Kol neturi rinkos, į įrenginius neinvestuoja

Publikuota: 2015-11-29
Remigijus Liepa, UAB „Chrustik“ bendraturtis ir konditerijos gamyklos „Šarunia“ Ukrainoje savininkas: „Mano bėda, kad pats gaminu ir tinklams galiu pasiūlyti tik tris produktus. Toks asortimentas per mažas, kad būtum įdomus didiesiems prekybos tinklams.“
Algimanto Barzdžiaus nuotr.
Remigijus Liepa, UAB „Chrustik“ bendraturtis ir konditerijos gamyklos „Šarunia“ Ukrainoje savininkas: „Mano bėda, kad pats gaminu ir tinklams galiu pasiūlyti tik tris produktus. Toks asortimentas per mažas, kad būtum įdomus didiesiems prekybos tinklams.“ Algimanto Barzdžiaus nuotr.
 

Remigijus Liepa iš savo konditerijos gamyklos Ukrainoje Lietuvos prekybos tinklams tiekia gaminius, taip pat didina asortimentą, tačiau tai darydamas dalį produkcijos užsako nedidelėse Ukrainos įmonėse.

Kai ne pats viską gamina, verslininkui paprasčiau ir pigiau išmėginti naujienas ir stebėti, ar jas pamėgs pirkėjai. Gaminant pagal užsakymą pakanka sukurti etiketes, nereikia pirkti įrenginių. Į Lietuvą produkciją importuoja UAB „Chrustik“, kuri iš dalies priklauso verslininkui. Ponas Liepa Ukrainoje valdo gamyklą „Šarunia“.

„Mano bėda, kad pats gaminu ir prekybininkams galiu pasiūlyti tik tris produktus – dvejų rūšių konditerinius grybus ir kukurūzus. Toks asortimentas – per mažas. Tuo labiau kad noriu plėsti pardavimus Latvijoje ir Estijoje“, – kodėl užsiima gamyba pagal užsakymą ir ieško patrauklių produktų gamintojų, aiškina p. Liepa.

Dalį ukrainietiškų produktų jis parduos kaip tarpininkas – tiesiog atstovaus gamintojams, kurie per maži patys eiti į Baltijos šalių rinką.

Iš karto nepavyko

Ponas Liepa neslepia ir galutinio tikslo – kai naujų gaminių pardavimas pasieks pakankamą apimtį, jis investuos į pasiteisinusių produktų gamybą savo bendrovėje. Taip pelno marža padidės. Rizikuoti ir pradėti eksperimentuoti su naujais produktais, kol nėra aiškios rinkos, verslininkas nenori. Šiuo keliu eiti lietuvis jau mėgino, tačiau pirmas blynas prisvilo.

„Pradėjau vežti sausainius, tačiau nesugebėjau sukontroliuoti kokybės, tad teko atsisakyti bendradarbiavimo su gamintojais. Neįvykdžiau įsipareigojimų prekybos tinklams ir patyriau nuostolių“, – kad šioje srityje ne viskas paprasta, pasakoja „Chrustik“ bendraturtis.

Ponas Liepa sako, kad į Baltijos tinklus eina paskui didžiuosius Ukrainos konditerijos fabrikus, kurie vis stipriau braunasi į Baltijos šalis. Smulkesnieji galimybių savarankiškai iškovoti eksporto rinkų neturi, todėl tarpininko pasiūlymas jiems įdomus.

Visko negamins

Ponas Liepa sako, kad pasitikėti žodžiu ir užsakyti produktų neišanalizavus partnerio negalima. Būtina važiuoti į gamyklą ir pažiūrėti, kokia ten švara, kaip aprengti darbininkai, pabendrauti su technologais. Rinktis vien pagal prekės pakuotę, nežinant vidinės įmonės struktūros, neverta. Tiekimas ir kokybė nebus stabilūs. Pavyzdžiui, pirmu bandymu verslininkas negalėjo parduoti užsakytų produktų vien dėl to, kad sausainiai sugedo. Nuostolių priežastis paaiškėjo ištyrus receptūrą – ukrainiečiai naudojo mažiau konservantų, nei leidžiama ES. Galiojimo laikas buvo per trumpas logistikai ir pardavimui.

„Nors pirmas bandymas nesėkmingas, supratau kriterijus, pagal kuriuos reikia rinktis gamintoją“, – sako p. Liepa.

Dalį produktų, kurių pardavimai išaugs, jis vėliau gamins pats, dalį gaminių tiesiog perfasuos į savo pakuotę, dalimi prekiaus tik kaip atstovas. Ukrainoje mažesnių konditerijos gamyklų, kurioms taip bendradarbiauti gali būti įdomu, – keli šimtai. Ponas Liepa įvardija ir vieną iš kriterijų, pagal kurį renkasi gaminius, – jų gamybai reikia daug rankų darbo. Tai garantija, kad produkto nekopijuos didieji gamintojai.

Nebrangi darbo jėga

Lietuvio gamykla įsikūrusi provincijoje, Kirovohrade. Įmonėje nuolat dirba keliolika žmonių, o kai gaunamas užsakymas, sušaukiama daugiau darbuotojų ir plušama keliomis pamainomis. Nedarbas ten milžiniškas, tad sukviesti tuos pačius, jau patyrusius, žmones į pakaitinį darbą nesudėtinga.

„Ukrainos gilumoje, rajonų centruose kvalifikuotų žmonių daug ir jie noriai dirba“, – pasakoja p. Liepa.

Nuvertėjus vietos valiutai, atlyginimai, jei juos paverstume eurais, krito kelis kartus. Anot p. Liepos, provincijoje vidutinės įmonės direktoriaus alga mažesnė nei Lietuvoje minimalus atlyginimas (300 Eur per mėnesį – VŽ). Pakaitinio žmogaus darbo dienos užmokestis – 3–5 Eur. Darbuotojai net tokiomis sąlygomis nesikeičia – nuolat ateina tie patys. Didmiestyje darbo dienos atlygis prasideda nuo 10 Eur.

„Vartojimas, ypač brangesnių produktų, mažėja kartais. Aš pats gaminau šiam segmentui skirtus produktus. Pardavimai krito 5 kartus“, – priežastį, kodėl nebesidomi prekyba Ukrainos rinkoje, aiškina p. Liepa.

Klasikinis kelias

„Tai klasikinis plėtros kelias gamintojas ir prekybininkams. Lietuvoje kol kas įmonės dar mėgina viską gaminti pačios ir prie užsakymų iš kolegų pereina tik kai pamato, kad dalį produktų pigiau perparduoti, nei gaminti patiems“, – pasirinktai strategijai pritaria Giedrius Bagušinskas, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius.

Vakariečiai, ypač tirdami rinką, į savą gamybą investuoti neskuba. Tiesiog sukuria prekių ženklą ir pakuotę.

„Gaminti didžiulį asortimentą sudėtinga. Reikia žmonių, įrenginių, o 80% pajamų atneša 20% produktų. Geriau gaminti pelningiausius gaminius, o kitus užsakyti. Taip elgtis verčia prekybininkai – jei turi tik kelis produktus, tinklui nesi įdomus, todėl fabrikai tampa tarpininkais“, – aiškina p. Bagušinskas.

Toks modelis naudingas ir mažoms specializuotoms įmonėms, kurios atskirus produktus sugeba pagaminti pigiau nei didžiosios bendrovės, nes šioms tai tik dar vienas iš kelių šimtų produktų.

Ponas Liepa įvardija dar vieną priežastį, kodėl geriau būti tarpininku ir neskubėti investuoti į įrenginius. Gaminant pagal užsakymą užtenka keliasdešimties tūkstančių eurų apyvartinių lėšų, kad būtų galima sumokėti už pirmąsias produktų partijas. Statant gamyklą investicijos ir jų grąža kur kas didesnės ir rizikingesnės.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 16 d.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Volfas Engelman“ pajamos šiemet padidėjo 12% iki 37,7 mln. Eur 1

Suomijos bendrovės „Olvi“ grupei priklausančios Kauno alaus gamybos įmonės „Volfas Engelman“ apyvarta per šių...

Pramonė
2019.12.11
„Linas Agro Group“ paukštynas – didžiausias Latvijoje

„Linas Agro Group“ valdomas paukštynas Latvijoje „Putnu Fabrika Kekava“ – didžiausia pagal apyvartą...

Pramonė
2019.12.10
V. Kantauskas grįžo vadovauti „Biovelos“ valdytojai  3

Verslininkas Virginijus Kantauskas grįžo vadovauti mėsos perdirbimo įmonės „Biovela“ valdytojai „Biovela...

Pramonė
2019.12.10
„Pieno žvaigždžių“ pajamos šiemet sumažėjo 1,5%

Preliminariais neaudituotais duomenimis, AB „Pieno žvaigždės“ pardavimų pajamos per šių metų pirmus devynis...

Pramonė
2019.11.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau