2016-05-26 09:00

Kinai užsimojo pasaulį paversti šalies maisto gamykla

Didėjantis gyventojų skaičius Kinijoje verčia ieškoti apsirūpinimo maistu šaltinių ir investuoti milžiniškas sumas svetur.
Kim Kyung-HoonO („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Didėjantis gyventojų skaičius Kinijoje verčia ieškoti apsirūpinimo maistu šaltinių ir investuoti milžiniškas sumas svetur. Kim Kyung-HoonO („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Kinijos investicijos į pasaulio agroverslo sektorių šiais metais pasieks neregėtą mastą: milijardai merkiami į agrochemijos, gyvulininkystės ir augalininkystės, maisto pramonės sektorius.

2020-aisiais Kinijoje turėtų gyventi 1,42 mlrd. gyventojų, tačiau šalies žemės ūkio sektorius vis dar neefektyvus, didžioji dalis žemdirbystės plotų pagamina kur kas mažiau produkcijos, nei tai padaro Vakarų valstybės.

Bene labiausiai pasaulyje nuskambėjo kinų „ChemChina“ ir Šveicarijos agrochemijos bendrovės, užsiimančios genetiškai modifikuotų grūdų gamyba, „Syngenta“ sandoris, kurio vertė – 43 mlrd. USD ir kuris tapo brangiausiu Kinijos užsienio įsigijimu istorijoje.

52795
130817
52791