Suskaičiavo vidutinę kooperatyvų apyvartą
Tokią nuomonę penktadienį sostinėje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Gamintojų kooperacija - parama ir galimybės 2014-2020 m. laikotarpiu“ išsakė
Prodromos Kalaitzis, Europos Sąjungos žemdirbių ir žemės ūkio kooperatyvų organizacijos „Copa-Cogeca“ vyresnysis politikos patarėjas.
Jo teigimu, su finansiniais sunkumais susiduriantys nedideli ūkiai vienijasi visose ES šalyse, o kooperacija leidžia dirbti pelningai.
„Kai kalbame apie kooperatyvus, mes kalbame apie verslą. Kooperatyvas pats organizuoja savo verslą, gamina produkciją, uždirba pelną savo nariams. Kito būdo sėkmingai dirbti nėra“, - sako p. Kalaitzis.
Organizacija skaičiuoja, kad ES yra maždaug 13 mln. žemdirbių, iš kurių apie 6,4 mln. priklauso kooperatyvams. Iš viso bendrijoje veikia apie 22.000 kooperatyvų, bendrai pasiekiančių 350 mlrd. Eur apyvartą.
Lietuvoje dabar veikia keturios dešimtys pieną superkančių kooperatyvų, iš viso jų – per 200. Skaičiuojama, kad vienas kooperatyvas Lietuvoje vidutiniškai generuoja 1,77 mln. Eur metinę apyvartą.
Su latviais ir estais
Ūkių kooperacija Lietuvoje vyksta vangiai, žemdirbiai į bendradarbiavimą vis dar žiūri kreivai. Kita vertus, Lietuvoje kurtis stipriems kooperatyvams nėra labai paprasta ir dėl to, kad trūksta verslių ūkių.
Andriejus Stančikas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas, konferencijoje sakė, kad dėl šios priežasties vis daugiau pastangų dedama kooperatyvus kurti kartu su latviais ir estais.
„Mums čia reikia pagalbos kalbantis su Briuseliu. Tikiuosi, kad „Copa-Cogeca“ užtars šią mūsų iniciatyvą“, - sakė p. Stančikas.
VŽ kiek anksčiau rašė, kad Lietuvos ir Latvijos pieno gamintojai jau sutarė svarstyti galimybę steigti perdirbimo įmonę ar kurti bendrą prekės ženklą.
Juratė Dovydėnienė, kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė, teigia, kad dirbant su latviais produkciją parduoti būtų galima lengviau ir pelningiau.
„Norime kartu surasti būdų, kaip būtų galima sėkmingiau realizuoti pagaminamą produkciją, galbūt sukurti bendrą prekės ženklą“, - sako p. Dovydėnienė.
Lengvatinės paskolos
Ministerija skelbia, kad žemės ūkio kooperatyvai nuo šiol galės gauti lengvatines paskolas su palūkanų kompensavimu. Tuo rūpinsis Žemės ūkio paskolų garantijų fondas.
Gausiantiems kreditus bus kompensuojama 80% sumokėtų palūkanų, didžiausia galima paskolos suma per einamuosius ir praėjusius dvejus metus negalės viršyti 200.000 Eur.
Kompensaciją galės gauti tik tos prekyba žemės ūkio produktais užsiimančios kooperatinės bendrovės, kurių per paskutinius keturis ketvirčius supirktų iš savo narių pagamintų žemės ūkio produktų vertė yra didesnė nei 50% visų per paskutinius keturis ketvirčius supirktų žemės ūkio produktų vertės.
