Dėl Baltraitienės vertimo iš posto – dvi ūkininkų stovyklos
Praėjusią savaitę vykusiame pieno gamintojų suvažiavime nuspręsta p. Baltraitienės reikalauti, kad ši kompensuotų maždaug 70 mln. Eur praėjusiais metais pieno ūkių patirtų nuostolių, už toną pieno ūkiams nustatytų mokėti po 25,2 Eur, sukurtų fondą, iš kurio būtų finansuojami gamintojai, skirtų pinigų „Pienas LT“ pieno perdirbimo įmonei. Be to, reikalaujama, kad būtų trečdaliu sumažintas ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų skaičius.
„Su mumis dabar nori susitikti Premjeras, gal ką nors pasakys naujo. Bet mes savo planų neatsisakome, jau ruošiamės imti visus reikiamus leidimus, kad galėtume piketuoti Vilniuje. Reikalavimai išlieka tie patys, bet nepanašu, kad kas nors juos ketintų įvykdyti“, - sako Jonas Vilionis, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas.
Nemato reikalo
Jonas Sviderskis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius, sako, kad beveik 200 asociacijai priklausančių bendrovių jokio reikalo nepasitikėti ministre nemato.
„Asociacijos prezidiumo posėdžio metu kiekvienas posėdyje dalyvavęs prezidiumo narys išreiškė asmeninę poziciją ir nė vienas nemato reikalo pareikšti nepasitikėjimą ministre“, - sako p. Sviderskis.
Jo teigimu, dabar destabilizuoti situaciją ūkininkams būtų nenaudinga, o naujas ministras didelių permainų neatneštų.
„Žinoma, visi galėtų dirbt geriau, galima daugiau padaryti, bet kažkokių esminių pastabų mūsų nariai neišsakė. Mes išklausėme atskirų narių nuomonių. Manome, kad dabar, kai iki rinkimų liko mažai laiko, kelti tokius klausimus yra net kenksminga, nes naujas žmogus tikrai nespės ką nors nuveikti. Mes kaip tik norime stabilumo“, - kalba pašnekovas.
Kiek anksčiau premjeras Algirdas Butkevičius sakė nemanantis, kad dėl sunkios padėties pieno sektoriuje ministrė turėtų atsistatydinti.
Nesutinka su kaltinimais
Ponia Baltraitienė teigia, kad situacija, kurioje dabar yra atsidūrę pieno gamintojai, niekuo nesiskiria nuo padėties visame ES žemės ūkyje.
„Negalime pakeisti pasaulinės pieno rinkos tendencijų, šiuo metu sektorius išgyvena krizę. Krizė palietė ir visą ES, kur jaučiamas didžiulis pieno perteklius. Šiuo metu jos institucijose yra aktyviai svarstomi visi galimi papildomi pieno sektoriaus rėmimo būdai, nes bendrai sutariama, kad dabar veikiančių rinkos stabilizavimo priemonių nepakanka“, - VŽ teigia p. Baltraitienė.
Ji taip pat sako, kad prašomą paramą ūkininkai gauti gali, tačiau patys pernelyg menkai nuveikia, kad galėtų sėkmingiau ja pasinaudoti.
„Pieno gamintojai, savo rezoliucijoje reikalaudami kooperacijos skatinimui iš ES biudžeto skirti papildomą finansinę paramą, yra neteisūs. Galimybių ir ES pinigų tikrai yra, tereikia tik domėtis ir jais naudotis. Kaip visada sakau, kad mes duodame meškerę, bet žuvį reikės pagauti patiems. Iki 2015 metų dėl kooperacijos nebuvo nieko nuveikta. Per tuos pusantrų metų mes sugebėjome pakeisti Kooperacijos įstatymą – beliko tik jį Seime priimti. Kooperacijai pritaikėme ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą: tiek kooperatyvai, tiek jų nariai, dalyvaudami programoje, gauna didesnį išskirtinumą, papildomus balus, didesnį paramos intensyvumą, o tai labai svarbu. Norėdami kooperatyvams palengvinti mokestinę bazę, deramės ir su Finansų ministerija. Manau, kad asociacijos pačios turėtų labiau dirbti, skatindamos žmones jungtis į kooperatyvus“, - aiškina ministrė.
