Ūkininkus perspėja dėl vilkų
„Vilkų daroma žala būtų gerokai mažesnė, jeigu visi ūkininkai reikiamai pasirūpintų savo gyvulių apsauga. Nesaugoma avis – lengvas grobis vilkui. Naktį avys ir veršeliai turėtų būti laikomi tvartuose, o galvijai suginti į saugius aptvarus. Šiuose įrengus specialias tvoras, elektrinius piemenis ir signalizacijos sistemas, pavojus gerokai sumažėtų. Tokias priemones plačiai taiko Prancūzija, Slovakija, Lenkija ir kitos Europos valstybės“, - praneša Aplinkos ministerija.
Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, šie žvėrys priskirti saugomoms rūšims, tad ūkininkų žala yra kompensuojama.
Vilkų padarytą žalą atlygina savivaldybės ar seniūnijos. Ūkininkai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas turi pranešti savo seniūnijai apie patirtą žalą ir paprašyti ją įvertinti ir atlyginti. Gavęs tokį pranešimą, seniūnas privalo tą pačią dieną informuoti medžioklės plotų naudotoją ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai reikia daugiau laiko jos dydžiui nustatyti.
Žalą apskaičiuoja savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija pagal Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką.
„Išimtiniais atvejais, kai vilkų daroma žala yra labai didelė, savivaldybės gali prašyti Aplinkos apsaugos agentūros išduoti specialų leidimą sumedžioti šiuos žvėris dar neprasidėjus nustatytam jų medžioklės laikui ten, kur tai būtina. Vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15-ąją ir tęsiasi iki balandžio 1 dienos.
Vilkų apskaitos, atliktos 2015 m. vasario 3 d. ir 6 d., duomenimis, Lietuvoje gyvena ne mažiau kaip 292 vilkai. Pernai iki rugsėjo 1 d., savivaldybių administracijų pateiktais duomenimis, buvo užregistruoti 192 atvejai, kai vilkai padarė žalos ūkiniams gyvūnams – 32% daugiau nei per tą patį laiką praėjusiais metais.
