„Pienas LT“: prieš mus vykdomas užsakytas žiniasklaidos puolimas

Publikuota: 2015-11-24
Naglis Narauskas, „Pienas LT“ valdybos pirmininkas: „Prieš savaitę pirmą kartą susidūrėme su užsakomosios žurnalistikos ataka. Per dvi dienas paskelbti nepasirašyti arba pseudonimais pasirašyti priešiški straipsniai. Tai rodo, kad judame teisinga kryptimi.“ Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Naglis Narauskas, „Pienas LT“ valdybos pirmininkas: „Prieš savaitę pirmą kartą susidūrėme su užsakomosios žurnalistikos ataka. Per dvi dienas paskelbti nepasirašyti arba pseudonimais pasirašyti priešiški straipsniai. Tai rodo, kad judame teisinga kryptimi.“ Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“, kuris baigia statyti pieno gamyklą ir paprašė valstybės 15 mln. Eur papildomos paramos, sako, kad prieš įmonę vykdomas užsakytas puolimas ir taip siekiama sužlugdyti visą projektą.

Be paramos „Pienas LT“ prašo suteikti valstybinės svarbos ekonominio objekto statusą. Tokį turi ir Gariūnų turgavietė.

„Prieš savaitę pirmą kartą susidūrėme su užsakomosios žurnalistikos ataka. Per dvi dienas paskelbti nepasirašyti arba pseudonimais pasirašyti priešiški straipsniai“, – sako Naglis Narauskas, „Pienas LT“ valdybos pirmininkas.

Jis sako, kad tai reiškia, jog judama teisinga kryptimi ir perdirbėjų lūkesčiai, kad projektas žlugs nepasiteisino.

Kitą savaitę Nacionalinei mokėjimų agentūrai bus pateiktas paskutinis mokėjimo prašymas. Po kelių mėnesių prasidės reali gamyba. Pasak p. Narausko, valstybinės svarbos statuso suteikimas realios ekonominės naudos neduotų, tačiau parodytų valdžios požiūrį į projektą. Jis leidžia lengviau tvarkyti žemės reikalus, bet „Pienas LT“ šioje srityje bėdų neturi.

Pinigai apyvartai

„Projektas baigtas, finansavimo šaltiniai numatyti. 10-15 mln. Eur reikalingi tam, kad galėtų ateiti nauji kooperatyvo nariai. Jau esantys investavo virš 20 mln. Eur. Be to, reikia didinti apimtis, gauti daugiau apyvartinių lėšų“, – aiškina p. Narauskas.

Ponas Narauskas neįvardina konkrečių puolimo prieš kooperatyvą užsakovų, tik pabrėžia, kad čia „dalyvauja viena iš didžiausių Lietuvos viešųjų ryšių agentūrų“.

„Matome, kad mėginama suskaldyti žemdirbiškas organizacijas ir sudaryti įspūdį, kad ūkininkai nepajėgūs įgyvendinti didelių projektų“, - sako p. Narauskas.

„Pienas LT“ vadovas pateikia ir skaičiavimus.

„Lietuvoje mokama kaina – žemiausia ES. Norime, kad mūsų kooperatyvo pagrindu galėtų jungtis į didesnį darinį. 1 euro centas už kilogramą – tai 12 mln. Eur per metus. Prašome iki 15 mln. Eur valstybės paramos, kad galėtume susijungti ir šiek tiek padidinti kainą“ – sako p. Narauskas.

Jis tikina, kad pieno supirkimo kaina nekyla ir ūkininkus ateinančiais metais vis tiek reikės remti. Esą geriau duoti ne paramą už gamybą, bet paramą susijungimui.

Kelios įmonės

„Tai, kas vyksta viešumoje, – tai tiesiog desperatiška reakcija bandant sustabdyti šį susijungimą. Vieną kartą pajudėjusi kooperacija grasina tiems, kurie savo pramonę pastatė ant pigios žaliavos. Tačiau tai sužlugdys 30.000 pieno ūkių“, – sako p. Narauskas.

„Pienas LT“ vadovo duomenimis, per mėnesį Lietuvoje sumažėjo 5.200 melžiamų karvių. Tuo pačiu mažinami ir pieno primilžiai.

„Prašome „Pienas LT“ suteikti nacionalinės svarbos statusą ir tai leis ūkiams nebebūti baudžiauninkais“, – sako p. Narauskas.

Jonas Sviderskis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius, sako, kad parama išlaikant „Pienas LT“ gamyklą, leistų išlikti Lietuvos kaimui. Valstybinės svarbos strateginio objekto statusą, jo žodžiais, turi Gariūnų turgavietė. Todėl toks žemdirbių prašymas nėra keistas.

„Prekybos įmonės turi per didelę galią visoje grandinėje ir per paslėptus mokesčius susirenka apie 80% pajamų. Mėginame tai riboti, tačiau kol kas tai nepavyksta“, – apie kitą bėdą pasakoja p. Sviderskis.

Jonas Vilionis, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas, sako, kad šiandien gauna 17 ct/kg, italai apie 40 ct/kg. Norint, kad ūkis dirbtų pelningai reikėtų apie 30 ct/kg. Žemės ūkio bendrovių parduodamo pieno vidurkis 25 ct/kg. 

Pono Sviderskio žodžiais tariant, išgyventi yra vienas kelias – nemokėti arba nedidinti atlyginimo.

„Neleisime, kad būtų išardytas „Pienas LT“ kooperatyvas ir kažkas pigiai nupirktų gamyklą. Pieninė be ūkininkų – tik plytų krūva. Jei neatsivežtų 1.500 t pieno per dieną iš Latvijos ir Estijos, vienas iš mūsų perdirbėjų žlugtų. Dėl to jie prieš mus ir kovoja“, – dėsto p. Vilionis ir įvardina pagrindinį tikslą – visas Lietuvos pienas turi būtų valdomas kooperatyvų.

Atsiliekame nuo kaimynų

„Kooperatyvų kainos šiandien 15% mažesnės nei stambių ūkių. Tai pieno gamintojų grupių ir kooperatyvų žlugdymas. Nors politikai aiškina, kad reikia kooperuotis“, – sako Andriejus Stančikas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Asociacijos vadovas sako, kad mūsų perdirbėjai toliau kalba, kad kainos dar bus mažinamos.

„Žemdirbius turi pasiekti 24 mln. Eur parama ir galbūt perdirbėjai tiesiog mėgina gauti dalį šių lėšų“, – sako p. Stančikas.

Juratė Dovydėnienė, kooperatyvo „Pieno puta“ vadovė sako, kad šiandien niekas nediskutuoja, ar verta jungtis.

Lietuvoje kooperuota apie 30% ūkių. Latvijoje – virš 30%, Estijoje – virš 50 %, Lenkijoje – 70%. Pastarojoje valstybėje praktiškai visą pieną perdirba patys kooperatyvai.

„Mes užstrigome ties 30%. Perdirbėjai nesitikėjo, kad kooperacija pas mus pajudės. Tačiau, kai perdirbėjai pajuto, kad jie tampa jėga, pradėjo mus žlugdyti. Per paskutinius dvejus metus kooperatyvai tik dvejus mėnesius gavo tokią pat kainą kaip 40 t per dieną parduodantys ūkiai. Vidutinė kooperatyvų kaina 15% mažesnė, nors pieno supirkimo kaina nuo 7 ct/kg. Šias išlaidas patiriame tiek mes, tiek perdirbėjai“, – sako p. Dovydėnienė.

Mokestiniai pakeitimai

Norėdami išlaikyti ūkius, kooperatyvai priversti mokėti rinkos kainą, dėl to jie priversti dirbti nuostolingai. Ponia Dovydėnienė sako, kad Žemės ūkio ministerija mėgina spręsti šias bėdas. Ar pavyks padėti kooperatyvams išgyventi ir paskatinti pačią kooperaciją, dar anksti spręsti.

„Pasaulinė patirtis rodo, jog paprasčiausias kelias per mokestines lengvatas – yra keletas mokesčių, kurias kooperatyvai moka už save ir už ūkininką. Tai dvigubas apmokestinimas, kuris kenkia“, – galimus kelius dėsto p. Dovydėnienė.

Ji sako, kad šiandien konflikto tarp kooperatyvų, kaip kartais mėginama pateikti, nėra. Visų bendras tikslas susijungti ir palengvinti ūkininkų dalią.

„Lenkai perka mūsų geriausias karves ir netgi fermų įrangą. Tai neramina, nes pas mus bandos mažėja, o kaimynai jas plečia. Ar nebus taip, kaip su linais, kai dingo perdirbėjai ir augintojai, tuo pačiu nunyko visa pramonės šaka“, – retoriškai klausia p Stančikas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Force majeure pažymos žemdirbiams bus kompensuojamos

Nuo gamtos stichijų nukentėjusiems žemdirbiams bus kompensuojamos išlaidos, susijusios su nenugalimos jėgos...

Pasiekti susitarimai dėl lietuviškos kiaulienos eksporto į Ukrainą 3

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) suderino su Ukrainos valstybine maisto saugos ir vartotojų...

Agroverslas
07:14
Veryga žada eliminuoti iš mokyklų valgiaraščių sudarytojų verslininkus 3

Ministras Aurelijus Veryga žada išbraukti galimybę verslininkams dalyvauti sudarant mokyklų valgiaraščius.

Agroverslas
2018.09.20
Uždrausta prekiauti šokoladų „Kinder“ partija

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad iš rinkos surenkama šokoladų „Kinder“...

Agroverslas
2018.09.20
Mažinama administracinė našta daliai ES paramos gavėjų  1

Alternatyvias veiklas vykdančių ūkininkų, įmonių ir gyventojų, užsiimančių ne žemės ūkio veikla kaimo...

Agroverslas
2018.09.20
Valstybinės medienos per 8 mėn. parduota dešimtadaliu mažiau nei pernai 1

Valstybinių miškų urėdija per š. m. aštuonis mėnesius pardavė 2,328 mln. kub. m žaliavinės medienos. Tai 10%...

Agroverslas
2018.09.20
Kviečių kainos: nuotaikas rinkoje diktuoja Rusijos spekuliacijos Premium 3

Nors daugelis jau baigė skaičiuoti sausros nuostolius ir šiųmetį derlių, kviečių kainoms tai nesuteikė daug...

Agroverslas
2018.09.20
Ateities vizija: plinkanti Lietuva 33

Vyriausybės sprendimas 6% padidinti miškų kirtimo normą sukėlė ant kojų visuomenę, šiuo sprendimu stebisi net...

Agroverslas
2018.09.20
Interviu su Valstybinių miškų urėdijos vadovu – apie naują komandą, kirtimus Labanoro girioje Premium 2

Marius Pulkauninkas, VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) direktorius, skaičiuoja, kad naujoje vadovų...

Agroverslas
2018.09.19
Aplinkos ministras: Labanoro girioje mėnesį nebus vykdomi kirtimai 3

Valstybinė miškų urėdija įpareigota vienam mėnesiui nutraukti vykdomus ir planuojamus miško kirtimus Labanoro...

Agroverslas
2018.09.19
Lietuviškas medus pradedamas eksportuoti į Japoniją

Lietuviškas medus jau pasieks ir Japonijos gyventojus. Šių metų pabaigoje čia pirmąją 10 tonų lietuviško...

Agroverslas
2018.09.19
Kirtimų ribojimo planai Labanore papiktino privačių miškų savininkus 14

Socialiniuose tinkluose kilus triukšmui dėl Labanoro girioje atliekamų kirtimų, miškininkai tvirtina, kad tie...

Agroverslas
2018.09.18
„Coca-Cola“ svarsto apie gėrimų su kanapėmis gamybą 1

Gaiviųjų gėrimų gamintoja „Coca-Cola“ žvalgosi į sparčiai augančią gėrimų su kanapėmis rinką. Bendrovė...

Agroverslas
2018.09.18
Maisto pramonės gigantai atsigręžė į startuolius – skatina ne tik altruizmas 2

Pastaruoju metu apie savo startuolių akceleracijos programas pranešė tokie maisto pramonės gigantai kaip...

Agroverslas
2018.09.18
Danai siekia perimti „Konekesko Lietuvos“ kontrolę

Danijos žemės ūkio grupė „Danish Agro Group“ iš Suomijos koncerno „Kesko“ siekia perimti vienvaldę žemės...

Agroverslas
2018.09.18
„Akvatera“ investuoja 4,3 mln. Eur į gamyklos atnaujinimą

Lietuvių naminių gyvūnų pašarų gamykla „Akvatera“ modernizacijai skiria 4,3 mln. Eur. Už 3,5 mln. Eur jau...

Agroverslas
2018.09.18
Rugpjūtį pieno supirkimo kaina mažėjo 0,1%

Rugpjūčio mėnesį, palyginus su liepa, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina mažėjo 0,1% ir siekė 257,4...

Agroverslas
2018.09.18
El Ninjo reiškinys: poveikis Pietų rinkoms atsilieps labiau nei mūsų klimatui Premium

Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) skelbia 70% tikimybę, kad paskutinį šių metų ketvirtį Ramiajame...

Verslo aplinka
2018.09.17
Kinija iš Lietuvos norėtų importuoti daugiau jautienos ir grūdinių produktų

Kinija pasirengusi importuoti daugiau lietuviškos jautienos ir iš grūdinių kultūrų gaminamų produktų, po...

Agroverslas
2018.09.17
Verslo istorija: karjeras korporacijose iškeitė į apleistas arbatos plantacijas Gruzijoje Premium

Iš patogių biuro kėdžių – į arbatos plantacijas Gruzijoje. Tokiu keliu pasuko Tomas Kaziliūnas su...

Agroverslas
2018.09.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau