali būti 5, 10 ar 20 metų senumo. Todėl kuriame ilgalaikius santykius su skolintojais. Tam tikra prasme investuojame į dialogą su jais.

– „Lindorff“ neseniai nusprendė išeiti iš Rusijos rinkos. Kodėl? Ar tai susiję su geopolitine situacija?

Sakyčiau, kad tai daugiausia verslo priežastys, tačiau reikia pripažinti, kad verslas bendrai susiduria su sunkumais dėl politinės aplinkos, sankcijų iš abiejų pusių ir tai nepadeda.

– Europa, sakoma, krizėje jau beveik dešimtmetį. Kaip „Lindorff“ sekasi šiame kontekste? Ar kompanija dėl to laikosi geriau – juk yra daug daugiau skolos – ar prasčiau, nes tą skolą gerokai sunkiau surinkti?

– Makroekonomika išties turi įtakos mūsų verslui skirtingose rinkose ir, aišku, kai laikai sunkūs, kaip, pavyzdžiui, yra Suomijoje dabar, negrąžinamos skolos auga. Tuo metu Ispanijoje, kur ekonominė padėtis gerėja, surinkti skolą yra paprasčiau. Mūsų pranašumas – tai, kad dirbame skirtingose šalyse, taigi, jos atsveria viena kitą.

Bendrai kalbant, paprasčiau surinkti skolą, kai ekonomika auga, bet jei ji visuomet auga, nėra kada supirkti skolos. Taigi, palankiausia mums yra svyruojanti dinamika.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Klientas pričiupo neleistinai besielgusį „Luminor“ Premium 8

Lietuvos komercinis bankas „Luminor“ neteisingai atliko valiutos konvertavimo operaciją, todėl banko klientas...

Rinkos
2018.08.17
„SEB gyvybės draudimo“ pelnas šiemet – 7,1% mažesnis 1

Tarptautinei SEB finansų grupei priklausanti bendrovė „SEB gyvybės draudimas“ pirmąjį šių metų pusmetį...

Finansai
2018.08.17
„VIA SMS Group“: esame pasiruošę bendradarbiauti su Lietuva

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariui Arvydui Anušauskui pareiškus, kad Lietuvoje jau...

Verslo aplinka
2018.08.16
„Snoro“ akcininkas Antonovas prisipažino dėl Rusijoje įvykdytų finansinių nusikaltimų 35

Buvęs Lietuvos komercinio banko „Snoras“ vienas pagrindinių akcininkų Vladimiras Antonovas prisipažino kaltu...

Rinkos
2018.08.16
Atnaujini kredito sutartį – prarandi neigiamo „Euribor“ naudą Premium 7

Lietuvos komercinių bankų klientai, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių su banku persirašo turimą būsto...

Rinkos
2018.08.15
„Barclays” ruošiasi „Brexit“: taps labiau airišku

Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“, besiruošdamas Jungtinės Karalystės išstojimui iš ES, ruošiasi keisti...

Rinkos
2018.08.15
Anušauskas: „VIA SMS Group“ susijusi su žlugusiu „Parex“ 2

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys, konservatorius Arvydas Anušauskas ragina valdžią...

Finansai
2018.08.14
„Danske Bank“ klientams Lietuvoje: susiraskite kitą banką 24

Į pinigų plovimo skandalą Baltijos šalyse įsipainiojęs Danijos bankas „Danske Bank“ beveik visai nutraukia...

Rinkos
2018.08.14
Palaimino „Seesam“ įmonių Baltijos šalyse pardavimą 1

Konkurencijos taryba neprieštaravo, kad Austrijos draudikė „Vienna Insurance Group AG“ įsigytų Estijos ne...

Rinkos
2018.08.10
Lietuvoje steigiamas specializuotas Latvijos bankas „FinnQ“

Lietuvoje steigiamas Latvijos kapitalo grupės „VIA SMS Group“ specializuotas bankas „FinnQ“. Rudenį šalyje...

Finansai
2018.08.10
„Linava“ įregistravo draudimo veiklai ruošiamą bendrovę Premium 5

„Linava“ įsteigė bendrovę, kuri, gavus Lietuvos banko leidimą, bus transformuojama į naująją draudimo įmonę,...

Transportas
2018.08.10
„Greitukų“ teikėjai buvo suradę gudrų mulkinimo būdą 9

Įpareigojimas Lietuvos vartojimo kredito įmonėms skelbti bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, t.y.

Rinkos
2018.08.10
„Bonum Publicum“ šiemet uždirbo 142.000 Eur pelno 2

Šiaulių banko grupei priklausanti gyvybės draudimo bendrovė „Bonum Publicum“ per šešis šių metų mėnesius...

Finansai
2018.08.09
Amerikiečiai 2019 m. turės susigyventi su 3% palūkanomis 4

Europiečiams toliau mėgaujantis beveik nemokamu skolinimusi, Jungtinėse Valstijose bazinės palūkanos jau 2019...

Rinkos
2018.08.09
Alternatyvų bankų paskoloms reikia nedideliems NT projektams 5

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovei „Rewo“ išplatinus vieną pirmųjų Lietuvoje viešą obligacijų emisiją...

Statyba ir NT
2018.08.07
„Lietuvos geležinkeliai“ apdraus visus savo darbuotojus 3

Nuo kitų metų pradžios kiekvienas „Lietuvos geležinkelių“ įmonių grupės darbuotojas turės savanoriško...

Transportas
2018.08.07
Šiaulių bankas gerino rezultatus 1

Šiaulių bankas antrąjį ketvirtį gerino veiklos rezultatus. Popierinis pelnas iš ERPB paskolos konvertavimo...

Rinkos
2018.08.06
Pokyčių bankuose daug, Europa inicijavo dar didesnius 5

Inovacijos didiesiems bankams buvo svarbios visuomet, tačiau pastaraisiais metais mūsų šalyje prasidėjo...

Finansai
2018.08.02
„Barclays“ pelnas – didžiausias per 3 metus 1

Britų bankininkystės milžinas „Barclays“ antrąjį šių metų ketvirtį patrigubino pelną – uždirbta daugiausiai...

Rinkos
2018.08.02
Lietuvos bankas ieško, kas už 23 mln. Eur rekonstruotų ir išplėstų būstinę 12

Lietuvos bankas paskelbė pastatų komplekso sostinės Žirmūnų mikrorajone rekonstrukcijos darbų konkursą. Jiems...

Statyba ir NT
2018.08.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau