Šimonytė: kreditus gauna ir tie, kurie neturi pajamų

Publikuota: 2015-09-09
Atnaujinta 2015-09-09 12:24
Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Greitųjų kreditų rinka Lietuvoje auga, daugėja ir pradelstų mokėjimų skaičius bei suma, taip pat daugėja atvejų, kai skola perduodama išieškoti teismui ir ikiteisminiu būdu bei turto areštų skaičius, rodo šių metų pirmojo pusmečio rezultatai. Visa tai verčia Lietuvos banką (LB) siūlyti griežtinti smulkiųjų vartojimo kreditų reglamentavimo taisykles (papildymai visame tekste).

„Naujausi statistiniai duomenys ir patikrinimų metu surinkta informacija rodo nemažėjančias problemas vartojimo kredito rinkoje. Pagrindinė jų – atmestinas mokumo vertinimas, nulemiantis ūmų klientų prasiskolinimą. Akivaizdu, kad dabartinis galiojantis įstatyminis reguliavimas yra nepakankamas, kad būtų išvengta įsiskolinimo augimo, sugadintų kredito istorijų, turto areštų ir skaudžių socialinių pasekmių“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Ingrida Šimonytė, LB valdybos pirmininko pavaduotoja.

Jos pristatytos pirmojo šių metų pusmečio tendencijos rodo, kad sparčiai daugėja teikiamų didesnių nei 290 Eur kreditų. Jų, aplyginti su tuo pačiu pernykščiu periodu, suteikta 67% daugiau – iš viso 153.904, o suma šoktelėjo 48% ir pasiekė 100 mln. Eur.

Vidutinė paskolos suma pernai pirmąjį pusmetį siekė 234 Eur, o šiemet jau padidėjo iki 295 Eur.

Pagrindines tendencijas iliustruojančius grafikus galite rasti čia.

Daugiau kaip 60 dienų iš eilės pradelstų mokėti kreditų skaičius padidėjo daugiau kaip 11% ir pasiekė 174.385. Daugiau nei du mėnesius vėluota grąžinti kas trečią greitąjį kreditą.

„Tikrąjį įsiskolinimo mastą maskuoja pradelstų kreditų statistika – kas ketvirtas galiojantis kreditas pratęstas bent vieną kartą, iš jų 40% pratęsta penkis ir daugiau kartų“, – informavo p. Šimonytė.

Kartu daugėja ir vartojimo kredito sutarčių, pagal kurias suteiktų kreditų skola perduodama išieškoti tretiesiems asmenims. Šiemet birželio pabaigai išieškoti perduota 136.400 vartojimo kredito sutarčių. Daugėja ir turto areštų skaičius – 2013 m. pradžioje jų buvo 629, o šiemet liepos pradžioje – jau 7.849, taigi, net 12 kartų daugiau.

Siūlo didinti baudas

„Kad ir kaip būtų bandoma atsakomybę dėl neatsakingo elgesio permesti klientams, kredito davėjų pateikti duomenys rodo, kad 5% klientų, kurie paraiškose patys nurodė neturintys pakankamai pajamų arba jos nestabilios, vis tiek gavo kreditą. „Sodros“ duomenimis, tokių klientų – net 21%“, – teigė p. Šimonytė.

Per trejus pastaruosius metus LB gavo 120 skundų dėl greitųjų kreditų išdavimo, 48 jų išnagrinėti ir pripažinti pagrįstais. Dešimčiai vartojimo kredito davėjų buvo skirtos baudos, jų suma siekia 85.197 Eur. Bet, LB nuomone, baudos per menkos, jas reikėtų didinti, pasak p. Šimonytės, „bent kelis kartus“.

Taip pat, anot jos, LB laikosi nuomonės, kad būtina sustiprinti prevencinį darbą bandant išvengti susikaupusių įvairių su šis sritimi susijusių bėdų. Tam reikia iš esmės keisti Vartojimo kredito įstatymą. Dar 2013 m. LB buvo pateikęs pasiūlymų, kaip tai derėtų padaryti, bet iki šiol įstatymas tik kosmetiškai pakoreguotas.

„Siūloma įtvirtinti vartojimo kredito davėjo pareigą privalomai surinkti pajamas ir įsipareigojimus pagrindžiančius dokumentus, kad kredito davėjas negalėtų pasikliauti vien tik vartotojo pateikta, jokiais dokumentais nepagrįsta informacija. Be to, už neatsakingai įvertintą kliento galimybę grąžinti kreditą turėtų „sumokėti“ ne paskolos gavėjas, kaip yra dabar, o jos davėjas, tai yra įmonė, netinkamai įvertinusi kliento mokumą“, – sakė p. Šimonytė.

Tikisi diskusijų vėliau rudenį

LB taip pat siūlytų sumažinti bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą. Dabar ji siekia 200%. LB siūlė ją sumažinti iki 50%, bet kol kas apsistota ties diskusijomis kainą sumažinti iki 75-120%. „Nelengva atsakyti, kokia būtų teisinga riba. Yra ir gerokai radikalesnių pasiūlymų mažinti kredito kainas. Bet diskutuojant galima ją rasti“, – teigė LB valdybos vicepirmininkė.

Be to, LB siūlytų riboti asmenų galimybę vartojimo kredito sutartį sudaryti neapgalvotai, tai yra nustatyti vadinamąjį „nusiraminimo“ laikotarpį, per kurį būtų galima klientui be finansinių pasekmių atsisakyti kredito suteikimo. Taip pat siūloma įpareigoti kredito davėjus tikrinti visą iš kliento gautą informaciją, numatyti papildomus reklamos ribojimus, nustatyti proporcingas baudas už įstatymo pažeidimus.

Keli LB siūlymai yra įtraukti į Seimo sudarytosios darbo grupės parengtus Vartojimo kredito įstatymo pakeitimus, kurie jau įregistruoti šiemet birželį. Tikimasi, kad šie pakeitimai bus svarstomi Seimo rudens sesijoje. „Bent pateikimas, tikimės, įvyks ir prasidės bent jau diskusijos. Kiekviena suinteresuotoji pusė, ir LB taip pat, turėtų pastabų dėl kai kurių to naujojo įstatymo nuostatų, bet per diskusijas, tikimės, bus rasti kompromisiniai sprendimai“, – teigė p. Šimonytė.

Ketvirtadienį Vyriausybė siūlys Seime gimusius pavienių parlamentarų pasiūlymus iki 36% apriboti vadinamųjų greitųjų kreditų metinę palūkanų normą ir uždrausti imtis tokias paskolas internetu ar mobiliuoju telefonu. Vyriausybei siūloma pareikšti neigiamą nuomonę apie tokius pasiūlymus, nes, pavyzdžiui, pasiūlymas uždrausti greituosius kreditus teikti nuotoliniu būdu prieštarautų 2002 ir 2008 m. Europos Sąjungos direktyvoms.

„Išties, tikriausiai nebūtų gerai visiškai uždrausti elektroniniu būdu teikti tokius kreditus, kai šiaip yra skatinama vystyti paslaugų teikimą elektroninėje erdvėje“, – spaudos konferencijoje sakė LB valdybos pirmininko pavaduotoja.

Kreditų teikėjai: nesikratome atsakomybės

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA) pareiškė pritarianti, kad „reikia tobulinti vartojimo kreditų reglamentavimą, tačiau ribojimai turi būti pagrįsti išsamia analize, statistika“.

„LB įžvelgė akivaizdžią tendenciją, kad ženkliai išaugo didelių vartojimo kreditų skaičius, kuris kelia nerimą ir mūsų asociacijai. Statistika rodo, kad įmonių, teikiančių mažus iki 290 Eur kreditus, rinkos dalis sumažėjo nuo 11 iki 7%. LB neatskleidė šios tendencijos priežasčių, bet galima pastebėti, kad kreditai didėja dėl taikomų bendrosios vartojimo kredito kainos metinės normos apribojimų ir vadinamosios „40% taisyklės“ gyventojams, nes vartotojams lengviau gauti didesnį kreditą ilgesniam laikotarpiui. Tokio kredito procentinės palūkanos visuomet bus mažesnės, tačiau gyventojas sumokės didesnę galutinę kainą. Tai akivaizdžiausia dabartinio reguliavimo spraga, tačiau reguliuotojai vėl lipa ant to paties grėblio“, – tikina Liutauras Valickas, LSVKA prezidentas.

Anot jo, svarbu atskirti, kai gyventojas skolinasi tūkstantines sumas naujausio modelio televizoriui įsigyti, ir kai prašo 100 Eur kredito laikinoms finansinėms bėdoms išspręsti.

Ponas Valickas pastebi, kad Europos Komisijos direktyva dėl vartojimo kredito sutarčių įgyvendinimo, kurioje įtvirtintos pagrindinės vartojimo kreditų reguliavimo nuostatos, reglamentuoja kreditus nuo 200 Eur. Mažesni kreditai daugelyje šalių reguliuojami liberaliau.

„Kaltinimai, kad neatsakingai vertiname klientų mokumą – nepagrįsti. Bent jau LSVKA priklausančios įmonės visuomet tikrina klientų mokumą, nes skolina nuosavas lėšas ir atgauti kreditą yra labai svarbu įmonės veiklai. Pastebime, jog visų gyventojo pajamų vertinti vien tik pagal „Sodros“ duomenų bazę įmonėms nesaugu, nes joje apskaitoma tik maždaug pusė visų gyventojų pajamų. Pavyzdžiui, šioje duomenų bazėje nėra jokių duomenų apie šias tvariomis pripažintinas asmenų pajamas, kaip statutinių pareigūnų atlyginimai, individualios veiklos pajamos, pajamos pagal verslo liudijimą, smulkiųjų ūkininkų pajamos, patalpų nuoma ir kitos. Paraiškose daugelis klientų nurodo, jog jie reguliariai gauna iki minimalaus atlyginimo siekiančias pajamas – gyventojai nebando gudrauti ir deklaruoti didesnių pajamų nei iš tikrųjų gauna. Tai reiškia, kad kredito paraiškose gavėjų nurodytais duomenimis galime pasitikėti. Jie įsipareigojimų laikosi taip pat drausmingai, kaip ir tie, kurių pajamos matomos „Sodros“ duomenų bazėje“, – tikino p. Valickas.

Jo nuomone, bene tiksliausius duomenis apie gyventojų pajamas turi Valstybinė mokesčių inspekcija, bet šie duomenys kreditingumo vertinimui neprieinami.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„MoQ“ mokės vartotojams – startuoja dalies pinigų grąžinimo programa Premium 19

Ryšio operatorių įkurtas mobiliųjų mokėjimų startuolis „MoQ“ (UAB „Mobilieji mokėjimai“), priverstas dėl...

Technologijos
2019.01.20
VŽ paaiškina: kaip veikia europinis indėlių draudimas 1

Europos Sąjungos institucijos šiuo metu dirba prie bendros indėlių draudimo sistemos (angl. European Deposit...

Rinkos
2019.01.19
SEB ir klientų ginčas: prievaizdas turėjo trečią nuomonę 10

Lietuvoje gyvenanti šeima, iš SEB banko siekusi išsireikalauti būsto paskolų palūkanų sumažinimo nuo 4,29%...

Rinkos
2019.01.18
„Snoro“ ikiteisminiame tyrime nustatyta apie 0,5 mlrd. Eur žala 11

Bankrutavusio banko „Snoras“ turto pasisavinimo byloje ikiteisminį tyrimą ketvirtadienį baigę...

Finansai
2019.01.17
Prokurorai baigė tyrimą dėl „Snoro“ turto pasisavinimo 2

Prokurorai ketvirtadienį baigė ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje dėl didelės vertės žlugusio banko „Snoras“...

