Trys priežastys keisti pieno supirkimo reguliavimą

Publikuota: 2015-10-19
Atnaujinta 2015-10-20 14:38
Arūno Milašiaus (VŽ) nuotr.
Arūno Milašiaus (VŽ) nuotr.
LLRI ekspertas

Vasarą buvo priimtas pieno žaliavos pardavėjų ir supirkėjų santykius reglamentuojantis įstatymas. Juo ūkininkams sukurtos šiltnamio sąlygos, kuriomis iš rinkos praktiškai eliminuojama konkurencija. Šiuo metu vis diskutuojama, kaip šen bei ten pakoreguoti reguliavimą, tačiau reikia kelti klausimą, ar toks įstatymas apskritai reikalingas. Štai 3 pagrindinės priežastys, dėl kurių reguliavimas žalingas.

Pirma priežastis. Įvestas reikalavimas žymėti ant produkto etiketės, kokioje šalyje buvo primelžtas gamyboje naudotas pienas. Šiuo metu dar papildomai svarstoma, ar leisti pieno perdirbėjams naudoti jau atspausdintas etiketes, kuriose nenurodyta kilmės šalis, ir ar leisti išparduoti produktus su senomis etiketėmis. Tačiau reikia kelti klausimą, ne kaip „patogiau“ perdirbėjams užkrauti papildomą administracinę naštą dėl pieno kilmės ženklinimo, bet ar apskritai to reikia.

Pagrindiniai įstatymo tikslai - užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir pagerinti situaciją ūkininkams. Kaip pieno produktų kilmės ženklinimas užkerta kelią nesąžiningai konkurencijai? Niekaip. Kaip toks ženklinimas pagerina ūkininkų situaciją? Irgi niekaip. Vartotojų informavimas pats savaime nėra blogas dalykas, bet kas iš to priverstinio žymėjimo? Jei perdirbėjai ar prekybininkai rinkoje jaučia poreikį pažymėti pieno žaliavos kilmę - jie taip ir daro. Tuo tarpu įvedus dar vieną beprasmišką taisyklę tik be reikalo bus komplikuojamos verslo sąlygos. Iš naujo perspausdinti reikalavimus atitinkančias etiketes juk kainuoja. Išvada paprasta - beprasmiškas taisykles reikia šalinti.

Antra priežastis. Supirkėjai iš skirtingų žaliavos gamintojų grupių pieną privalo pirkti už tą pačią kainą. Pavyzdžiui, iš visų iki 100 kg pieno per dieną pagaminančių ūkininkų supirkti už vieną kainą, iš 101–200 kg pieno pagaminančių ūkininkų- už kitą kainą ir t.t.

Reguliavimas grindžiamas tuo, kad tiek pat pieno parduodantiems ūkininkams supirkėjai moka skirtingą kainą. Bet ar gi ne taip veikia rinkos ekonomika?. Normaliame versle konkurentai rungiasi dėl vietos po saule ne tik gerindami prekių ar paslaugų kokybę, bet ir mažindami kainas. Degalinės tokį patį benziną pardavinėja už skirtingas kainas. Vaistinės tokius pat vaistus pardavinėja už skirtingas kainas. Galų gale parduotuvės identiškus maisto produktus pardavinėja už skirtingas kainas. Taip konkuruojama dėl vartotojų palankumo. Tuo tarpu ūkininkams rinkos taisyklės nebegalioja. Net jei koks ūkininkas atras būdą, kaip sumažinti kainą, kad nukonkuruotų kitus, jis to negalės padaryti, nes bus įstatymiškai priverstas parduoti savo žaliavą už tą pačią kainą.

Didžiausią nepasitenkinimą buvusia situacija reiškė ir garsiausiai už naująjį reguliavimą pasisako smulkieji ūkininkai, už pieną gaunantys mažiausią kainą. Pagal Konkurencijos tarybos atliktą tyrimą, jie rinkoje sudaro net 76 % visų ūkių, tačiau į rinką pateikia vos 15 % visos žaliavos. Šie ūkininkai skundžiasi prasta savo derybine galia. Bet juk natūralu, kad, parduodamas mažai pieno, nelabai turi derybinės galios. Tas pats tyrimas rodo, kad didelę įtaką, tariantis dėl kainos, turi parduodamo pieno kiekis. Vadinasi, kuo daugiau pieno parduodama, tuo geresnė ūkininkų derybinė pozicija. O kuo geresnė derybinė pozicija, tuo aukštesnę kainą pasiryžę mokėti pieno perdirbėjai.

Kas sumokės už perdirbėjų prievolę supirkinėti ūkininkų pieną už tokią pačią kainą? Vartotojai. Visiems ūkininkams parduodant pieną už tą pačią kainą ir taip panaikinus konkurenciją, jie praras paskatą vykdyti veiklą efektyviau ir pieno žaliavą parduoti pigiau. Dėl to, jei ir atsirastų galimybė sumažinti kainą, vartotojai to nepajaustų. O vartotojams žalingus įstatymus šalinti būtina.

Trečia priežastis. Visus didesnius nei 3 % supirkimo kainos pokyčius turės prižiūrėti Valstybinė įstaiga Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Visus kainos pokyčius susitarimo šalys turės pagrįsti šiai agentūrai. Tuomet ji atlikinės tyrimus, ar kainų pokytis yra priimtinas ir motyvuotas. Dar kartelį tas pats klausimas - kas sumokės už tokią papildomą kontrolę? Ir dar kartelį tas pats atsakymas - vartotojas. Tam, kad valdžios institucija atliktų papildomas funkcijas, jai prireiks papildomų lėšų. O jos bus paimamos iš visų mokesčių mokėtojų pinigų.

Tai trys pagrindinės priežastys, dėl kurių būtina kuo skubiau šį įstatymą su šaknimis išrauti iš Lietuvos teisinės sistemos. Reikia tikėtis, kad diskusijų centre esanti Žemės ūkio ministerija ir Seimo Kaimo reikalų komitetas prisimins, kad atstovauja ne tik smulkiųjų ūkininkų, bet visų Lietuvos gyventojų interesams.

Dominykas Šumskis yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto jaunesnysis ekspertas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Nepatenkinti ŽŪM kraustynėmis į Kauną palieka ministeriją, likę skundžiasi didėjančiu krūviu Premium 5

Darbuotojai, nepatenkinti Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir jai pavaldžių institucijų perkėlimu į Kauną,...

Agroverslas
05:45
BASF pradeda inovatyvaus fungicido „Revysol®“ gamybą Rėmėjo turinys

Tarptautinė chemijos grupė BASF Hanibale, Misūrio valstijoje, JAV, pradėjo gaminti inovatyvų fungicidą...

Agroverslas
2018.12.13
Seimas nebenori tirti padėties žemės ūkio sektoriuje

Seimo Kaimo reikalų komitetui (KRK) neteks atlikti parlamentinio tyrimo dėl padėties žemės ūkio sektoriuje.

Verslo aplinka
2018.12.13
Baltijos šalių žemdirbiai vėl protestuoja Briuselyje 5

Briuselyje Europos Vadovų tarybai diskutuojant dėl Europos Sąjungos (ES) Daugiametės finansinės programos...

Agroverslas
2018.12.13
Architektės darbą iškeitė į verslą „iš išskaičiavimo“: sprendimo nesigaili Premium 1

Kauno UAB „Ližė smaližė“ didžiąją dalį kepinių gamina be gliuteno – šis žingsnis nuo pat pradžių padėjo...

Agroverslas
2018.12.13
Ekonomikos komitetas – prieš leidimą ūkininkams gaminti naminę degtinę 2

Seime daugėja naminės degtinės legalizavimo priešininkų. Ekonomikos komitetas pasekė Vyriausybės ir Sveikatos...

Agroverslas
2018.12.12
Kas iš to lietuviams, kad ES ir Japonija glaudžia pečius 1

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį patvirtino ES ir Japonijos laisvosios prekybos sutartį, tad nuo 2019 m.

Agroverslas
2018.12.12
Pasėlių draudimą dar vertina skeptiškai, bet šiemet draudžiasi noriau Premium

Šį rudenį žemdirbiai pasėlius draudžia noriau – apsidraudusių ūkininkų skaičius, palyginti su praėjusiais...

Agroverslas
2018.12.12
„Nordic Sugar Kėdainiai“ suplanavo 12 mln. Eur investicijas Premium

Investavusi į melasos saugyklą ir ekologinio cukraus gamybą, AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ planuoja tolesnį...

Agroverslas
2018.12.12
2019-ųjų pokyčiai: mažesnis PVM spaudai ir malkoms, didesnis alkoholio akcizas 8

Periodinė spauda nuo 2019 m. sausio 1 d. bus apmokestinta lengvatiniu 5% pridėtinės vertės mokesčio (PVM)...

Verslo aplinka
2018.12.11
„Biovela Group“ statysis saulės jėgainę už 1,4 mln. Eur 5

„Biovela Group“ investuoja beveik 1,4 mln. Eur į 1,7 MW saulės jėgainę. Ji bus įrengiama ant grupės valdomos...

Energetika
2018.12.11
Afrikinis kiaulių maras iš Lietuvos nesitraukia

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad afrikinis kiaulių maras (AKM) nesitraukia...

Agroverslas
2018.12.10
Prezidentė: siūlomų tiesioginių išmokų žemdirbiams dydis Lietuvai nepriimtinas 3

Naujajam finansiniam periodui Europos Komisijos siūlomų tiesioginių išmokų dydis Lietuvai šiai dienai nėra...

Agroverslas
2018.12.10
PVM spaudai ir malkoms mažės, akcizai stipriam alkoholiui – didės 7

Nuo 2019 m. sausio 1 d. spaudai taikomas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas bus nebe 9%, bet 5%, taip...

Verslo aplinka
2018.12.10
Ežerų nuomininkai skundžiasi nuostoliais, bet nuomos neatsisako Premium 3

Lietuvoje išnuomota beveik 900 ežerų, kurių nuomininkai sako, kad šis turtas neša vien nuostolius. Vis dėlto...

Agroverslas
2018.12.10
Žemės ūkio politika po 2020 m.: stabdyti kaimų nykimą siūlo suteikiant daugiau laisvės 12

Vykstant debatams dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 m., nemažai diskusijų kelia klausimas,...

Agroverslas
2018.12.09
Baltijos šalių ūkininkai kreipėsi į Briuselį dėl didesnių tiesioginių išmokų 7

Estijos, Latvijos ir Lietuvos žemdirbių organizacijų koalicija penktadienį kreipėsi į Briuselį dėl didesnių...

Agroverslas
2018.12.08
Eglučių augintojai keliasi į internetą: čia pirkėjai per dieną užsisako jų šimtais Premium

Mažesnė kaina ar patogumas: vis daugiau eglučių pirkėjų renkasi pastarąjį variantą ir eglutę užsisako...

Agroverslas
2018.12.07
„Agrokoncerno grūdų“ pajamos mažėjo 1,6%

Politiko Ramūno Karbauskio kontroliuojamos bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ pajamos per finansinius metus (nuo...

Agroverslas
2018.12.07
URM dėl „Agrokoncerno“ ryšių su A. Rotenbergu kreipėsi į prokurorus 6

Užsienio reikalų ministerija (URM) kreipėsi į prokuratūrą dėl „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio valdomo...

Verslo aplinka
2018.12.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau