Nesibaigiantis rodeo ankštoje grūdų rinkoje

Reklama publikuota: 2016-12-08
svg svg

Prieš dešimtmetį į Lietuvos agroverslo prekybininkų būrį įsiliejusi bendrovė „Agrorodeo“ veiklos sukaktį švenčia užsitikrinusi tvirtas pozicijas didžiausių šalies bendrovių sąrašo pirmajame dvidešimtuke. Verslui vadovaujantis Robertas Lapinskas tikina, kad atėję jie gerokai sušiaušė drumstus žemės ūkio verslo vandenis šalyje ir džiaugiasi, jog dabar šis sektorius – gerokai skaidresnis nei prieš dešimtmetį.

„Agrorodeo“ lapkritį minėjo savo veiklos dešimtmetį, tačiau be pagrindinių faktų apie bendrovę informacijos viešojoje erdvėje nedaug. Papasakokite, nuo ko prasidėjo kompanijos istorija?

Į verslą atėjau jau turėdamas turtingą patirties bagažą, sukauptą darbu „Kretingos grūduose“. Esu be galo dėkingas savo buvusiam vadovui Valdui Trinkūnui – jo dėka užaugau kaip žemės ūkio produkcijos prekybos profesionalas. Vėliau penkmetį dirbau suomiškoje agroverslo kompanijoje ir turėjau progos įsitikinti, kad mes, lietuviai, išties esame išskirtiniai savo žingeidumu, noru mokytis, tobulėti, gebėjimu veikti tiksliai ir greitai, inovacijų taikymu. Tada ir dingtelėjo mintis sukauptas žinias ir įgūdžius įdarbinti nuosavame versle. Galutinį sprendimą priėmėme šeimoje, ir ryžomės rizikuoti – taip gimė žemės ūkio prekybos brokeris „Agrorodeo“. Daugiau nei metus dirbome tik dviese su žmona. 2007 m. liepą iki 1 mln. eurų padidinome įstatinį kapitalą ir startavome su tokiu įmonės amplua, koks išliko iki šių dienų: perorientavome veiklą į grūdų supirkimą, eksportą ir tarptautinę prekybą grūdais.

Kodėl nusprendėte nebetęsti brokerio veiklos?

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Žinių, sukauptų per 14 metų, turėjau išties daug, iki smulkmenų pažinojau ir produktus, ir užsienio rinkas, kuriose teko dirbti, tad pradžia buvo tikrai nesudėtinga. Būtume galėję sėkmingai darbuotis ilgai, tačiau supratau, kad ši veikla – tiesiog ne man. Brokeris yra tarpininkas, padedantis susitikti pirkėjui ir pardavėjui, jis neturi demonstruoti savo asmeninio požiūrio į sandorį. O aš niekada nemokėjau patylėti ir visada turėjau tvirtą nuomonę. Būdavo, visą dieną dirbu su klientu, o vakarop paklaustas, kaip daryčiau pats, atsakau, kad mano akimis, sandoris nevertas dėmesio, ir visos dienos darbas nueina perniek. Tad geriau būti ten, kur rizikuoji savu, o ne svetimu kailiu.

Ar prisimenate pirmąjį „Agrorodeo“ klientą?

Nesu tikras, kad tai buvo pirmasis klientas, bet tikrai vienas labiausiai įsiminusių sandorių veiklos pradžioje. Nuvykau pas šalyje garsų ūkininką Zigmantą Aleksandravičių ir pasiūliau supirkti jo grūdus – berods 5000 tonų. Nors ir pripažindamas, kad mano siūloma kaina yra fantastiška, jis į mane žvelgė atsargiai – buvome nepažįstami, abu vienas kitą matėme pirmąsyk. Apsidrausdamas jis paprašė visą sumą už grūdus pervesti per vieną dieną. Aš iškart sutikau ir dar ilgai turėjau jį įtikinėti, kad taip ir bus – ką sutarėme, tą ir įvykdysime. Tuo metu greitas apmokėjimas iš tikrųjų buvo nesuvokiamas dalykas, supirkėjų rinkoje buvo nedaug ir ūkininkai buvo įpratę, kad pinigų už produktus dažnu atveju gali tekt laukti net ne mėnesį ir ne du.

Jau pirmaisiais veiklos metais patekote į sparčiausiai augančių Lietuvos bendrovių penkiasdešimtuką, buvote pripažinti produktyviausiai dirbančia Lietuvos kompanija Baltijos regione. Sparčiai šuoliuodami per didžiausių eksportuotojų sąrašo pozicijas šiandien esate antri savo sektoriuje. Ar išties „Agrorodeo“ viskas ėjosi kaip per sviestą?

Pripažinimas malonus, bet jis niekada nebuvo mūsų siekiamybė – gal todėl ir atėjo. Nematome prasmės apie įvertinimus kalbėti daug ir garsiai, tiesiog dirbame savo darbą stengdamiesi, kad mūsų žodžiai atitiktų darbus ir atvirkščiai, o visa kita yra jau pasekmė. Labai aiškiai žinome, ko norime – skaidraus verslo su socialine atsakomybe. Ir taip buvo nuo pat pradžių, vertybes su komanda susiformavome jau pradėdami dirbti ir šiandien visi mūsų darbuotojai žino, kad duoto žodžio laikymasis yra geležinė taisyklė.

Aišku, kad buvo visko, tikrai ne nuolatos skriejome lyg ant sparnų, verslo aplinka ne kartą mėgino tuos sparnus aplaužyti. Keletą metų buvome priversti dirbti Ventspilio uoste, nes Lietuvoje tiesiog nebeliko mums vietos. Sunkiausi buvo 2010-ieji – avansu buvome pardavę maždaug 100 000 tonų grūdų, bet didžiosios dalies jų taip ir negavome – pasitaikė ypač nederlingi metai ir kviečių kaina nuo tos, kurią avansu sumokėjome ūkininkams, šoktelėjo dvigubai... Situacija tikrai buvo neeilinė...

Vis dėlto nėra to blogo, kas neišeitų į gera – tai buvo gera paskata peržiūrėti rizikos valdymą, įvertinti, kur klydome ir išmokus pamokas judėti toliau. Tais metais, sakyčiau, įvyko lūžis ne tik „Agrodoeo“ veikloje, smarkiai pasikeitė ir ūkininkų požiūris į verslo santykius, sutarties laikymąsi, savo perspektyvų įvertinimą prieš sudarant kontraktus. Prie to daug prisidėjo ir vieninga, objektyvi žemės ūkio asociacijų vadovų pozicija. Tas mentaliteto pokytis labai jaučiasi – man tenka daug važinėti po kitas šalis, sakyčiau, Lietuvos žemės ūkis pagal infrastruktūrą, taikomus metodus, išvestines finansines priemones mažai atsilieka nuo JAV.

Esate sakę, jog bendrovę kūrėte norėdami parodyti, kad ir agroverslas gali būti skaidrus, modernus ir patrauklus visomis prasmėmis. Ar šiandien galite pasakyti, kad Jums pasisekė?

Manau, kad taip. Turėjome aiškų planą: tinkama infrastruktūra, pažangus kokybės nustatymas, geriausia kaina ir greitas atsiskaitymas. Visa tai žingsnis po žingsnio ir įgyvendinome. Turime patalpas Klaipėdoje, įsidiegėme IT sistemas, kad galėtume realiu laiku matyti priimtų grūdų kokybę ir per keletą dienų po kokybinių rodiklių nustatymo atsiskaityti su ūkininku. Greitas apmokėjimas jau tapo standartu ir visoje industrijoje.

Be galo daug investuojame į darbą su ūkininkais, jų edukaciją, rengiame daugybę seminarų, mokymų, kuriuose pristatome naujoves, pačių sukurtus išvestinius finansinius instrumentus, kurių iki mūsų niekas nenaudojo. Ūkininkams pareiškus norą tiesiogiai dirbti su biržomis, suteikėme jiems tokią galimybę, o kad būtų dar patogiau, nemokamai savo puslapyje skelbiame prekių biržos kotiruotes. Šis žingsnis ne tik įnešė skaidrumo į bendrą sektoriaus veiklą, bet ir paskatino jo žaidėjus (kalbu ir apie ūkininkus) atsigręžti į žinių ekonomiką, palypėti dar vienu žingsniu aukščiau kompetencijos laiptais.

Ar smarkiai per dešimtmetį užaugo „Agrorodeo“?

Pradėjome dešimties žmonių komanda, dabar dirba 31 darbuotojas. Visada deklaravome ūkininkams, jog jų auginama produkcija turi būti aukštos kokybės, tinkamos prekinės išvaizdos, kad galėtume paimti ją tiesiai iš augintojo kiemo ir efektyviai parduoti. Mūsų veiklos modelis nereikalauja didelės organizacinės ir infrastruktūros plėtros, talpyklų nestatome, einame kitu keliu ir dirbame tiesiogiai su grūdų augintojais. Liepojoje, kur turime sandėlį, grūdus įsigyjame iš supirkėjų.

Eksporto geografija per šiuos metus išsiplėtė, nes veiklos pradžioje vengdami papildomos rizikos dirbome labai atsargiai, parduodavome tik žinomoms, patikimoms kompanijoms. Iki šiol neprekiaujame su „karštais“ taškais – Iranu, Iraku, Sirija – šalimis, kur maržos didelės, bet ir nuostoliai nesėkmės atveju milžiniški. Pastaraisiais metais pradėjome glaudžiai bendradarbiauti su Egiptu ir Indija. Ieškodamas rinkų Lietuvoje užaugintoms pupoms, į šias šalis važiavau gal dvidešimt kartų, kol pavyko užmegzti tvirtus ryšius, bet jau porą metų sėkmingai dirbame jose su tiesioginiais pirkėjais. Iš viso eksportuojame į daugiau nei 27 valstybes.

Koks, Jūsų akimis, žemės ūkis bus rytoj?

Ateitis gana miglota ir sudėtinga – pasaulis keičiasi taip greit, kad galvoti, jog tie pokyčiai nepakeis žemės ūkio, yra rizikinga. Jau dabar duoną, mėsą bandoma užauginti inkubatoriuose ir gana sėkmingai. Kas gali pasakyti, jog po dešimties metų toks dirbtinai sukurtas maistas bent iš dalies nepakeis šiandieninio? Žemės ūkio produkcijos gamyba labai smarkiai priklauso nuo vandens. Apskaičiuota, kad dešimtadalį planetos vandens kiekio pavertus dumblių plantacijomis ir užaugintus dumblius perdirbus į maisto produktus, jų maistingumas atitiktų dabar visame pasaulyje užaugintų grūdų maistingumą.

Tokių kol kas fantastiškai atrodančių, bet rimtą mokslinį pagrindą turinčių ateities tendencijų yra ne viena. Sparčiai vystosi technologijos, keičiasi vartotojų įprodčiai, į areną žengia ekologiškas, sveikas maistas. Žemėje intensyvėja klimato pokyčiai, dažnėja įvairūs kataklizmai. Todėl ir ūkininkams visada sakau: nebūkime šimtu procentų tikri, kad visada auginsime tik grūdus – žemės ūkis gali pasikeisti kardinaliai. Žinoma, tai neįvyks per vieną dieną, tačiau tikrai nenustebsiu, jeigu po penkių – dešimties metų nebe grūdų auginimas bus pagrindinis žemės ūkio verslas.

UAB „Agrorodeo“ informacija

FOTOGALERIJA „Agrorodeo“ (9 nuotr.)

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Lietuvos vaidmuo bręstant pasaulinei maisto krizei: galimybė, realybė ir grėsmė Premium 2

Lietuva yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų Europoje – esame 5 vietoje. Reaguojant į kylančias maisto...

Pramonė
05:45
ES pasiruošusi organizuoti greitojo tiekimo prekybos kelius į Ukrainą 1

Europos Komisija (EK) yra pasiruošusi suformuoti specialius prekybos kelius tarp Lenkijos ir Ukrainos, kurie...

Logistika
2022.03.31
Dėl karo Lietuva neplanuoja mažinti grūdų eksporto

Dėl karo Ukrainoje gresiant dideliam grūdų pasiūlos stygiui pasaulinėse rinkose, Lietuva nemažins grūdų...

Pramonė
2022.03.31
Rusija JT Saugumo Taryboje sulaukė kaltinimų sukėlus pasaulinę maisto krizę

Rusija antradienį JT Saugumo Taryboje sulaukė kaltinimų sukėlus pasaulinę maisto krizę, o žmonėms – bado...

Verslo aplinka
2022.03.30
R. Karbauskis už daugiau nei 170 mln. Eur stato keturis pieno fermų kompleksus Premium 86

„Agrokoncerno“ įmonių grupės savininkas Ramūnas Karbauskis teigia statantis keturias modernias fermas,...

Pramonė
2022.03.29
Sėja Ukrainoje prasidėjo be didesnių trukdžių

Sėjos sezonas Ukrainoje jau prasidėjo ir nėra jokių kliūčių jam įgyvendinti, sako Mykola Solskis, agrarinės...

Pramonė
2022.03.28
Sudarkytas eksporto žemėlapis: kur realizuoti produkcijos už 20 mln. Eur Premium 2

Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą vienos didžiausių alkoholio pramonės įmonių nutraukė...

Pramonė
2022.03.28
Naujai Valstybinių miškų urėdijos valdybai vadovauja P. Martinkus

Darbą pradėjo nauja Valstybinių miškų urėdijos valdyba, jos pirmininku išrinktas nepriklausomas narys,...

Pramonė
2022.03.25
Draudžiama į Rusiją ir Baltarusiją eksportuoti augalų sėklų

Sodini skirtos augalų sėklos iš Lietuvos nebebus vežamos į Rusiją ir Baltarusiją, pranešė Žemės ūkio...

Pramonė
2022.03.25
Leistas sandoris, gelbėjant „Rigas dzirnavnieks“ nuo bankroto

Latvijos Konkurencijos taryba (KT) leido UAB „Dobeles dzirnavnieks“ įsigyti Lietuvos grūdų perdirbimo...

Pramonė
2022.03.23
Dėl bręstančios maisto krizės ūkininkams leista auginti daugiau

Šalies ūkininkai šiais metais galės auginti derlių pūdyme, naudojamame ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių...

Pramonė
2022.03.23
Dėl menkos paklausos „Achema“ dirba puse pajėgumo 1

Didžiausia dujų vartotoja šalyje Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“ dėl rinkose drastiškai išaugusių...

Pramonė
2022.03.23
„Agrokoncernas“ už iš Rusijos importuotas trąšas turės mokėti antidempingo muitą 1

Ramūno Karbauskio valdoma žemės ūkio ir didmeninės prekybos įmonių grupė „Agrokoncernas“ turės sumokėti...

Pramonė
2022.03.23
Gamybą mažinantis Kaišiadorių paukštynas atleidžia penktadalį darbuotojų

Žemės ūkio ir maisto pramonės grupės „Linas Agro Group“ valdomas Kaišiadorių paukštynas planuoja atleisti...

Pramonė
2022.03.21
„Nestle“: iš likusios veiklos Rusijoje pelno negauname 10

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui sukritikavus „Nestle“ dėl toliau vykdomos įprastos veiklos...

Pramonė
2022.03.21
Skelbiama, kad „Kaišiadorių paukštynas“ atleidžia 200 darbuotojų 5

Žemės ūkio ir maisto pramonės grupės „Linas Agro Group“ valdomas Kaišiadorių paukštynas atleidžia 200...

Pramonė
2022.03.19
„Scandagrai“ leista įsigyti „Avena Nordic Grain“

Konkurencijos taryba leido vienai iš grūdų prekybos verslo sektoriuje pirmaujančių kompanijų Baltijos šalyse...

Pramonė
2022.03.18
„Agrokoncerno“ pelnas išaugo daugiau nei dvigubai 3

Žemės ūkio ir didmeninės prekybos įmonių grupė UAB „Agrokoncernas" praėjusiais metais uždirbo 12,6 mln. Eur...

Pramonė
2022.03.18
„Auga Group“ skolinasi 10 mln. Eur iš VIVA ir Medicinos banko

Ekologiško maisto gamintoja AB „Auga Group“ ir jos dukterinės bendrovės pasirašė finansavimo susitarimus...

Rinkos
2022.03.18
„Pienas LT“ pernai uždirbo rekordinį pelną

Žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“ praėjusiais metais gavo 91 mln. Eur pajamų – 20% daugiau nei 2020 m.

Pramonė
2022.03.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku