„Pienas LT“: prieš mus vykdomas užsakytas žiniasklaidos puolimas

Publikuota: 2015-11-24
Naglis Narauskas, „Pienas LT“ valdybos pirmininkas: „Prieš savaitę pirmą kartą susidūrėme su užsakomosios žurnalistikos ataka. Per dvi dienas paskelbti nepasirašyti arba pseudonimais pasirašyti priešiški straipsniai. Tai rodo, kad judame teisinga kryptimi.“ Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Naglis Narauskas, „Pienas LT“ valdybos pirmininkas: „Prieš savaitę pirmą kartą susidūrėme su užsakomosios žurnalistikos ataka. Per dvi dienas paskelbti nepasirašyti arba pseudonimais pasirašyti priešiški straipsniai. Tai rodo, kad judame teisinga kryptimi.“ Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“, kuris baigia statyti pieno gamyklą ir paprašė valstybės 15 mln. Eur papildomos paramos, sako, kad prieš įmonę vykdomas užsakytas puolimas ir taip siekiama sužlugdyti visą projektą.

Be paramos „Pienas LT“ prašo suteikti valstybinės svarbos ekonominio objekto statusą. Tokį turi ir Gariūnų turgavietė.

„Prieš savaitę pirmą kartą susidūrėme su užsakomosios žurnalistikos ataka. Per dvi dienas paskelbti nepasirašyti arba pseudonimais pasirašyti priešiški straipsniai“, – sako Naglis Narauskas, „Pienas LT“ valdybos pirmininkas.

Jis sako, kad tai reiškia, jog judama teisinga kryptimi ir perdirbėjų lūkesčiai, kad projektas žlugs nepasiteisino.

Kitą savaitę Nacionalinei mokėjimų agentūrai bus pateiktas paskutinis mokėjimo prašymas. Po kelių mėnesių prasidės reali gamyba. Pasak p. Narausko, valstybinės svarbos statuso suteikimas realios ekonominės naudos neduotų, tačiau parodytų valdžios požiūrį į projektą. Jis leidžia lengviau tvarkyti žemės reikalus, bet „Pienas LT“ šioje srityje bėdų neturi.

Pinigai apyvartai

„Projektas baigtas, finansavimo šaltiniai numatyti. 10-15 mln. Eur reikalingi tam, kad galėtų ateiti nauji kooperatyvo nariai. Jau esantys investavo virš 20 mln. Eur. Be to, reikia didinti apimtis, gauti daugiau apyvartinių lėšų“, – aiškina p. Narauskas.

Ponas Narauskas neįvardina konkrečių puolimo prieš kooperatyvą užsakovų, tik pabrėžia, kad čia „dalyvauja viena iš didžiausių Lietuvos viešųjų ryšių agentūrų“.

„Matome, kad mėginama suskaldyti žemdirbiškas organizacijas ir sudaryti įspūdį, kad ūkininkai nepajėgūs įgyvendinti didelių projektų“, - sako p. Narauskas.

„Pienas LT“ vadovas pateikia ir skaičiavimus.

„Lietuvoje mokama kaina – žemiausia ES. Norime, kad mūsų kooperatyvo pagrindu galėtų jungtis į didesnį darinį. 1 euro centas už kilogramą – tai 12 mln. Eur per metus. Prašome iki 15 mln. Eur valstybės paramos, kad galėtume susijungti ir šiek tiek padidinti kainą“ – sako p. Narauskas.

Jis tikina, kad pieno supirkimo kaina nekyla ir ūkininkus ateinančiais metais vis tiek reikės remti. Esą geriau duoti ne paramą už gamybą, bet paramą susijungimui.

Kelios įmonės

„Tai, kas vyksta viešumoje, – tai tiesiog desperatiška reakcija bandant sustabdyti šį susijungimą. Vieną kartą pajudėjusi kooperacija grasina tiems, kurie savo pramonę pastatė ant pigios žaliavos. Tačiau tai sužlugdys 30.000 pieno ūkių“, – sako p. Narauskas.

„Pienas LT“ vadovo duomenimis, per mėnesį Lietuvoje sumažėjo 5.200 melžiamų karvių. Tuo pačiu mažinami ir pieno primilžiai.

„Prašome „Pienas LT“ suteikti nacionalinės svarbos statusą ir tai leis ūkiams nebebūti baudžiauninkais“, – sako p. Narauskas.

Jonas Sviderskis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius, sako, kad parama išlaikant „Pienas LT“ gamyklą, leistų išlikti Lietuvos kaimui. Valstybinės svarbos strateginio objekto statusą, jo žodžiais, turi Gariūnų turgavietė. Todėl toks žemdirbių prašymas nėra keistas.

„Prekybos įmonės turi per didelę galią visoje grandinėje ir per paslėptus mokesčius susirenka apie 80% pajamų. Mėginame tai riboti, tačiau kol kas tai nepavyksta“, – apie kitą bėdą pasakoja p. Sviderskis.

Jonas Vilionis, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas, sako, kad šiandien gauna 17 ct/kg, italai apie 40 ct/kg. Norint, kad ūkis dirbtų pelningai reikėtų apie 30 ct/kg. Žemės ūkio bendrovių parduodamo pieno vidurkis 25 ct/kg. 

Pono Sviderskio žodžiais tariant, išgyventi yra vienas kelias – nemokėti arba nedidinti atlyginimo.

„Neleisime, kad būtų išardytas „Pienas LT“ kooperatyvas ir kažkas pigiai nupirktų gamyklą. Pieninė be ūkininkų – tik plytų krūva. Jei neatsivežtų 1.500 t pieno per dieną iš Latvijos ir Estijos, vienas iš mūsų perdirbėjų žlugtų. Dėl to jie prieš mus ir kovoja“, – dėsto p. Vilionis ir įvardina pagrindinį tikslą – visas Lietuvos pienas turi būtų valdomas kooperatyvų.

Atsiliekame nuo kaimynų

„Kooperatyvų kainos šiandien 15% mažesnės nei stambių ūkių. Tai pieno gamintojų grupių ir kooperatyvų žlugdymas. Nors politikai aiškina, kad reikia kooperuotis“, – sako Andriejus Stančikas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Asociacijos vadovas sako, kad mūsų perdirbėjai toliau kalba, kad kainos dar bus mažinamos.

„Žemdirbius turi pasiekti 24 mln. Eur parama ir galbūt perdirbėjai tiesiog mėgina gauti dalį šių lėšų“, – sako p. Stančikas.

Juratė Dovydėnienė, kooperatyvo „Pieno puta“ vadovė sako, kad šiandien niekas nediskutuoja, ar verta jungtis.

Lietuvoje kooperuota apie 30% ūkių. Latvijoje – virš 30%, Estijoje – virš 50 %, Lenkijoje – 70%. Pastarojoje valstybėje praktiškai visą pieną perdirba patys kooperatyvai.

„Mes užstrigome ties 30%. Perdirbėjai nesitikėjo, kad kooperacija pas mus pajudės. Tačiau, kai perdirbėjai pajuto, kad jie tampa jėga, pradėjo mus žlugdyti. Per paskutinius dvejus metus kooperatyvai tik dvejus mėnesius gavo tokią pat kainą kaip 40 t per dieną parduodantys ūkiai. Vidutinė kooperatyvų kaina 15% mažesnė, nors pieno supirkimo kaina nuo 7 ct/kg. Šias išlaidas patiriame tiek mes, tiek perdirbėjai“, – sako p. Dovydėnienė.

Mokestiniai pakeitimai

Norėdami išlaikyti ūkius, kooperatyvai priversti mokėti rinkos kainą, dėl to jie priversti dirbti nuostolingai. Ponia Dovydėnienė sako, kad Žemės ūkio ministerija mėgina spręsti šias bėdas. Ar pavyks padėti kooperatyvams išgyventi ir paskatinti pačią kooperaciją, dar anksti spręsti.

„Pasaulinė patirtis rodo, jog paprasčiausias kelias per mokestines lengvatas – yra keletas mokesčių, kurias kooperatyvai moka už save ir už ūkininką. Tai dvigubas apmokestinimas, kuris kenkia“, – galimus kelius dėsto p. Dovydėnienė.

Ji sako, kad šiandien konflikto tarp kooperatyvų, kaip kartais mėginama pateikti, nėra. Visų bendras tikslas susijungti ir palengvinti ūkininkų dalią.

„Lenkai perka mūsų geriausias karves ir netgi fermų įrangą. Tai neramina, nes pas mus bandos mažėja, o kaimynai jas plečia. Ar nebus taip, kaip su linais, kai dingo perdirbėjai ir augintojai, tuo pačiu nunyko visa pramonės šaka“, – retoriškai klausia p Stančikas.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Vietoj tabako – natūralaus saldiklio plantacijos Premium

Stevija – natūralus ir vis labiau populiarėjantis saldiklis, įvardijamas kaip viena alternatyvų cukrui. Prieš...

Pramonė
16:28
Europai baiminantis naujo paukščių gripo protrūkio, virusas aptiktas Čekijoje

Viename Čekijos ūkyje buvo patvirtinta itin patogeniška paukščių gripo atmaina, šeštadienį pareiškė šalies...

Pramonė
2020.01.18
Maitinimo paslaugų bendrovė „Pontem“ keičia pavadinimą Premium 2

UAB „Pontem“ valdybos sprendimu nuo 2020 m. sausio 29 d. keičia bendrovės pavadinimą į UAB „Handelshus“.

Prekyba
2020.01.17
Patvirtinta beveik 1 mln. Eur bauda „Kauno grūdams“ 1

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė bendrovės „Kauno grūdai“ skundą ir patvirtino,...

Pramonė
2020.01.17
Kinija nepateisina Lietuvos eksportuotojų lūkesčių

Lietuvos įmonės kasmet sulaukia naujų leidimų eksportuoti produkciją į trečiąsias šalis, o pernai plačiau...

Pramonė
2020.01.17
„Groward Group“ siekia įsigyti „Baltic Egg Production“ ir „Europe eggs“

Su Kauno mero Visvaldo Matijošaičio valdoma „Vičiūnų grupe“ susijusi žemės ūkio bendrovių grupė „Groward...

Pramonė
2020.01.16
„Krekenavos agrofirma“ išsiuntė pirmąją jautienos siuntą į Kiniją

Darbo partijos įkūrėjo ir pirmininko Viktoro Uspaskicho šeimos valdoma mėsos perdirbimo įmonė „Krekenavos...

Pramonė
2020.01.13
Vilkyškių pieninės pardavimai pernai augo 10%

Vilkyškių pieninės konsoliduoti pardavimai 2019 m. siekė 114,61 mln. Eur – 10% daugiau nei 2018 m. 

Pramonė
2020.01.10
Klaipėdos žuvininkystės aukcioną už 0,7 mln. Eur įsigijo Lietuvos įmonė

Bankrutavusios žuvies perdirbimo bendrovės Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono pastatai parduoti už...

Pramonė
2020.01.08
Estų bendrovė iš Helsinkio kalėdinės eglės pagamins 1.000 l toniko

Estijos Saremos saloje veikianti džino gamybos bendrovė „Lahhentagge“ atsigabeno kalėdinės eglės, kuri puošė...

Verslo aplinka
2020.01.06
Už nukrypimą nuo ES projekto – NMA bauda  Premium 1

Smulkiai Jonavos rajono UAB „Vandenė“ nepavyko teismams įrodyti, kad įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą...

Pramonė
2020.01.03
Estų kompanijos investicija - upė Islandijoje

Estijos kompanija AS „Reyktal“, užsiimanti krevečių gaudymu, žengė neįprastą žingsnį – Islandijoje nusipirko...

Pramonė
2020.01.02
Teismas: „Judex“ veikla buvo sustabdyta teisėtai

Maisto ir veterinarijos tarnyba 2016 metais buvo teisėtai sustabdžiusi Kauno šaldytų pusfabrikačių gamybos...

Pramonė
2020.01.01
Žemės ūkis Lietuvoje: kas blogesnio? Premium

Jei važiuodami keliu tolumoje išvysite boluojantį žalią kryžių, žinokite – tai mūsų žemdirbiai praneša apie...

Verslo klasė
2019.12.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau