Lietuvoje įsikūrę Norvegijos skolų išieškotojai: mes ir psichologai, ir kunigai

Publikuota: 2015-09-16
Atnaujinta 2015-09-16 12:51
Klausas-Andersas Nysteenas, „Lindorff“ vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Klausas-Andersas Nysteenas, „Lindorff“ vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Norvegijos bendrovė „Lindorff“ – viena didžiausių skolų išieškojimo ir kreditų valdymo įmonių Europoje, veikianti keliolikoje rinkų. Lietuvoje ji jau daugiau nei dešimtmetį turi savo biurą, o dabar atidarytas ir paslaugų centras, kuriame per keletą metų tikimasi įdarbinti pusę tūkstančio Lietuvos teisininkų, finansų ir kitų sričių specialistų.

Vienas iš kompanijos tikslų Lietuvoje – darbuotojų skaičiumi aplenkti „Storebrand“, buvusius partnerius, su kuriais „Lindorff“ Vilniuje įkūrė bendrą paslaugų centrą 2006 m., tačiau vėliau pasitraukė, VŽ sako Klausas-Andersas Nysteenas, kompanijos vadovas.

Nors tokį siekį paslaugų centro atidarymo metu p. Nysteenas išsakė tarsi juokais, „Lindorff“ per kelerius metus rimtai planuoja pasamdyti 500 darbuotojų. Palyginti, „Storebrand“, kurioje anksčiau dirbo ir pats p. Nysteenas, Lietuvoje turi 350.

Interviu „Verslo žinioms“ p. Nysteenas taip pat įvardija, kodėl bendrovė pasirinko Lietuvą, ir pasakoja apie „Lindorff“ vertybes, kurios retai asocijuojamos su skolų išieškojimo bendrove.

– Kaip prasidėjo „Lindorff“ paslaugų centro Lietuvoje istorija?

– Iš tiesų pradėjo 2006 m., kai mes įsikūrėme čia kartu su „Storebrand“ (Norvegijos finansinių paslaugų bendrove – VŽ), kuri šiuo metu turi labai didelę organizaciją čia. Pradėjome kartu su jais, bet „Storebrand“ labai greitai augo, o mes tokio greičio neišvystėme, todėl išsiskyrėme.

– Vis dėlto galiausiai nutarėte, kad norite turėti paslaugų centrą Lietuvoje?

– Taip. Ilgą laiką „Lindorff“ darbotvarkėje tai nebuvo strateginės svarbos klausimas. Bet dabar mums yra labai svarbu tai padaryti gerai. Šiuo metu perkeliame procesus į Vilnių, kad galėtume čia naudotis darbuotojų išsilavinimu ir įgūdžiais, o taip pat ir masto ekonomija.

– Taigi, nekuriate papildomų darbo vietų, jas tiesiog perkeliate?

– Šiuo metu taip. Nes jei turi nedidelę komandą, kuri dirba skirtingose šalyse, nėra naudos iš masto ekonomijos. Nauda atsiranda, kai perkeli visus tuos žmones į vieną vietą. Todėl mes esame čia.

Kita vertus, „Lindorff“ yra kompanija, kuri auga. Pirmąjį pusmetį mūsų apyvarta padidėjo 20%, todėl mums reikės naujų darbuotojų.

– Ką veikia kompanijos specialistai Vilniuje?

– Kol kas čia daugiausia užsiimame administravimu ir palaikymu (angl. backoffice), bet taip pat yra ir pagrindinio biuro (angl. frontoffice) darbo – kalbamės su skolininkais. Bet tai mažoji dalis. Daugiausia teikiame palaikymą savo padaliniams įvairiose šalyse.

– Kokią plėtrą planuojate?

– Manome, kad galime turėti penkis kartus daugiau žmonių nei dabar (bendrovėje šiuo metu – 100 darbuotojų – VŽ). Tikslą norime pasiekti per dvejus metus. Aišku, taip atrodo dabar. Gali būti, kad reikės ir daugiau darbuotojų.

– Atidarydamas centrą kalbėjote, kad ne mažos algos buvo pagrindinė priežastis ateiti į Lietuvą. Kodėl pasirinkote šią šalį?

– Kai nusprendėme persikelti į vieną vietą, žvalgėmės įvairiuose miestuose ir šalyse. Aišku, turėti nedidelį verslą šioje rinkoje jau yra gera pradžia („Lindorff“ savo paslaugas Lietuvoje teikia nuo 2002 m. – VŽ). Tačiau taip pat Lietuvoje būti yra gerai dėl verslo aplinkos. Be to, Vilnius gali pasiūlyti kokybę darbuotojams – tai gera vieta gyventi, o tai yra svarbu. Pastaruoju metu matome reikšmingą Vilniaus plėtrą, tai irgi svarbu. Kultūra – daug dirbantys, nuoširdūs žmonės – mums taip pat yra svarbu.

Prie viso to dar norėčiau paminėti universitetus, nes mums rūpi geras darbuotojų išsilavinimas.

– Ieškote finansų, teisės specialistų?

– Taip, nes labai daug užsiimame teisiniu skolų išieškojimu, taip pat verslo analize. Taip pat IT, apskaita, čia netgi rengiame pirkimus grupės mastu.

– Kodėl Vilnius, o ne Ryga, Talinas?

– Kai aš dirbau „Statoil Fuel&Retail“, mes nusprendėme įrengti savo paslaugų centrą Rygoje. Palyginti, skirtumas nėra didelis, bet kadangi mes jau buvome čia, tai buvo tiesiog paprasčiau.

– Sakote, kad verslo aplinka Lietuvoje yra palanki. O ką galima būtų patobulinti?

– Kalbant apie tiesiogines užsienio investicijas, manau, kad miestas ir investicijų pritraukimo agentūra (VšĮ „Investuok Lietuvoje“ – VŽ) savo darbą atliko gerai. Bet tai yra evoliucija, reikia būti konkurencingais, palyginti su kitomis šalimis. Svarbu, kad ir miestas, ir valstybė išlaikytų aukštus standartus ir stebėtų, ką daro kitos šalys, kitos rinkos. Kartais kitų miestų pasiūlymai yra patrauklesni iš finansinės pusės.

– Kuo jūsų versle išsiskiria Baltijos šalys?

– Visos 13 mūsų rinkų yra skirtingos, ir skirtumai labiausiai susiję su bankų branda, sprendimu perleisti kreditų surinkimą kitoms bendrovėms. Baltijos šalyse daugelis bankų turi savo padalinius, kurie užsiima skolų išieškojimu.

Aš esu dirbęs banko vadovu Norvegijoje ir žinau, kad darbas tokiame padalinyje neatrodo kaip pati geriausia karjera, ir talentingi žmonės jo nesirenka. Savo ruožtu mes, kadangi specializuojamės tame, pritraukiame geriausius specialistus, todėl manau, kad galime atlikti šį darbą efektyviau nei bankai.

– O kaip skiriasi vaizdas Baltijos šalyse ir Skandinavijoje, kalbant apie verslo požiūrį į pradelstus įsiskolinimus?

– Sakyčiau taip – nesvarbu, apie kokią šalį kalbėtume, žmonės nori grąžinti skolas. Mažai kas nori būti prasiskolinęs. Aišku, rasime išimčių, bet tai pagrindinė taisyklė.

Atvirai pasakius, negaliu labai daug pasakyti apie tai, kuo skiriasi šios rinkos, bet iš esmės Baltijos šalys ir Šiaurės šalys yra labai artimos. Mes panašiai galvojame, panašiai dirbame, mūsų etika, standartai yra panašūs. Todėl mums, norvegiškai bendrovei, buvo labai paprasta čia ateiti. Skirtumai Ispanijoje, Italijoje ar net Vokietijoje yra didesni.

– Pažiūrėkime iš komunikacijos, rinkodaros perspektyvos. Esate skolų išieškotojai – matyt, ne ta bendrovė, su kurios darbuotojais visi noriai bendrauja.

– O taip, būna blogų asociacijų.

– Kaip su tuo tvarkotės?

– Pirmiausia, sakyčiau, kad mes atliekame labai svarbų darbą visuomenėje. Pavyzdžiui, jei esi ūkininkas ir nori kažką auginti, dažnai turi pirkti sėklų, nurinkti derlių ir sumokėti už jas. Taigi, skola yra labai svarbi daugelio sandorių dalis. Ir ši skola turi būti sumokėta. Jei ne – sandoris nelabai veikia. Ir tai yra šimtmečių senumo dalykai. Visuomenei yra labai svarbu, kad vertės grandinė būtų užbaigta. Bet taip pat svarbu, kad skolų surinkimas būtų atliekamas draugiškai, taip, kad gerai jaustųsi ir skolininkas, ir kreditorius.

Štai čia mes ir ateiname. Atliekame tą skolų surinkimą draugiškai. Darome tai, nes suprantame, kad žmogus, kuris yra įsiskolinęs, patiria įtampą, turi problemų. Prarasti savo gyvenimo kontrolę yra vienas iš didžiausią stresą keliančių dalykų. Taigi, mes stengiamės būti truputį finansų patarėjais, truputį teisininkais, truputį kunigais, mentoriais, ugdančiaisiais vadovais, psichologais. Mes padedame žmonėms atgauti savo gyvenimo kontrolę.

Kai klausausi mūsų pokalbių su skolininkais, suprantu, kad turime labai gerus specialistus. Girdžiu, kad žmonės jaučiasi patogiai, kalbėdami apie asmeninius reikalus su mūsų darbuotojais. Tai labai motyvuoja. Žmonės yra dėkingi, su mumis pasikalbėję. Tokie būna maždaug 90% atvejų.

– Kaip skiriasi darbas su žmonėmis ir darbas su verslu?

– Esmė ta pati – rasti sprendimą, kuris būtų patogus ir skolintojui, ir skolininkui. Tad panašumų daugiau nei skirtumų.

Jei pasižiūrėsite ten apsisuksite (p. Nysteenas rodo į ant pokalbių kambario sienos pakabintus plakatus – VŽ), pamatysite mūsų pagrindines vertybes („profesionalumas“, „orientavimasis į klientą“, „orientavimasis į rezultatus“, „rūpinimasis“, rašoma juose – VŽ).

Jos ten nekaba tik dėl to, kad kabėtų. Jos tikros. Man svarbu, kad mes atliktume aukščiausio lygio skolų surinkimą, remdamiesi šiomis vertybėmis. Todėl labai daug kalbame apie etiką, kalbame apie tai, kaip vesti pagarbų ir draugišką dialogą.

– Ar sakytumėte, kad tai skiria „Lindorff“ nuo kitų konkurentų?

Manau, kad taip. Reikėtų nepamiršti, kad skola, su kuria mes dirbame, gali būti 5, 10 ar 20 metų senumo. Todėl kuriame ilgalaikius santykius su skolintojais. Tam tikra prasme investuojame į dialogą su jais.

– „Lindorff“ neseniai nusprendė išeiti iš Rusijos rinkos. Kodėl? Ar tai susiję su geopolitine situacija?

Sakyčiau, kad tai daugiausia verslo priežastys, tačiau reikia pripažinti, kad verslas bendrai susiduria su sunkumais dėl politinės aplinkos, sankcijų iš abiejų pusių ir tai nepadeda.

– Europa, sakoma, krizėje jau beveik dešimtmetį. Kaip „Lindorff“ sekasi šiame kontekste? Ar kompanija dėl to laikosi geriau – juk yra daug daugiau skolos – ar prasčiau, nes tą skolą gerokai sunkiau surinkti?

– Makroekonomika išties turi įtakos mūsų verslui skirtingose rinkose ir, aišku, kai laikai sunkūs, kaip, pavyzdžiui, yra Suomijoje dabar, negrąžinamos skolos auga. Tuo metu Ispanijoje, kur ekonominė padėtis gerėja, surinkti skolą yra paprasčiau. Mūsų pranašumas – tai, kad dirbame skirtingose šalyse, taigi, jos atsveria viena kitą.

Bendrai kalbant, paprasčiau surinkti skolą, kai ekonomika auga, bet jei ji visuomet auga, nėra kada supirkti skolos. Taigi, palankiausia mums yra svyruojanti dinamika.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Banko klientę nustebino klausimas, ar ši lošia

„Swedbank“ banko klientei teigiant, kad bankas jos klausinėjo apie lošimus, bankas to nepatvirtina, bet ir...

Rinkos
2018.06.17
SEB jungia Baltijos šalių gyvybės draudimo įmones 5

SEB finansų grupė nusprendė sujungti Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyvybės draudimo įmones ir taip...

Rinkos
2018.06.15
Kredito unijos uždirbo 1,8 mln. Eur

Lietuvoje veikiančios kredito unijos šiemet pirmąjį ketvirtį dėl paskolų vertės atkūrimo, sumažintų veiklos...

Rinkos
2018.06.15
Bankų paskolų portfelis augo, indėlių – sumažėjo

Lietuvos bankų paskolų portfelis auga, tačiau indėlių portfelis kiek smuktelėjo.

Rinkos
2018.06.13
Bankai per dešimtmetį uždarė daugiau nei 500 padalinių 4

Lietuvos komerciniai bankai kovo pabaigoje turėjo 261 klientų aptarnavimo padalinį – per metus uždaryti 24...

Rinkos
2018.06.13
Konkurencijos taryba nutraukė tyrimą dėl „Swedbank“ 1

Konkurencijos taryba nutraukė tyrimą dėl „Swedbank“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo reikalavimams.

Finansai
2018.06.13
Mažiausio banko ambicijos nukreiptos į didžiausių bankų užleidžiamą sritį Premium 1

Mažiausias Lietuvos bankų sistemos dalyvis nėra silpniausia bankų sistemos dalis, interviu VŽ sako Irmantas...

Rinkos
2018.06.13
„Danske Bank“ Estijos padalinio klientu buvo ir Putino bičiulis 1

Per skandalingąjį didžiausio Danijos banko „Danske Bank“ padalinį Estijoje pinigines operacijas vykdė...

Rinkos
2018.06.12
Bankai kuria pinigus ir be indėlių, o tai gali būti pavojinga Premium 5

Pernai bankai Lietuvos ekonomikos augimui suteikė silpnesnį nei 2016 m vadinamąjį kreditavimo impulsą. Bankai...

Finansai
2018.06.12
„Luminor“: kol „fintech“ taps iššūkiu visose bankininkystės srityse – dar labai toli  Premium 7

„Fintech“ sektoriaus žaidėjai kelia grėsmę tradiciniams bankams, tačiau kol jie įgaus veiklos mastą ir...

Rinkos
2018.06.11
8-as pasaulio stebuklas, kuriuo pasinaudoti gali kiekvienas 11

Visi investuotojai skaičiuoja ir projektuoja savo uždirbamą grąžą, tačiau toli gražu ne visi įvertina, ką...

Rinkos
2018.06.10
Pirmą ketvirtį draudimo rinka pūtėsi 18,3%, pelnas – 43% 6

Šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, draudimo rinka išaugo 18,3%, įmokos...

Finansai
2018.06.08
Lietuvių startuolis tarpininkaus tarp bankų ir kriptovaliutų biržų 4

Lietuvių įkurtas startuolis „ORCA Alliance“, planuojantis pirminį savo kriptovaliutos siūlymą (angl. initial...

Rinkos
2018.06.07
„Revolut“ ruošiasi investavimo paslaugų paleidimui 10

Jungtinės Karalystės (JK) finansinių technologijų startuolis „Revolut“, siekiantis lietuviškos banko...

Rinkos
2018.06.07
Keliems Šiaulių banko administracijos darbuotojams – įtarimai dėl su Romanovu siejamos paskolos 4

Vykdydama tyrimą dėl prieš 6 metus Šiaulių banko suteiktos paskolos, siejamos su Vladimiro Romanovo ir jo...

Rinkos
2018.06.05
„Citadele“ Lietuvoje dvigubino grynąjį pelną

Reorganizacijai ruošiamas „Citadele“ bankas pirmąjį šių metų ketvirtį gerino veiklos rodiklius ir uždirbo...

Rinkos
2018.06.04
„Visa“ paslaugų sutrikimus lėmė techninės įrangos gedimai 4

Mokėjimo kortelių operatorė „Visa“ šeštadienį išsprendė veiklos sutrikimus, kuriuos lėmė techninės įrangos...

Finansai
2018.06.02
Europoje sutriko „Visa“ kortelių veikla 1

Mokėjimo kortelių operatorė „Visa“ teigia, kad sutriko atsiskaitymai kortelėmis Europoje.

Finansai
2018.06.01
Mobiliojo ryšio operatoriai pristatė savo platformą, bet nesnaudžia ir bankai 44

Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai vis labiau artėja prie savo nuosavos mokėjimų platformos paleidimo.

Rinkos
2018.05.30
„Luminor“ pirmą ketvirtį uždirbo 14,8 mln. Eur, turi antrą pagal dydį paskolų portfelį Lietuvoje 4

Bankas „Luminor“ paskelbė pirmojo ketvirčio rezultatus, kurių pokytį galima lyginti nebent paketvirčiui.

Rinkos
2018.05.29

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau