Darbo pasiūlymas ūkininkui – nuošaliausioje pasaulio saloje

Saloje yra mokykla, bažnyčia, parduotuvė, baras, kavinė, ligoninė, turizmo informacijos centras, šokių salė, baseinas ir net muziejus, tačiau žmogaus, kuris mokėtų auginti daržoves ir prižiūrėti gyvulius – nėra, rašo „The Telegraph“.

Vietos ūkininkauti Tristano da Kunjos saloje išties nemažai. Darbo skelbime rašoma, kad atvykėlis turės galimybę dirbti maždaug 400 ha žemės, o gyvulininkystę vystyti jau turėdamas 300 galvijų bei 500 avių.

Reikalaujama, kad specialistas turėtų veterinarinių žinių, mokėtų užsiimti sėja, sodinti ir prižiūrėti vaismedžius, šiltnamiuose auginti ankštinius augalus, vystyti pieno ir mėsinių galvijų ūkius.

„Bendruomenė savo kiemuose augina bulves, tačiau norėtų užsiauginti ir vaisių, daržovių, įvairių grūdų“, - rašoma skelbime.

Atvykęs žemės ūkio specialistas turėtų prižiūrėti jam paskirtą ūkį ir ūkininkavimo subtilybių mokyti vietos gyventojus.

Dar vienas reikalavimas darbuotojui – jis turėtų pasirašyti dvejų metų sutartį. Tiesa, salos valdžia neatskleidžia, kokio dydžio atlyginimą specialistas gaus, tik užsimena, kad alga priklausys nuo darbo rezultatų.

Išskirtinis pasiūlymas

Salos valdžia ūkininkui žada apmokėti visas keliones ir skirti nemokamą apgyvendinimą atskirame name. Didelio kultūrinio šoko darbuotojui nebūtų, mat čia kalbama anglų kalba, atsiskaitoma svarais sterlingų.

Salos ekonomika iš esmės yra pagrįsta ūkininkavimu ir žvejyba, vietos gyventojai pasauliui parduoda sužvejotus omarus, išskirtinius vietos pašto ženklus bei monetas, sulaukia vieno kito turisto.

Tačiau norinčių šioje saloje dirbti laiškai elektroninės Tristano da Kunjos pašto dėžutės kol kas neužplūdo.

Ir tai nėra labai keista, mat Pietų Afrikos Respublika, artimiausia žemyninė dalis, nuo salos yra nutolusi per 2.430 km, norint ją pasiekti laivu, tenka plaukti maždaug šešias dienas.

Be to, miestelis yra įsikūręs vis dar veikiančio ugnikalnio, kuris paskutinį kartą buvo išsiveržęs 1961 metais, papėdėje. Anuomet visi salos gyventojai buvo sėkmingai evakuoti ir vėliau grįžo į salą gyventi.

Pašto laivas, atplukdantis maisto, įvairių pragyvenimui būtinų daiktų, čia užsuka vos kartą per mėnesį.

Alanas Brownas, Jungtinės Karalystės Nacionalinės ūkininkų sąjungos darbo paieškos skyriaus vadovas, įsitikinęs, kas tai pati unikaliausia kada nors žemės ūkio specialistams pasitaikiusi darbo galimybė.

„Tikiuosi, kad yra ūkininkas, kuris įvertins galimybę priimti šį unikalų iššūkį. Per trisdešimt metų darbo ieškant ir įdarbinant specialistus nieko panašaus nesu matęs“, - sako p. Brownas.