Indėlininkų paniką Lietuvos bankai pajėgūs atlaikyti patys

Publikuota: 2015-06-23
Leonhardo Foegerio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Leonhardo Foegerio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Nepalankaus scenarijaus, kurį galėtų sukelti išorės ar vidaus įvykiai, atveju Lietuvoje veikiantys bankai būtų pajėgūs patys atlaikyti indėlininkų paniką. Nežiūrint į tai, kad jų nuostoliai pasiektų iki 0,7 mlrd. Eur, o indėliai sumažėtų 5%, jiems nereikėtų kreiptis į Europos centrinis banką pagalbos likvidumui palaikyti.

Tai atskleidė Lietuvos banko (LB) atlikto komercinių bankų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai. Vertinant bankų sistemos atsparumą buvo atsižvelgta į galimas vidaus ir išorės rizikas, buvo modeliuojami nepalankūs teoriniai scenarijai: kaip finansų įstaigos atlaikytų eksporto ar ekonomikos nuosmukį, kaip susitvarkytų su staigiu indėlių sumažėjimu.

Vitas Vasiliauskas, LB valdybos pirmininkas, antradienį pristatydamas dešimtą Finansinio stabilumo apžvalgą, teigė, kad LB skaičiavimais nepalankiausio scenarijaus atveju Lietuvoje veikiantys bankai patirtų 600–700 mln. Eur kredito nuostolių, tačiau kapitalo lygis išliktų aukštas.

„Šiandien bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis yra daugiau nei 21%. Įvykus tokiems įvykiams jis nukristų iki 17,8%“, – sakė p. Vasiliauskas.

Pono Vasiliausko teigimu, visa bankų sistema išliktų atspari, reikėtų išskirti tris bankus, kurie tokio nepalankiausio scenarijaus atveju pažeistų nuo š. m. birželio 30 d. įsigaliosiantį 10,5% kapitalo pakankamumo reikalavimą (prie įprastų 8% minimalaus kapitalo reikalavimo bus įvestas papildomas 2,5% kapitalo apsaugos rezervas).

„Mūsų skaičiavimais šiems trims bankams reikėtų padidinti kapitalą 17–18 mln. Eur. Tas kapitalo trūkumas nėra reikšmingas, kad keltų riziką bankų sistemai“, – teigė jis.

Indėlių netektį atstatytų patys

Kas dėl įtakos bankų likvidumui, jei kiltų indėlininkų panika ir klientai siektų staigiai atsiimti lėšas iš bankų, tai bendras indėlių lygis tokiu atvejų sumažėtų 5% nuo šiuo metu esančių 15,9 mlrd. Eur. Du trečdalius sudarantys gyventojų indėliai mažėtų mažiau, o 1/3 sudarantys įmonių indėliai smuktų nuo 10 iki 30%.

„Visuose mūsų scenarijuose bankai likvidumo šoką atlaikytų savarankiškai. Atliekant bankų streso testą nebuvo įskaičiuota galimybė bankams kreiptis į Europos centrinį banką papildomų paskolų, o tai dar būtų papildoma pagalvė, kuri galėtų būti panaudotą, jei to prireiktų“, – teigė LB vadovas.

Vertinant vidaus veiksnių galimą įtaką finansiniam stabilumui, iššūkiais laikytinos vis dar didelės Lietuvos savivaldybių skolos ir nesubalansuota kredito unijų raida. Pastarųjų veiklai didžiausią riziką kelia reikšmingos investicijos į skolos vertybinius popierius. Esant nepalankiems šių investicijų kainų svyravimams, gerokai padidėtų unijų poreikis pritraukti papildomą kapitalą. LB teigimu, Lietuvos finansų sistema atspari problemoms Graikijoje, nes tiesioginiai ekonominiai ir finansiniai ryšiai su šia valstybe nėra glaudūs.

NT burbulas nesiformuoja

Kitoje finansiniam stabilumui svarbioje srityje, būtent nekilnojamojo turto rinkoje, Lietuvos banko vertinimu, burbulas nesiformuoja.

„Nors prieš euro įvedimą būgštavimų būta, būsto rinka neužvirė. Esant pakankamai intensyvioms naujų būstų statyboms, ir toliau rinkoje stebime daugiau norinčių parduoti nei norinčių pirkti būstą. Nors artimiausiu metu prognozuojame nuosaikų rinkos augimą, padėtį toliau atidžiai stebime ir, prireikus, esame pasirengę taikyti prevencines priemones“, – pranešime teigia p. Vasiliauskas.

Pasak jo, kad būtų stiprinamas bankų pasirengimas dengti galimus ateities nuostolius, Lietuvos bankas prisijungė prie kitų Europos šalių ir nuo 2015 m. birželio 30 d. pradeda taikyti 2,5% kapitalo apsaugos rezervą, kuris papildys šiuo metu nustatytą 8% kapitalo pakankamumo reikalavimą. Birželio 30 d. Lietuvos bankas pradės naudoti kitą bankams taikomą priemonę – anticiklinį kapitalo rezervą, kuris padės užkardyti kredito burbulų pūtimąsi.

Ši priemonė šalyje pradedama taikyti pusmečiu anksčiau, nei numato ketvirtoji Kredito reikalavimų direktyva. Reikalavimas bus nustatomas kas ketvirtį, atsižvelgiant į padėtį kredito rinkoje. Įprastomis sąlygomis šio rezervo dydis svyruos nuo 0 iki 2,5%. 2017 m. bus įvestas dar vienas reikalavimas – sisteminės svarbos institucijų kapitalo rezervas. Jo tikslas – padidinti sistemiškai svarbių institucijų atsparumą galimiems šokams. Šis rezervas gali siekti iki 2% viso pagal riziką įvertinto turto.

Šių metų lapkričio 1 d. dieną taip pat įsigalioja Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kuriais bus mažinama perteklinio įsiskolinimo galimybė ir didinamas bankų klientų atsparumas galimam palūkanų normų kilimui. Atnaujintuose Atsakingo skolinimosi nuostatuose imantiesiems būsto paskolas numatoma, pavyzdžiui, nuo 40 metų iki 30 metų sutrumpinti maksimalų paskolos terminą.

Planuojama sumažinti maksimalų šeimos įsiskolinimo lygio ir metinių pajamų santykį nuo 11 iki 6. Bankai, vertindami, ar mėnesinės būsto paskolos įmokos dydis neviršija 40% asmens pajamų, turės apskaičiuoti, kaip atrodytų mėnesinė įmoka palūkanoms pakilus (nukritus) iki istorinių vidurkių. Kita vertus, numatoma pritaikyti išimtis tiems asmenims, kurių pajamos yra itin aukštos: pvz., asmeniui, uždirbančiam 2.900 Eur, 1.300 Eur siekianti įmoka tikriausiai nėra nepakeliama našta.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„General Financing“ nutraukus finansavimą, B. Vanagas gali nestartuoti Dakare  4

Likus porai savaičių iki technikos išsiuntimo į Dakarą, 9 metus su žinomu Lietuvos sportininku...

Automobiliai
11:23
Naujas bankas biržoje: verslo modelį sėkmingai įgyvendintų ir „Maxima“ Premium

Į Baltijos biržą susiruošęs estų kooperatyvų bankas „Coop Pank“ naudojasi skandinavų bankus sukrėtusių...

Rinkos
09:00
Analitikai rėžia „Swedbank“ ir SEB akcijų vertinimus: pirkti nebepataria Premium

Europos ir JAV biržose atsinaujinus baimėms dėl JAV ir Kinijos derybų baigties, Baltijos rinkose buvo...

Rinkos
2019.11.20
V. Vasiliauskas: konkurencingam valstybiniam komerciniam bankui reikėtų apie 1 mlrd. Eur 6

Lietuvoje svarstant apie galimybę steigti valstybinį komercinį banką, Lietuvos banko (LB) valdybos...

Finansai
2019.11.20
Leista vykdyti didžiausią nuo 2008 m. krizės JAV bankų susijungimą

BB&T ir „SunTrust“ gavo paskutinį leidimą įgyvendinti didžiausią nuo 2008 metų finansų krizės laikų JAV bankų...

Rinkos
2019.11.20
Kodėl bankai tokie konservatyvūs statybos įmonių atžvilgiu

Lietuvos banko (LB) vertinimu, šalyje veikiantys komerciniai bankai į statybos įmonių kreditavimą žvelgia...

Statyba ir NT
2019.11.20
Veiklą pradėjo paskolų pasiūlymų palyginimo platforma „Credit King“ 1

Lietuvoje veiklą pradėjo asmeninių paskolų pasiūlymų platforma „Credit King“.

Rinkos
2019.11.20
„Swedbank“ įtariamas pažeidęs Rusijai paskelbtas JAV sankcijas 1

Stambus Rusijos ginklų gamybos koncerno „Kalašnikov“ akcininkas JAV ginklų gamybos bendrovei „Kalashnikov...

Finansai
2019.11.20
Butai nuomai kelia NT rinką ir finansų sistemos riziką, teigia LB 6

Investuotojų nuomai perkami būstai Lietuvos NT rinkai neabejotinai suteikia papildomo pagreičio, bet kartu...

Rinkos
2019.11.20
Bankui per brangu laikyti neįdarbintus grynuosius: anksčiau laiko išpirks obligacijas 2

Šiaulių banko valdyba priėmė sprendimą anksčiau numatyto laiko išpirkti 2017 m. platintą 20 mln. Eur vertės 3...

Rinkos
2019.11.20
Lietuvos bankai dėl naujo mokesčio kreipėsi į ECB 5

Lietuvos bankų asociacija (LBA) informavo Europos centrinį banką (ECB), kad naują bankų mokestį planuojančios...

Rinkos
2019.11.20
SEB pateikti 194 įtartini atvejai dėl pinigų plovimo, daugiausiai Estijoje 1

Švedijos bankininkystės grupė SEB pranešė iš Švedijos nacionalinės televizijos, besiaiškinančios galimą...

Rinkos
2019.11.19
Lietuvos bankas siūlo, kaip didinti konkurenciją būsto paskolų rinkoje 9

Lietuvos bankas (LB) mano, kad Lietuvoje įmanoma padidinti konkurenciją būsto paskolų rinkoje ir siūlo kelias...

Statyba ir NT
2019.11.19
Valstybinis bankas didintų konkurenciją, bet valstybė gali nesuvaldyti rizikų 1

Prezidentui Gitanui Nausėdai ir kai kuriems parlamentarams svarstant, jog reikėtų diskutuoti apie valstybinio...

Finansai
2019.11.19
Su interneto banku apsieitų kas trečias, tačiau skyriais tebesinaudoja 40% gyventojų 

Maždaug kas trečias (31%) šalies gyventojas jau dabar būtų pasirengęs naudotis vien tik skaitmeninio banko...

Finansai
2019.11.18
„Citadele“ tapo ketvirtu banku Lietuvoje, siūlančiu mokėjimus ištisą parą

„Citadele“ banko filialo Lietuvoje klientai nuo šiol gali atlikti momentinius mokėjimus eurais, t. y.

Finansai
2019.11.18
Bankai grynųjų paslaugas vis labiau patiki savitarnai

Daliai bankų toliau perkeliant grynųjų pinigų operacijas iš skyrių į savitarnos erdves, kredito įstaigų...

Finansai
2019.11.17
Blokų grandinė: finansų paslaugų sektorių prislėgė nusivylimas Premium 3

Blokų grandinės technologija turėjo išstumti bankus ir suteikti galimybę pasauliui „pačiam būti (savo)...

Technologijos
2019.11.17
Šiaulių bankas pasirinko naują šūkį ir įvaizdį 6

Šiaulių bankas pristatė naują įvaizdžio strategiją, vizualinį identitetą ir šūkį „Jūsų bankas – arčiau jūsų“.

Rinkodara
2019.11.16
V. Šapoka: valstybinio banko steigimas – brangus ir rizikingas 2

Finansų ministras santūriai vertina prezidento Gitano Nausėdos ir kai kurių parlamentarų svarstymus, jog...

Finansai
2019.11.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau