„Brexit“ į Jungtinę Karalystę gali atnešti genetiškai modifikuotus grūdus

George Eustice, šalies žemės ūkio ministras, teigia, kad valdžia „svarsto galimus būsimus susitarimus dėl genetiškai modifikuotų organizmų reglamentavimo.“ Tiesa, jis priduria, kad bet koks sprendimas turi būti moksliškai pagrįstas ir proporcingas, rašo „Agropages“.

Skelbiama, kad šalies žemdirbiai taip pat gana palankiai žiūri į genetiškai modifikuotų grūdų auginimą.

VŽ jau rašė, kad ES komerciniais tikslais auginami tik „Monsanto“ sukurti genetiškai modifikuoti kukurūzai „Mon 810“. Leidimas juos sėti duotas 1998 m. Tačiau Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) kasmet tiria po kelias naujas genetiškai modifikuotas rūšis, ieško tokių, kurias Bendrijoje būtų galima auginti.

Tiesa, EK šalims suteikia galimybę pačioms nuspręsti, ar leisti auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus. Jos taip pat pačios galės nuspręsti dėl EFSA tiriamų veislių, jei jas būtų leista auginti.

Lietuva EK jau yra pateikusi poziciją neauginti genetiškai modifikuotų kultūrų. Reikalavimus dėl visos ar dalies teritorijos pašalinimo iš komercinio auginimo zonos EK yra pateikusios dar 16 ES valstybių: Latvija, Lenkija, Graikija, Kroatija, Austrija, Prancūzija, Vengrija, Nyderlandai, Belgija, Kipras, Vokietija, Bulgarija, Italija, Danija, Slovėnija ir ta pati Jungtinė Karalystė.

ES įteisinta daugiau kaip 30 genetiškai modifikuotų augalų produktų, skirtų maistui ir pašarams:17 – kukurūzų, 6 – rapsų, 5 – medvilnės, 2 – sojų veislės. Visus juos šalys gali importuoti iš auginančių valstybių.