Nesibaigiantis rodeo ankštoje grūdų rinkoje

Publikuota: 2016-12-08

Prieš dešimtmetį į Lietuvos agroverslo prekybininkų būrį įsiliejusi bendrovė „Agrorodeo“ veiklos sukaktį švenčia užsitikrinusi tvirtas pozicijas didžiausių šalies bendrovių sąrašo pirmajame dvidešimtuke. Verslui vadovaujantis Robertas Lapinskas tikina, kad atėję jie gerokai sušiaušė drumstus žemės ūkio verslo vandenis šalyje ir džiaugiasi, jog dabar šis sektorius – gerokai skaidresnis nei prieš dešimtmetį.

„Agrorodeo“ lapkritį minėjo savo veiklos dešimtmetį, tačiau be pagrindinių faktų apie bendrovę informacijos viešojoje erdvėje nedaug. Papasakokite, nuo ko prasidėjo kompanijos istorija?

Į verslą atėjau jau turėdamas turtingą patirties bagažą, sukauptą darbu „Kretingos grūduose“. Esu be galo dėkingas savo buvusiam vadovui Valdui Trinkūnui – jo dėka užaugau kaip žemės ūkio produkcijos prekybos profesionalas. Vėliau penkmetį dirbau suomiškoje agroverslo kompanijoje ir turėjau progos įsitikinti, kad mes, lietuviai, išties esame išskirtiniai savo žingeidumu, noru mokytis, tobulėti, gebėjimu veikti tiksliai ir greitai, inovacijų taikymu. Tada ir dingtelėjo mintis sukauptas žinias ir įgūdžius įdarbinti nuosavame versle. Galutinį sprendimą priėmėme šeimoje, ir ryžomės rizikuoti – taip gimė žemės ūkio prekybos brokeris „Agrorodeo“. Daugiau nei metus dirbome tik dviese su žmona. 2007 m. liepą iki 1 mln. eurų padidinome įstatinį kapitalą ir startavome su tokiu įmonės amplua, koks išliko iki šių dienų: perorientavome veiklą į grūdų supirkimą, eksportą ir tarptautinę prekybą grūdais.

Kodėl nusprendėte nebetęsti brokerio veiklos?

Žinių, sukauptų per 14 metų, turėjau išties daug, iki smulkmenų pažinojau ir produktus, ir užsienio rinkas, kuriose teko dirbti, tad pradžia buvo tikrai nesudėtinga. Būtume galėję sėkmingai darbuotis ilgai, tačiau supratau, kad ši veikla – tiesiog ne man. Brokeris yra tarpininkas, padedantis susitikti pirkėjui ir pardavėjui, jis neturi demonstruoti savo asmeninio požiūrio į sandorį. O aš niekada nemokėjau patylėti ir visada turėjau tvirtą nuomonę. Būdavo, visą dieną dirbu su klientu, o vakarop paklaustas, kaip daryčiau pats, atsakau, kad mano akimis, sandoris nevertas dėmesio, ir visos dienos darbas nueina perniek. Tad geriau būti ten, kur rizikuoji savu, o ne svetimu kailiu.

Ar prisimenate pirmąjį „Agrorodeo“ klientą?

Nesu tikras, kad tai buvo pirmasis klientas, bet tikrai vienas labiausiai įsiminusių sandorių veiklos pradžioje. Nuvykau pas šalyje garsų ūkininką Zigmantą Aleksandravičių ir pasiūliau supirkti jo grūdus – berods 5000 tonų. Nors ir pripažindamas, kad mano siūloma kaina yra fantastiška, jis į mane žvelgė atsargiai – buvome nepažįstami, abu vienas kitą matėme pirmąsyk. Apsidrausdamas jis paprašė visą sumą už grūdus pervesti per vieną dieną. Aš iškart sutikau ir dar ilgai turėjau jį įtikinėti, kad taip ir bus – ką sutarėme, tą ir įvykdysime. Tuo metu greitas apmokėjimas iš tikrųjų buvo nesuvokiamas dalykas, supirkėjų rinkoje buvo nedaug ir ūkininkai buvo įpratę, kad pinigų už produktus dažnu atveju gali tekt laukti net ne mėnesį ir ne du.

Jau pirmaisiais veiklos metais patekote į sparčiausiai augančių Lietuvos bendrovių penkiasdešimtuką, buvote pripažinti produktyviausiai dirbančia Lietuvos kompanija Baltijos regione. Sparčiai šuoliuodami per didžiausių eksportuotojų sąrašo pozicijas šiandien esate antri savo sektoriuje. Ar išties „Agrorodeo“ viskas ėjosi kaip per sviestą?

Pripažinimas malonus, bet jis niekada nebuvo mūsų siekiamybė – gal todėl ir atėjo. Nematome prasmės apie įvertinimus kalbėti daug ir garsiai, tiesiog dirbame savo darbą stengdamiesi, kad mūsų žodžiai atitiktų darbus ir atvirkščiai, o visa kita yra jau pasekmė. Labai aiškiai žinome, ko norime – skaidraus verslo su socialine atsakomybe. Ir taip buvo nuo pat pradžių, vertybes su komanda susiformavome jau pradėdami dirbti ir šiandien visi mūsų darbuotojai žino, kad duoto žodžio laikymasis yra geležinė taisyklė.

Aišku, kad buvo visko, tikrai ne nuolatos skriejome lyg ant sparnų, verslo aplinka ne kartą mėgino tuos sparnus aplaužyti. Keletą metų buvome priversti dirbti Ventspilio uoste, nes Lietuvoje tiesiog nebeliko mums vietos. Sunkiausi buvo 2010-ieji – avansu buvome pardavę maždaug 100 000 tonų grūdų, bet didžiosios dalies jų taip ir negavome – pasitaikė ypač nederlingi metai ir kviečių kaina nuo tos, kurią avansu sumokėjome ūkininkams, šoktelėjo dvigubai... Situacija tikrai buvo neeilinė...

Vis dėlto nėra to blogo, kas neišeitų į gera – tai buvo gera paskata peržiūrėti rizikos valdymą, įvertinti, kur klydome ir išmokus pamokas judėti toliau. Tais metais, sakyčiau, įvyko lūžis ne tik „Agrodoeo“ veikloje, smarkiai pasikeitė ir ūkininkų požiūris į verslo santykius, sutarties laikymąsi, savo perspektyvų įvertinimą prieš sudarant kontraktus. Prie to daug prisidėjo ir vieninga, objektyvi žemės ūkio asociacijų vadovų pozicija. Tas mentaliteto pokytis labai jaučiasi – man tenka daug važinėti po kitas šalis, sakyčiau, Lietuvos žemės ūkis pagal infrastruktūrą, taikomus metodus, išvestines finansines priemones mažai atsilieka nuo JAV.

Esate sakę, jog bendrovę kūrėte norėdami parodyti, kad ir agroverslas gali būti skaidrus, modernus ir patrauklus visomis prasmėmis. Ar šiandien galite pasakyti, kad Jums pasisekė?

Manau, kad taip. Turėjome aiškų planą: tinkama infrastruktūra, pažangus kokybės nustatymas, geriausia kaina ir greitas atsiskaitymas. Visa tai žingsnis po žingsnio ir įgyvendinome. Turime patalpas Klaipėdoje, įsidiegėme IT sistemas, kad galėtume realiu laiku matyti priimtų grūdų kokybę ir per keletą dienų po kokybinių rodiklių nustatymo atsiskaityti su ūkininku. Greitas apmokėjimas jau tapo standartu ir visoje industrijoje.

Be galo daug investuojame į darbą su ūkininkais, jų edukaciją, rengiame daugybę seminarų, mokymų, kuriuose pristatome naujoves, pačių sukurtus išvestinius finansinius instrumentus, kurių iki mūsų niekas nenaudojo. Ūkininkams pareiškus norą tiesiogiai dirbti su biržomis, suteikėme jiems tokią galimybę, o kad būtų dar patogiau, nemokamai savo puslapyje skelbiame prekių biržos kotiruotes. Šis žingsnis ne tik įnešė skaidrumo į bendrą sektoriaus veiklą, bet ir paskatino jo žaidėjus (kalbu ir apie ūkininkus) atsigręžti į žinių ekonomiką, palypėti dar vienu žingsniu aukščiau kompetencijos laiptais.

Ar smarkiai per dešimtmetį užaugo „Agrorodeo“?

Pradėjome dešimties žmonių komanda, dabar dirba 31 darbuotojas. Visada deklaravome ūkininkams, jog jų auginama produkcija turi būti aukštos kokybės, tinkamos prekinės išvaizdos, kad galėtume paimti ją tiesiai iš augintojo kiemo ir efektyviai parduoti. Mūsų veiklos modelis nereikalauja didelės organizacinės ir infrastruktūros plėtros, talpyklų nestatome, einame kitu keliu ir dirbame tiesiogiai su grūdų augintojais. Liepojoje, kur turime sandėlį, grūdus įsigyjame iš supirkėjų.

Eksporto geografija per šiuos metus išsiplėtė, nes veiklos pradžioje vengdami papildomos rizikos dirbome labai atsargiai, parduodavome tik žinomoms, patikimoms kompanijoms. Iki šiol neprekiaujame su „karštais“ taškais – Iranu, Iraku, Sirija – šalimis, kur maržos didelės, bet ir nuostoliai nesėkmės atveju milžiniški. Pastaraisiais metais pradėjome glaudžiai bendradarbiauti su Egiptu ir Indija. Ieškodamas rinkų Lietuvoje užaugintoms pupoms, į šias šalis važiavau gal dvidešimt kartų, kol pavyko užmegzti tvirtus ryšius, bet jau porą metų sėkmingai dirbame jose su tiesioginiais pirkėjais. Iš viso eksportuojame į daugiau nei 27 valstybes.

Koks, Jūsų akimis, žemės ūkis bus rytoj?

Ateitis gana miglota ir sudėtinga – pasaulis keičiasi taip greit, kad galvoti, jog tie pokyčiai nepakeis žemės ūkio, yra rizikinga. Jau dabar duoną, mėsą bandoma užauginti inkubatoriuose ir gana sėkmingai. Kas gali pasakyti, jog po dešimties metų toks dirbtinai sukurtas maistas bent iš dalies nepakeis šiandieninio? Žemės ūkio produkcijos gamyba labai smarkiai priklauso nuo vandens. Apskaičiuota, kad dešimtadalį planetos vandens kiekio pavertus dumblių plantacijomis ir užaugintus dumblius perdirbus į maisto produktus, jų maistingumas atitiktų dabar visame pasaulyje užaugintų grūdų maistingumą.

Tokių kol kas fantastiškai atrodančių, bet rimtą mokslinį pagrindą turinčių ateities tendencijų yra ne viena. Sparčiai vystosi technologijos, keičiasi vartotojų įprodčiai, į areną žengia ekologiškas, sveikas maistas. Žemėje intensyvėja klimato pokyčiai, dažnėja įvairūs kataklizmai. Todėl ir ūkininkams visada sakau: nebūkime šimtu procentų tikri, kad visada auginsime tik grūdus – žemės ūkis gali pasikeisti kardinaliai. Žinoma, tai neįvyks per vieną dieną, tačiau tikrai nenustebsiu, jeigu po penkių – dešimties metų nebe grūdų auginimas bus pagrindinis žemės ūkio verslas.

UAB „Agrorodeo“ informacija

FOTOGALERIJA „Agrorodeo“ (9 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kalifornija spaudžia „Starbucks“ įspėjimu ženklinti kavą

„Starbucks“ kavos tinklas ir kiti kavos pardavėjai Kalifornijos valstijoje JAV privalės ant savo parduodamos...

Agroverslas
12:17
Kepsnys mėgintuvėlyje: mėsą jau augina ir mokslininkai

Tikėtina, kad žmonijos populiacija amžiaus pabaigoje pasieks 11 milijardų. Dėl to ūkininkai su laiku jaus vis...

Agroverslas
2018.03.31
Mažiesiems Rusijos aludariams kiša produkcijos skaitiklius

Rusijos valdininkai sumanė įpareigoti mažas alaus daryklas įsirengti skaitiklius, matuojančius pagaminto...

Agroverslas
2018.03.31
Rusija vėl diktuos kviečių kainas pasaulyje 7

Rusijos rinkos tyrimų kompanija „SovEcon“ skelbia, kad kviečių atsargos Rusijoje turėtų pasiekti rekordą –...

Agroverslas
2018.03.30
Į miškus taikosi nomenklatūra: į aukštus postus pretenduoja buvę urėdai Premium 1

Tarp pretendentų vadovauti VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) regioniniams padaliniams yra ir buvusių...

Agroverslas
2018.03.30
Ūkininkams – kompensacijos už žuvusius pasėlius 4

Europos Komisija nukentėjusiems nuo praėjusios vasaros liūčių Lietuvos ūkininkams skyrė 9,12 mln. Eur...

Agroverslas
2018.03.30
Šalčiai jaukia trąšų pardavėjų planus Premium

Trąšomis prekiaujančios įmonės pripažįsta, kad niekaip nepasirodantis pavasaris ir per visą Europą...

Agroverslas
2018.03.30
„Žemaitijos pienas“ nenori mokėti 158.000 Eur baudos: skundžia sprendimą

„Žemaitijos pienas“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl Lietuvos banko įmonei...

Rinkos
2018.03.29
Pramoninę pieno gamybą Lietuvoje augina eksportas 1

Augantys lietuviškų pieno gaminių pardavimai eksporto rinkose skatina pieno perdirbėjus didinti pramoninę...

Agroverslas
2018.03.29
Sudegus namams, vilties ir veiklos suteikė išskirtiniai galvijai Premium

„Bjaurus pavasaris, anksčiau tokių retai pasitaikydavo, net liūdna“, – klampodamas per purvą tyliai burba...

Agroverslas
2018.03.29
Investavusi 4,7 mln. „Litagra“ atidarė naują pieninkystės kompleksą 2

Bendrovė „Litagros žemės ūkio centras“ Pakruojo rajone, Meguičionių kaime, atidarė naują Kalpokų ūkio...

Agroverslas
2018.03.28
Ekspertai pradeda tikrinti maisto kokybę mokyklose ir darželiuose 1

Jungtinė mobili Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) bei Valstybinės...

Agroverslas
2018.03.28
 „Kietaviškių gausai“ – 7 milijonų Eur banko paskola 1

Bendrovei „Kietaviškių gausa“ SEB bankas suteikė 7,16 mln. Eur paskolą.  Iš jų 4,16 mln. Eur skirti bendrovės...

Agroverslas
2018.03.28
Po akcijų sandorio atsistatydina du „Linas Agro Group“ valdybos nariai

Iš AB „Linas Agro Group“ valdybos traukiasi du nariai. Vienas jų atsistatydina dėl parduotų akcijų, kitas dėl...

Vadyba
2018.03.28
„Gubernijos“ vadovo postą perima Algirdas Čiburys 4

Buvusią alaus daryklos „Gubernijos“ generalinę direktorę Vijoletą Dunauskienę keičia Algirdas Čiburys, AB „MV...

Pramonė
2018.03.28
Vėl bandys parduoti sklypą prie Gariūnų ir 4 įmones: mažina kainą

VĮ Turto bankas balandžio 18 d. aukcionuose bandys dar kartą parduoti valstybei priklausantį sklypą Vilniuje,...

Statyba ir NT
2018.03.28
Pradedamos gyvulininkystės ūkių patikros

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistai, siekdami įsitikinti, kaip pareiškėjai laikosi susietosios...

Agroverslas
2018.03.28
Dėl buvusių urėdų postų varžosi po keturis kandidatus

Į VĮ Valstybinės miškų urėdijos (VMU) 26 regioninių padalinių vadovų postus pretenduoja 106...

Agroverslas
2018.03.28
Lietuvoje populiarėja ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai 7

Lietuvoje sparčiai populiarėja ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai ir auga šios rinkos dalis. Tik praėjusiais...

Agroverslas
2018.03.27
Vanilė tapo brangesnė už sidabrą – gamintojai jau ieško kuo pakeisti šį prieskonį 1

Ledų ir saldumynų gamintojams, besitikintiems mažesnių vanilės kainų, teks nusivilti – nežinomybė dėl...

Agroverslas
2018.03.27

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau