Trys priežastys keisti pieno supirkimo reguliavimą

Publikuota: 2015-10-19
Atnaujinta 2015-10-20 14:38
Arūno Milašiaus (VŽ) nuotr.
Arūno Milašiaus (VŽ) nuotr.
LLRI ekspertas

Vasarą buvo priimtas pieno žaliavos pardavėjų ir supirkėjų santykius reglamentuojantis įstatymas. Juo ūkininkams sukurtos šiltnamio sąlygos, kuriomis iš rinkos praktiškai eliminuojama konkurencija. Šiuo metu vis diskutuojama, kaip šen bei ten pakoreguoti reguliavimą, tačiau reikia kelti klausimą, ar toks įstatymas apskritai reikalingas. Štai 3 pagrindinės priežastys, dėl kurių reguliavimas žalingas.

Pirma priežastis. Įvestas reikalavimas žymėti ant produkto etiketės, kokioje šalyje buvo primelžtas gamyboje naudotas pienas. Šiuo metu dar papildomai svarstoma, ar leisti pieno perdirbėjams naudoti jau atspausdintas etiketes, kuriose nenurodyta kilmės šalis, ir ar leisti išparduoti produktus su senomis etiketėmis. Tačiau reikia kelti klausimą, ne kaip „patogiau“ perdirbėjams užkrauti papildomą administracinę naštą dėl pieno kilmės ženklinimo, bet ar apskritai to reikia.

Pagrindiniai įstatymo tikslai - užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir pagerinti situaciją ūkininkams. Kaip pieno produktų kilmės ženklinimas užkerta kelią nesąžiningai konkurencijai? Niekaip. Kaip toks ženklinimas pagerina ūkininkų situaciją? Irgi niekaip. Vartotojų informavimas pats savaime nėra blogas dalykas, bet kas iš to priverstinio žymėjimo? Jei perdirbėjai ar prekybininkai rinkoje jaučia poreikį pažymėti pieno žaliavos kilmę - jie taip ir daro. Tuo tarpu įvedus dar vieną beprasmišką taisyklę tik be reikalo bus komplikuojamos verslo sąlygos. Iš naujo perspausdinti reikalavimus atitinkančias etiketes juk kainuoja. Išvada paprasta - beprasmiškas taisykles reikia šalinti.

Antra priežastis. Supirkėjai iš skirtingų žaliavos gamintojų grupių pieną privalo pirkti už tą pačią kainą. Pavyzdžiui, iš visų iki 100 kg pieno per dieną pagaminančių ūkininkų supirkti už vieną kainą, iš 101–200 kg pieno pagaminančių ūkininkų- už kitą kainą ir t.t.

Reguliavimas grindžiamas tuo, kad tiek pat pieno parduodantiems ūkininkams supirkėjai moka skirtingą kainą. Bet ar gi ne taip veikia rinkos ekonomika?. Normaliame versle konkurentai rungiasi dėl vietos po saule ne tik gerindami prekių ar paslaugų kokybę, bet ir mažindami kainas. Degalinės tokį patį benziną pardavinėja už skirtingas kainas. Vaistinės tokius pat vaistus pardavinėja už skirtingas kainas. Galų gale parduotuvės identiškus maisto produktus pardavinėja už skirtingas kainas. Taip konkuruojama dėl vartotojų palankumo. Tuo tarpu ūkininkams rinkos taisyklės nebegalioja. Net jei koks ūkininkas atras būdą, kaip sumažinti kainą, kad nukonkuruotų kitus, jis to negalės padaryti, nes bus įstatymiškai priverstas parduoti savo žaliavą už tą pačią kainą.

Didžiausią nepasitenkinimą buvusia situacija reiškė ir garsiausiai už naująjį reguliavimą pasisako smulkieji ūkininkai, už pieną gaunantys mažiausią kainą. Pagal Konkurencijos tarybos atliktą tyrimą, jie rinkoje sudaro net 76 % visų ūkių, tačiau į rinką pateikia vos 15 % visos žaliavos. Šie ūkininkai skundžiasi prasta savo derybine galia. Bet juk natūralu, kad, parduodamas mažai pieno, nelabai turi derybinės galios. Tas pats tyrimas rodo, kad didelę įtaką, tariantis dėl kainos, turi parduodamo pieno kiekis. Vadinasi, kuo daugiau pieno parduodama, tuo geresnė ūkininkų derybinė pozicija. O kuo geresnė derybinė pozicija, tuo aukštesnę kainą pasiryžę mokėti pieno perdirbėjai.

Kas sumokės už perdirbėjų prievolę supirkinėti ūkininkų pieną už tokią pačią kainą? Vartotojai. Visiems ūkininkams parduodant pieną už tą pačią kainą ir taip panaikinus konkurenciją, jie praras paskatą vykdyti veiklą efektyviau ir pieno žaliavą parduoti pigiau. Dėl to, jei ir atsirastų galimybė sumažinti kainą, vartotojai to nepajaustų. O vartotojams žalingus įstatymus šalinti būtina.

Trečia priežastis. Visus didesnius nei 3 % supirkimo kainos pokyčius turės prižiūrėti Valstybinė įstaiga Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Visus kainos pokyčius susitarimo šalys turės pagrįsti šiai agentūrai. Tuomet ji atlikinės tyrimus, ar kainų pokytis yra priimtinas ir motyvuotas. Dar kartelį tas pats klausimas - kas sumokės už tokią papildomą kontrolę? Ir dar kartelį tas pats atsakymas - vartotojas. Tam, kad valdžios institucija atliktų papildomas funkcijas, jai prireiks papildomų lėšų. O jos bus paimamos iš visų mokesčių mokėtojų pinigų.

Tai trys pagrindinės priežastys, dėl kurių būtina kuo skubiau šį įstatymą su šaknimis išrauti iš Lietuvos teisinės sistemos. Reikia tikėtis, kad diskusijų centre esanti Žemės ūkio ministerija ir Seimo Kaimo reikalų komitetas prisimins, kad atstovauja ne tik smulkiųjų ūkininkų, bet visų Lietuvos gyventojų interesams.

Dominykas Šumskis yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto jaunesnysis ekspertas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Cukraus mokestį stumia į šoną Premium 1

Daliai saldžiųjų maisto produktų gamintojų įsipareigojus per kelerius metus gerokai sumažinti naudojamo...

Lietuviški šaltalankiai iškeliauja į Skandinaviją: ūkininkų verslo praktika Premium 1

Lietuviai atranda naudingas šaltalankių uogas – šalyje daugėja jas auginančių ūkininkų, plečiasi plantacijų...

Agroverslas
2018.10.17
Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai?

Dietologai ir mitybos ekspertai dėl to, ko gero, nė kiek nesidžiaugia. Ne itin tai džiugina ir cukrinių...

Agroverslas
2018.10.17
ES žemės ūkio maisto produktų populiarinimui - 172 mln. Eur

Europos Komisija iš ES žemės ūkio biudžeto skirs 172,5 mln. Eur finansavimą ES žemės ūkio maisto produktams...

Agroverslas
2018.10.17
„Pieno tyrimai“ taps UAB, paskui bus sujungta su kita įmone

Valstybės įmonė „Pieno tyrimai“ bus pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę, o kitąmet bus sujungta su įmone...

Verslo aplinka
2018.10.17
Grūdų rinka: situacija – išskirtinė Premium 1

Nors grūdų kaina, nuslopus spekuliacijoms ir emocijomis, stabilizuojasi, ramybe šiame sektoriuje nedvelkia.

Agroverslas
2018.10.17
Valstybės valdomų įmonių pusmečio rezultatai: labiausiai augo transporto įmonės 2

63-jų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pardavimo pajamos per 2018 m. I pusmetį, lyginant su 2017 m.

Finansai
2018.10.17
„KG Group“ paukštynų pardavimai Japonijoje viršijo 0,5 mln. Eur

Tris metų ketvirčius augantys „KG Group“ paukštynų pardavimai Japonijoje viršijo 500.000 Eur.

Agroverslas
2018.10.17
„Vilniaus duonai“ – 3,1 mln. Eur vertės investicija

Didžiausia šalies kepykla „Vilniaus duona“ gavo 3,1 mln. Eur investiciją iš bendrovės savininkės „Lantmännen...

Agroverslas
2018.10.17
Siekiant apsisaugoti nuo kiaulių maro Prancūzijos pasienyje bus statoma siena 1

Europoje siaučiant afrikiniam kiaulių marui (AKM), Prancūzija nuo ligos patekimo į šalį saugosis statydama...

Agroverslas
2018.10.17
Surplys bandys įtikinti ES nares suvienodinti tiesiogines išmokas 1

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys bandys įtikinti Europos Sąjungos nares naujoje finansinėje...

Agroverslas
2018.10.17
Sutarta dėl žvejybos Baltijos jūroje kvotų

Pirmadienį Liuksemburge vykusioje Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje žemės ūkio...

Agroverslas
2018.10.16
Lietuviai į Japoniją eksportuos pusfabrikačius, šunis ir kates 2

Japonijos rinka vis labiau atsiveria lietuviškiems produktams – čia ruošiamasi eksportuoti pusfabrikačius bei...

Agroverslas
2018.10.15
Rugsėjį pieno supirkimo kaina augo 9%

2018 m. rugsėjo mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 281,2 Eur už t – 9,4% daugiau,...

Agroverslas
2018.10.15
Lietuvos žemdirbiai protestuos Briuselyje 2

Spalio 18 d. Briuselyje vykstančio Europos Vadovų Tarybos pasitarimo metu Lietuvos žemės ūkio...

Agroverslas
2018.10.15
Išstumti iš parduotuvių Joniškėlio aludariai atrado kitą nišą Premium 5

Nedidelė Joniškėlio aludarė „Joalda“ parduotuvėse neišsilaikė – negalėjo konkuruoti kaina su stambiaisiais...

Agroverslas
2018.10.15
Supirkėjams trūksta ir grybų, ir jų rinkėjų Premium 7

Grybų bei uogų supirkėjai ir perdirbėjai džiugiomis nuotaikomis šiemet nespinduliuoja. Miško gėrybių ne tik...

Agroverslas
2018.10.14
Žemės ūkio ir maisto produktų eksportas – didžiausias per ketverius metus 1

Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2018 m. sausio–rugpjūčio mėn. iš Lietuvos eksportuota...

Agroverslas
2018.10.12
Vis daugiau ūkininkų naudojasi kreditų garantijos ir palūkanų kompensacijomis

Per tris šių metų ketvirčius Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) kredito įstaigoms už žemdirbiams,...

Agroverslas
2018.10.11
„Švyturys-Utenos alus“ augina pajamas 1

Per pirmus 8 šių metų mėnesius „Švyturios-Utenos“ alaus (ŠUA) pardavimo pajamos augo 10% iki 128 mln. Eur,...

Agroverslas
2018.10.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau