Perdirbėjai: „Pienas LT“ nesako tiesos

Gamyklos statybų pabaigą skelbęs kooperatyvas „Pienas LT“ paprašė valstybės paramos arba garantijų 10–15 mln. Eur. Be to, kooperatyvas reikalauja, kad jiems būtų suteiktas strateginio valstybinės reikšmės objekto statusas. Šių pinigų reikia apyvartinėms lėšoms ir tam, kad „Pienas LT“ galėtų gaminti tai, ką deklaravo – pieno baltymus.

Dabar kooperatyvas pieną gali perdirbti tik į koncentratą, vadinamą skystą pavidalą. Pieną išdžiovinti ir išskaidyti sudedamosiomis dalimis, nors būtent dėl tokios produkcijos gamykla buvo statoma, dar negalima. Kilus triukšmui, kooperatyvo vadovai surengė spaudos konferenciją.

„Prieš savaitę pirmą kartą susidūrėme su užsakomosios žurnalistikos ataka. Per dvi dienas paskelbti nepasirašyti arba pseudonimais pasirašyti priešiški straipsniai“, – spaudos konferencijoje sakė Naglis Narauskas, „Pienas LT“ valdybos pirmininkas.

Jis tikina, kad toks puolimas reiškia, jog judama teisinga kryptimi ir perdirbėjų lūkesčiai, kad projektas žlugs, nepasiteisino. Tačiau patys perdirbėjai įvykius mato kitoje šviesoje.

„Paprašėmė, kad būtų pateikta aiški oficiali informacija apie šį projektą ir jo eigą. Tuo pačiu, kad būtų užkirstas kelias konkurencijos iškraipymui. Abejonių daug, o kooperatyvo vadovai kalba ne visą tiesą. Ar bent jau nepasako dalies tiesios“, – dėsto Egidijus Simonis, „Pieno centro“ direktorius.

Jis pateikia ir pavyzdį – „Pienas LT“ vadovai tvirtina, kad jiems nereikia pratęsti atsiskaitymo už panaudotas ES lėšas laikotarpio, o Žemės ūkio ministerijos atstovai asociacijai tvirtino, kad atsiskaitymo data nukelta kooperatyvo prašymu.

Ponas Simonis sako, kad jų asociacija konkurentų juodinimu neužsiima ir viešųjų ryšių specialistų nesamdo.

„Mūsų pozicija – negali būti išskirtinės valstybės pagalbos vienai įmonei. Projektas, kuris turėjo būti įgyvendintas per porą metų, tęsiasi kur kas ilgiau ir nuolat papildomai remiamas. Nė vienas verslo projektas tokių privilegijų neturi“, – aiškina p. Simonis.

Ponas Simonis nesiima spėti, kam reikalingas strateginės reikšmės objekto statusas. Tačiau, pasak „Pieno centro“ vadovo, toks statusas ateityje leistų lengviau reguliariai prašyti paramos iš valstybės. Ponas Simonis kooperatyvo veiksmus įvardija kaip spaudimą valstybei. Verslo subjektai tokių žingsnių ir reikalavimų, net kai dirba nuostolingai, negali imtis.

Perdirbėjų pelno marža šiemet siekia 0,6–1%. Toks uždarbis neleidžia galvoti apie įmonės plėtrą ir investicijas. Nors buvo tikėtasi, kad pieno produktai tarptautiniuose aukcionuose brangs, tačiau jų kainos pradėjo kristi. Tuo pačiu negalima kalbėti ir apie greitą pieno supirkimo kainų kilimą.

„Visame pasaulyje gamyklos ir ūkiai dirba nuostolingai. Galbūt „Pienas LT“ mato kokią naują nišą, nors ką tik pradėjusiai dirbti įmonei įeiti į naujas rinkas ypatingai sudėtinga, nes pasiūla milžiniška. Sunku ir mums, kurie dirba dešimtmečius“, – sako p. Simonis.

Rašyti komentarą