Nauja prievolė pieno pramonei: gamintojai kreipėsi į teismą

Europos Komisija leido šalims narėms papildyti pieno gaminių ženklinimo nuostatas. Prancūzija, Italija ir Lietuva pasirinko dvejus metus papildomai informuoti vartotojus apie pieno produktų žaliavos kilmę.

Nustatydama tokią tvarką Žemės ūkio ministerija remiasi atliktu tyrimu. Esą 67% lietuvių svarbu, jog pienas ir jo gaminiai būtų paženklinti, nurodant pieno kilmę. Ministerijos nuomone, toks ženklinimas leistų ne tik pateisinti vartotojų lūkesčius, bet ir paskatintų vietinių pieno ūkių, šeimos ūkių ir trumpų maisto tiekimo grandinių plėtojimą

Įmonės galės pasirinkti, kaip pateikti pieno kilmės šalies nuorodą – nurodyti pilną šalies pavadinimas ar šalies pavadinimo trumpinį, pavyzdžiui, „Pieno kilmės šalis – Lietuva“ ar „Pieno kilmės šalis – LT“. Jeigu pienas bus primelžtas ne vienoje šalyje, pateikiant minėtąją nuorodą po brūkšnio turės būti išvardijami tų valstybių narių ir trečiųjų šalių pavadinimai arba tų šalių pavadinimų trumpiniai („ES“, „ES ir ne ES“ ar „ne ES“).

Kreipėsi į teismą

Ženklinimo reikalavimas įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d. ir bus taikomas iki 2018 m. gruodžio 31 d. Pieno perdirbimo įmonės, kurios veikia Lietuvoje ir gamina pieną bei jo gaminius iš pieno, primelžto kitose šalyse, turės dar vieną papildomą mėnesį, kad prisitaikytų prie papildomo ženklinimo reikalavimo.

Tačiau šalies pieno pramonė su šiuo reikalavimu kategoriškai nesutinka.

„Šis punktas dėl pieno kilmės žymėjimo „Pieno įstatyme“ yra tik vienas iš kelių, kurie, mūsų nuomone, verslui kenkia. Praktiškai visas įstatymas yra blogas ir neša nuostolius perdirbėjams“, - sako Egidijus Simonis, Pienininkų asociacijos „Pieno centras“, vienijančios bendroves „Vilkyškių pieninė“, Rokiškio sūris“ ir „Pieno žvaigždės“, direktorius.

Jo teigimu, Pieno taryba dar birželio mėnesį balsų dauguma priėmė sprendimą dėl šio įstatymo naikinimo. 40 Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą, siekiant išaiškinimo, ar įstatymas nėra antikonstitucinis.

Tačiau kol kas dokumentas, kurį kritikuoja tiek perdirbėjai, tiek žaliavos gamintojai, toliau veikia.

Lenkams prievolės nebus

Ponas Simonis pabrėžia ir tai, kad kitų valstybių ūkio subjektai, kurie tiekia ar ketina tiekti į Lietuvos rinką pieną ar minėtus jo gaminius, galės šį reikalavimą taikyti savanoriškai.

„Tai lenkams, vokiečiams ar kitiems gamintojams toks reikalavimas negalioja. Manome, kad tai sudaro sąlygas nesąžiningai konkurencijai. Mes skaičiavome, kad pakeisti etiketes kiekvienam gamintojui kainuos gerokai per 100.000“, - sako pašnekovas.

Kiek anksčiau „Pieno centro“ išplatintame pranešime buvo teigiama, kad dėl netinkamo įstatymo per pirmąjį 2016 m. pusmetį asociacijai priklausančios įmonės bendrai patyrė 3,878 mln. Eur grynojo nuostolio.

Pavyzdžiui, kai kuriais mėnesiais Lietuvos rinkos reguliatorius draudė mažinti pieno supirkimo kainą daugiau nei 3%, nors realiai pasaulinėje rinkoje tuomet fiksuotas 10% kritimas.