Iš augalų pagaminta „mėsa“ - naujausia perdirbėjų aistra

Iš įvairių pakaitalų pagaminti „mėsos“ produktai atrodo lygiai taip pat kaip kepti iš maltos jautienos ar kiaulienos. Dėka šiuolaikinių laboratorijų galimybių, išgaunamas net praktiškai identiškas skonis ir kvapas, rašo „Reuters“.

Įpročiai keičiasi

Prieš kurį laiką dėmesį į mėsos pakaitalų perspektyvas atkreipė didžiausia JAV vištienos perdirbimo bendrovė „Tyson Foods“, įsigijusi 5% akcijų paketą nedidelėje bendrovėje „Beyond Meat“, į kurią yra investavęs Billas Gatesas.

Ši įmonė kuria technologijas, leidžiančias iš augalų sukurti mėsos išvaizdą ir skonį atitinkančius maisto produktus.

Kanados mėsos įmonė „Maple Leaf Foods“ ir vokiečių dešrelių gamintoja „Rügenwalder Mühle“ jau porą metų kuria mėsos pakaitalus iš sojų, įvairių grūdų. Įmonė tikisi, kad šis verslo segmentas augs kur kas greičiau nei tradicinis, kuriame pasiekti proveržį dėl milžiniškos konkurencijos ir menko vartojimo - itin sudėtinga.

„Šiuo metu tai neįtikėtinai karšta zona“, - sako Adamas Groganas, „Maple Leaf Foods“ viceprezidentas.

Pasaulinė mėsos pakaitalų rinka šiemet pasiekė 4 mlrd. USD vertę. Tokių produktų vartojimas nuo 2010-ųjų išaugo 41%, skaičiuoja „Markets and Markets“.

Tuo tarpu raudonos mėsos vartojimas JAV nuo 1970-ųjų visą laiką menko. Dabar vienas amerikietis per metus suvartoja vos 27 kilogramus mėsos. Tuo tarpu pakuoto vegetariško maisto rinka per artimiausius trejus metus, tikimasi, augs apie 10%.

Ši statistika mėsos perdirbimo įmones verčia ieškoti papildomų galimybių uždirbti.

Žibalo į ugnį pernai įpylė ir vartotojų įpročius šiek tiek pakoregavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), paskelbusi, kad perdirbtos mėsos gaminiai, pavyzdžiui, rūkyta kiauliena, dešrelės ar kumpis sukelia vėžį.

Kita vertus, du trečdaliai vokiečių ir trečdalis amerikiečių mėsos nevalgo vos vieną dieną per savaitę, nors apklausos rodo, kad turėdami įdomesnių alternatyvų mėsai jie tai galėtų daryti kelis kartu dažniau.

Dešrelės iš sojos

„Mes gaminame ne vegetariškus mėsainius, mes tokiu būdu kuriame mėsą. Tiesiog darome tai iš augalų“, - sako Celeste Holz-Schietinger, alternatyvią „mėsą“ kuriančios bendrovės „Impossible Foods“ mokslininkė.

Tokios nedidelės bendrovės, į kurias dar visai neseniai buvo žiūrima skeptiškai, dabar labai domina stambius gamintojus, kuriems net ir įsteigus brangiai kainuojančias laboratorijas tektų nueiti ilgą kelią, kol iš augalų pavyktų sukurti mėsos skonį, kvapą ir išvaizdą turinčius gaminius.

Nedideles mokslininkų grupeles įdarbinusių alternatyvios mėsos startuolių kaina kyla lyg ant mielių, nes jie pramonininkams gali leisti sutaupyti daugybę laiko.

Jau minėta dešrelių gamintoja „Rügenwalder Mühle“, naujoviškų produktų liniją sukūrusi 2014-aisiais, skaičiuoja, kad dabar ji generuoja apie 20% metinės apyvartos, siekiančios per 200 mln. Eur.

Vis dėlto kai kurie rinkos analitikai svarsto, kad vartotojai, dabar taip džiugiai perkantys iš augalų pagamintą „mėsą“, vieną dieną gali imti ir persigalvoti.

Viena priežasčių - šiai „mėsai“ gaminti labai dažnai naudojami genetiškai modifikuoti augalai, ypač sojos.

FOTOGALERIJA Bendrovės "Impossible Foods" laboratorijoje iš augalų sukurti gaminiai (12 nuotr.)