Finansai
2019.01.17
Medicinos bankas: S. Karoso mirtis veiklos nepaveiks 8

Trečiadienį mirus pagrindiniam Medicinos banko akcininkui Sauliui Karosui, banko atstovai ramina, kad banko...

Rinkos
2019.01.16
LB: bankų įkainių skaičiuoklė padidins konkurenciją 1

Lietuvos bankas įdiegė specialią skaičiuoklę, kuri vartotojams leidžia palyginti bankų, kredito unijų,...

Finansai
2019.01.16
Interviu: „Revolut“ sustiprins Lietuvos indėlių draudimo sistemą Premium 17

„Revolut“ įsiliejimas į šalies bankų gretas sustiprins Lietuvos indėlių draudimo sistemą, nes ji gaus naują...

Rinkos
2019.01.16
2018-uosius vainikavo „Moody‘s“ ir „Google“ investicijos, atėjo regionų eilė 4

2018 m. - antri metai iš eilės be pertraukos, kai Lietuvoje įsikuria gerai žinomos globalios kompanijos,...

Verslo aplinka
2019.01.15
VMG drožlių plokštės gamyklos statybai „Swedbank”“ skolina 54 mln. Eur

Bankas „Swedbank“ suteikė dvi investicines 53,9 mln. Eur paskolas Vakarų medienos grupės (VMG) medienos...

Pramonė
2019.01.14
Lietuva – antra Europoje pagal „fintech“ įmonių licencijavimą 7

Lietuva laikosi savo deklaruotos pozicijos paversti šalį finansinių technologijų („fintech“) centru Europos...

Rinkos
2019.01.14
Nyderlandų „Factris” perka lietuvių įkurtą „Debifo“ 14

Nyderlandų faktoringo bendrovė „Factris” už neskelbiamą sumą įsigijo 100% Lietuvos faktoringo paslaugų įmonės...

Rinkos
2019.01.14
Specializuoto banko steigimas: 1 mln. Eur sąskaitoje – tik pradžia Premium 2

Lietuvoje galimybė įsteigti specializuotą banką atsirado 2017 m., kai buvo priimti tai numatantys teisės...

Rinkos
2019.01.11
Dėl atmesto akredityvo „Metruna“ teikia ieškinį „Swedbank“ Premium 13

Metalo laužo atliekų supirkimo UAB „Metruna“ įvertino nuostolius, kuriuos patyrė bankui „Swedbank“ atsisakius...

Pramonė
2019.01.11
Vertingiausiu finansų startuoliu Europoje tapo N26 38

Vokietijos interneto bankas N26 pritraukė 300 mln. USD investiciją ir tapo vertingiausiu finansų technologijų...

Technologijos
2019.01.10
Vidutinės naujų būsto paskolų palūkanos pasiekė 2,30% 8

Vidutinės naujai išduodamų būsto paskolų palūkanos Lietuvoje pernai lapkritį pasiekė 2,30% – 0,26 proc.

Rinkos
2019.01.09
„Orion Securities“ neria į gerovės paslaugas 7

Lietuvos finansų maklerio įmonė „Orion Securities“ neria į naują veiklos sritį – gerovės valdymo paslaugų...

Rinkos
2019.01.08
„Fintech“ pionieriams tenka ne tik laurai 10

Lietuvoje prasidėjus banko licencijų dalyboms, „Verslo žinios“ gruodžio 18 d. redakcijos vedamajame „Bankas...

Finansai
2019.01.08
„Revolut“ licencija: našta ar galimybė Lietuvai Premium 25

Jungtinės Karalystės startuoliui „Revolut“ liejantis į Lietuvos bankų gretas, centrinis bankas gesina...

Rinkos
2019.01.08
S. Jakeliūnas dėl „Revolut“ veiklos kreipėsi į FNTT ir VSD 46

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo...

Finansai
2019.01.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau