„Pienas LT“: prieš mus vykdomas užsakytas žiniasklaidos puolimas

Publikuota: 2015-11-24
Naglis Narauskas, „Pienas LT“ valdybos pirmininkas: „Prieš savaitę pirmą kartą susidūrėme su užsakomosios žurnalistikos ataka. Per dvi dienas paskelbti nepasirašyti arba pseudonimais pasirašyti priešiški straipsniai. Tai rodo, kad judame teisinga kryptimi.“ Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Naglis Narauskas, „Pienas LT“ valdybos pirmininkas: „Prieš savaitę pirmą kartą susidūrėme su užsakomosios žurnalistikos ataka. Per dvi dienas paskelbti nepasirašyti arba pseudonimais pasirašyti priešiški straipsniai. Tai rodo, kad judame teisinga kryptimi.“ Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“, kuris baigia statyti pieno gamyklą ir paprašė valstybės 15 mln. Eur papildomos paramos, sako, kad prieš įmonę vykdomas užsakytas puolimas ir taip siekiama sužlugdyti visą projektą.

Be paramos „Pienas LT“ prašo suteikti valstybinės svarbos ekonominio objekto statusą. Tokį turi ir Gariūnų turgavietė.

„Prieš savaitę pirmą kartą susidūrėme su užsakomosios žurnalistikos ataka. Per dvi dienas paskelbti nepasirašyti arba pseudonimais pasirašyti priešiški straipsniai“, – sako Naglis Narauskas, „Pienas LT“ valdybos pirmininkas.

Jis sako, kad tai reiškia, jog judama teisinga kryptimi ir perdirbėjų lūkesčiai, kad projektas žlugs nepasiteisino.

Kitą savaitę Nacionalinei mokėjimų agentūrai bus pateiktas paskutinis mokėjimo prašymas. Po kelių mėnesių prasidės reali gamyba. Pasak p. Narausko, valstybinės svarbos statuso suteikimas realios ekonominės naudos neduotų, tačiau parodytų valdžios požiūrį į projektą. Jis leidžia lengviau tvarkyti žemės reikalus, bet „Pienas LT“ šioje srityje bėdų neturi.

Pinigai apyvartai

„Projektas baigtas, finansavimo šaltiniai numatyti. 10-15 mln. Eur reikalingi tam, kad galėtų ateiti nauji kooperatyvo nariai. Jau esantys investavo virš 20 mln. Eur. Be to, reikia didinti apimtis, gauti daugiau apyvartinių lėšų“, – aiškina p. Narauskas.

Ponas Narauskas neįvardina konkrečių puolimo prieš kooperatyvą užsakovų, tik pabrėžia, kad čia „dalyvauja viena iš didžiausių Lietuvos viešųjų ryšių agentūrų“.

„Matome, kad mėginama suskaldyti žemdirbiškas organizacijas ir sudaryti įspūdį, kad ūkininkai nepajėgūs įgyvendinti didelių projektų“, - sako p. Narauskas.

„Pienas LT“ vadovas pateikia ir skaičiavimus.

„Lietuvoje mokama kaina – žemiausia ES. Norime, kad mūsų kooperatyvo pagrindu galėtų jungtis į didesnį darinį. 1 euro centas už kilogramą – tai 12 mln. Eur per metus. Prašome iki 15 mln. Eur valstybės paramos, kad galėtume susijungti ir šiek tiek padidinti kainą“ – sako p. Narauskas.

Jis tikina, kad pieno supirkimo kaina nekyla ir ūkininkus ateinančiais metais vis tiek reikės remti. Esą geriau duoti ne paramą už gamybą, bet paramą susijungimui.

Kelios įmonės

„Tai, kas vyksta viešumoje, – tai tiesiog desperatiška reakcija bandant sustabdyti šį susijungimą. Vieną kartą pajudėjusi kooperacija grasina tiems, kurie savo pramonę pastatė ant pigios žaliavos. Tačiau tai sužlugdys 30.000 pieno ūkių“, – sako p. Narauskas.

„Pienas LT“ vadovo duomenimis, per mėnesį Lietuvoje sumažėjo 5.200 melžiamų karvių. Tuo pačiu mažinami ir pieno primilžiai.

„Prašome „Pienas LT“ suteikti nacionalinės svarbos statusą ir tai leis ūkiams nebebūti baudžiauninkais“, – sako p. Narauskas.

Jonas Sviderskis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius, sako, kad parama išlaikant „Pienas LT“ gamyklą, leistų išlikti Lietuvos kaimui. Valstybinės svarbos strateginio objekto statusą, jo žodžiais, turi Gariūnų turgavietė. Todėl toks žemdirbių prašymas nėra keistas.

„Prekybos įmonės turi per didelę galią visoje grandinėje ir per paslėptus mokesčius susirenka apie 80% pajamų. Mėginame tai riboti, tačiau kol kas tai nepavyksta“, – apie kitą bėdą pasakoja p. Sviderskis.

Jonas Vilionis, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas, sako, kad šiandien gauna 17 ct/kg, italai apie 40 ct/kg. Norint, kad ūkis dirbtų pelningai reikėtų apie 30 ct/kg. Žemės ūkio bendrovių parduodamo pieno vidurkis 25 ct/kg. 

Pono Sviderskio žodžiais tariant, išgyventi yra vienas kelias – nemokėti arba nedidinti atlyginimo.

„Neleisime, kad būtų išardytas „Pienas LT“ kooperatyvas ir kažkas pigiai nupirktų gamyklą. Pieninė be ūkininkų – tik plytų krūva. Jei neatsivežtų 1.500 t pieno per dieną iš Latvijos ir Estijos, vienas iš mūsų perdirbėjų žlugtų. Dėl to jie prieš mus ir kovoja“, – dėsto p. Vilionis ir įvardina pagrindinį tikslą – visas Lietuvos pienas turi būtų valdomas kooperatyvų.

Atsiliekame nuo kaimynų

„Kooperatyvų kainos šiandien 15% mažesnės nei stambių ūkių. Tai pieno gamintojų grupių ir kooperatyvų žlugdymas. Nors politikai aiškina, kad reikia kooperuotis“, – sako Andriejus Stančikas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Asociacijos vadovas sako, kad mūsų perdirbėjai toliau kalba, kad kainos dar bus mažinamos.

„Žemdirbius turi pasiekti 24 mln. Eur parama ir galbūt perdirbėjai tiesiog mėgina gauti dalį šių lėšų“, – sako p. Stančikas.

Juratė Dovydėnienė, kooperatyvo „Pieno puta“ vadovė sako, kad šiandien niekas nediskutuoja, ar verta jungtis.

Lietuvoje kooperuota apie 30% ūkių. Latvijoje – virš 30%, Estijoje – virš 50 %, Lenkijoje – 70%. Pastarojoje valstybėje praktiškai visą pieną perdirba patys kooperatyvai.

„Mes užstrigome ties 30%. Perdirbėjai nesitikėjo, kad kooperacija pas mus pajudės. Tačiau, kai perdirbėjai pajuto, kad jie tampa jėga, pradėjo mus žlugdyti. Per paskutinius dvejus metus kooperatyvai tik dvejus mėnesius gavo tokią pat kainą kaip 40 t per dieną parduodantys ūkiai. Vidutinė kooperatyvų kaina 15% mažesnė, nors pieno supirkimo kaina nuo 7 ct/kg. Šias išlaidas patiriame tiek mes, tiek perdirbėjai“, – sako p. Dovydėnienė.

Mokestiniai pakeitimai

Norėdami išlaikyti ūkius, kooperatyvai priversti mokėti rinkos kainą, dėl to jie priversti dirbti nuostolingai. Ponia Dovydėnienė sako, kad Žemės ūkio ministerija mėgina spręsti šias bėdas. Ar pavyks padėti kooperatyvams išgyventi ir paskatinti pačią kooperaciją, dar anksti spręsti.

„Pasaulinė patirtis rodo, jog paprasčiausias kelias per mokestines lengvatas – yra keletas mokesčių, kurias kooperatyvai moka už save ir už ūkininką. Tai dvigubas apmokestinimas, kuris kenkia“, – galimus kelius dėsto p. Dovydėnienė.

Ji sako, kad šiandien konflikto tarp kooperatyvų, kaip kartais mėginama pateikti, nėra. Visų bendras tikslas susijungti ir palengvinti ūkininkų dalią.

„Lenkai perka mūsų geriausias karves ir netgi fermų įrangą. Tai neramina, nes pas mus bandos mažėja, o kaimynai jas plečia. Ar nebus taip, kaip su linais, kai dingo perdirbėjai ir augintojai, tuo pačiu nunyko visa pramonės šaka“, – retoriškai klausia p Stančikas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Baltic Mill“ grupė per pusmetį uždirbo 43.000 Eur pelno 2

Baltijos šalių grūdų perdirbimo įmonių grupė „Baltic Mill“ per pirmąjį finansinių metų pusmetį uždirbo 43.000...

Pramonė
2019.03.22
„INVL Baltic Farmland“ už 2018 metus išmokės 323.000 Eur dividendų

Investicijų į žemės ūkio paskirties žemę bendrovė „INVL Baltic Farmland“ už 2018 metus išmokės 0,10 Eur...

Pramonė
2019.03.22
Parama „kaimo startuoliams“ – ir staklėms, ir paspirtukams, ir cukraus vatos aparatams pirkti Premium 2

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pasiūlius pačią paprasčiausią iki šiol paramą verslo pradžiai kaime,...

Pramonė
2019.03.19
Patvirtinta inovatyvaus BASF fungicido Revysol® registracija Europoje Verslo tribūna 6

·         Didžiausias pranašumas ūkininkams – itin didelis Revysol® efektyvumas.

Pramonė
2019.03.19
„Agtech“: investuotojai nusitaikė į žemės ūkio startuolius Premium

Modernių kompiuterinių technologijų pritaikymas žemės ūkyje per paskutinius kelerius metus tampa vis...

Pramonė
2019.03.18
Mėsinę Suvalkijoje išsaugoję brolis ir sesuo kuria firmines parduotuves Premium

Veiklą pradėjus nuo kelionių į potencialių partnerių parduotuves, tiesioginio pardavimo neverta atsisakyti ir...

Gazelė
2019.03.17
3 milijonai tonų plastiko 5

Kompanija „Coca-Cola“ pripažino, kad per metus sunaudoja 3 milijonus tonų plastiko pakuotės.

Pramonė
2019.03.15
„Idavang“ pernai patyrė 2,7 mln. eurų nuostolių

Didžiausia Lietuvoje kiaulių augintoja Danijos kapitalo bendrovė „Idavang“ pernai patyrė 2,7 mln.

Pramonė
2019.03.15
AKM ir kiaulių supirkimo kainos neleido „Idavang“ dirbti pelningai

Po dvejų pelningų metų kiaulių augintoja „Idavang“ praneša patyrusi nuostolių. 2018 m. „Idavang“ pardavimo...

Pramonė
2019.03.15
Lietuvoje yra erdvės ekologiškai produkcijai 2

Pernai Lietuvoje veikė 286 sertifikuotos įmonės, užsiimančios ekologiškų produktų perdirbimu, prekyba bei...

Pramonė
2019.03.15
„Stumbras“ dalį gamybos perkels iš Kauno į Alytų

Gamyklas „Stumbras“, „Alita“, „Anykščių vynas“ ir „Gubernija“ valdančios bendrovės „MV Group Production“...

Pramonė
2019.03.14
EP patvirtino taisykles, turinčias pažaboti nesąžiningą prekybininkų elgesį 2

Europos Parlamentas (EP) didele balsų dauguma patvirtino teisės aktą, kuris padės apsaugoti ūkininkus ir...

Pramonė
2019.03.14
Grybų karas: visi vienodi – kiekvienas originalus Premium 1

Dėl šokoladinių grybukų dizaino užvirę teisiniai ginčai tarp Vokietijos ir Lietuvos bendrovių parodė, kad...

Pramonė
2019.03.13
Kova dėl 23 mln. Eur – perdirbėjai pasijuto diskriminuojami Premium 1

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) norėtų, kad 23 mln. Eur ES parama, skirta žemės ūkio produkcijos perdirbėjams,...

Pramonė
2019.03.13
Pirkėjų sveikesnių gėrimų paieškos skatina gamintojų išradingumą

Ekologiškų ir natūralių produktų Lietuva eksportuoja daugiausia, palyginti su Latvija ir Estija. Vis...

Gazelė
2019.03.09
Vieni perdirbėjai skaičiavo nuostolius, kiti rado būdų didinti pelną Premium

Nors visi pieno perdirbėjai sutinka, kad praėję metai nebuvo patys lengviausi, bendrovių rezultatai...

Pramonė
2019.03.07
ES teismo generalinis advokatas: Lietuvos pieno kainų reguliavimas prieštarauja ES teisei 1

Lietuvoje įtvirtinta žaliavinio pieno supirkimo tvarka, draudžianti mokėti skirtingą kainą tos pačios grupės...

Pramonė
2019.03.07
„Delikatesas“ investuoja į paukštieną – galės konkuruoti su lenkais Premium

Nors šalies paukštininkai kalba apie tai, kad konkuruoti su pigesne lenkiška paukštiena darosi vis sunkiau,...

Pramonė
2019.03.06
40 mln. Eur investuojanti „Fazer“ iš avižų luobelių gamins saldiklį 7

„Fazer“ ruošiasi žengti į saldiklių rinką. Bendrovė pranešė investuojanti 40 mln. Eur į ksilitolio, dar...

Pramonė
2019.03.06
„Volfas Engelman“ pajamas augino 10% – pirko ir savi, ir kaimynai Premium 4

„Volfas Engelman“ skaičiuoja, kad praėję metai bendrovei buvo rekordiniai – pardavimo pajamas ji augino 9,9%...

Pramonė
2019.03.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau