Trys priežastys keisti pieno supirkimo reguliavimą

Publikuota: 2015-10-19
Atnaujinta 2015-10-20 14:38
Arūno Milašiaus (VŽ) nuotr.
Arūno Milašiaus (VŽ) nuotr.
LLRI ekspertas

Vasarą buvo priimtas pieno žaliavos pardavėjų ir supirkėjų santykius reglamentuojantis įstatymas. Juo ūkininkams sukurtos šiltnamio sąlygos, kuriomis iš rinkos praktiškai eliminuojama konkurencija. Šiuo metu vis diskutuojama, kaip šen bei ten pakoreguoti reguliavimą, tačiau reikia kelti klausimą, ar toks įstatymas apskritai reikalingas. Štai 3 pagrindinės priežastys, dėl kurių reguliavimas žalingas.

Pirma priežastis. Įvestas reikalavimas žymėti ant produkto etiketės, kokioje šalyje buvo primelžtas gamyboje naudotas pienas. Šiuo metu dar papildomai svarstoma, ar leisti pieno perdirbėjams naudoti jau atspausdintas etiketes, kuriose nenurodyta kilmės šalis, ir ar leisti išparduoti produktus su senomis etiketėmis. Tačiau reikia kelti klausimą, ne kaip „patogiau“ perdirbėjams užkrauti papildomą administracinę naštą dėl pieno kilmės ženklinimo, bet ar apskritai to reikia.

Pagrindiniai įstatymo tikslai - užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir pagerinti situaciją ūkininkams. Kaip pieno produktų kilmės ženklinimas užkerta kelią nesąžiningai konkurencijai? Niekaip. Kaip toks ženklinimas pagerina ūkininkų situaciją? Irgi niekaip. Vartotojų informavimas pats savaime nėra blogas dalykas, bet kas iš to priverstinio žymėjimo? Jei perdirbėjai ar prekybininkai rinkoje jaučia poreikį pažymėti pieno žaliavos kilmę - jie taip ir daro. Tuo tarpu įvedus dar vieną beprasmišką taisyklę tik be reikalo bus komplikuojamos verslo sąlygos. Iš naujo perspausdinti reikalavimus atitinkančias etiketes juk kainuoja. Išvada paprasta - beprasmiškas taisykles reikia šalinti.

Antra priežastis. Supirkėjai iš skirtingų žaliavos gamintojų grupių pieną privalo pirkti už tą pačią kainą. Pavyzdžiui, iš visų iki 100 kg pieno per dieną pagaminančių ūkininkų supirkti už vieną kainą, iš 101–200 kg pieno pagaminančių ūkininkų- už kitą kainą ir t.t.

Reguliavimas grindžiamas tuo, kad tiek pat pieno parduodantiems ūkininkams supirkėjai moka skirtingą kainą. Bet ar gi ne taip veikia rinkos ekonomika?. Normaliame versle konkurentai rungiasi dėl vietos po saule ne tik gerindami prekių ar paslaugų kokybę, bet ir mažindami kainas. Degalinės tokį patį benziną pardavinėja už skirtingas kainas. Vaistinės tokius pat vaistus pardavinėja už skirtingas kainas. Galų gale parduotuvės identiškus maisto produktus pardavinėja už skirtingas kainas. Taip konkuruojama dėl vartotojų palankumo. Tuo tarpu ūkininkams rinkos taisyklės nebegalioja. Net jei koks ūkininkas atras būdą, kaip sumažinti kainą, kad nukonkuruotų kitus, jis to negalės padaryti, nes bus įstatymiškai priverstas parduoti savo žaliavą už tą pačią kainą.

Didžiausią nepasitenkinimą buvusia situacija reiškė ir garsiausiai už naująjį reguliavimą pasisako smulkieji ūkininkai, už pieną gaunantys mažiausią kainą. Pagal Konkurencijos tarybos atliktą tyrimą, jie rinkoje sudaro net 76 % visų ūkių, tačiau į rinką pateikia vos 15 % visos žaliavos. Šie ūkininkai skundžiasi prasta savo derybine galia. Bet juk natūralu, kad, parduodamas mažai pieno, nelabai turi derybinės galios. Tas pats tyrimas rodo, kad didelę įtaką, tariantis dėl kainos, turi parduodamo pieno kiekis. Vadinasi, kuo daugiau pieno parduodama, tuo geresnė ūkininkų derybinė pozicija. O kuo geresnė derybinė pozicija, tuo aukštesnę kainą pasiryžę mokėti pieno perdirbėjai.

Kas sumokės už perdirbėjų prievolę supirkinėti ūkininkų pieną už tokią pačią kainą? Vartotojai. Visiems ūkininkams parduodant pieną už tą pačią kainą ir taip panaikinus konkurenciją, jie praras paskatą vykdyti veiklą efektyviau ir pieno žaliavą parduoti pigiau. Dėl to, jei ir atsirastų galimybė sumažinti kainą, vartotojai to nepajaustų. O vartotojams žalingus įstatymus šalinti būtina.

Trečia priežastis. Visus didesnius nei 3 % supirkimo kainos pokyčius turės prižiūrėti Valstybinė įstaiga Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Visus kainos pokyčius susitarimo šalys turės pagrįsti šiai agentūrai. Tuomet ji atlikinės tyrimus, ar kainų pokytis yra priimtinas ir motyvuotas. Dar kartelį tas pats klausimas - kas sumokės už tokią papildomą kontrolę? Ir dar kartelį tas pats atsakymas - vartotojas. Tam, kad valdžios institucija atliktų papildomas funkcijas, jai prireiks papildomų lėšų. O jos bus paimamos iš visų mokesčių mokėtojų pinigų.

Tai trys pagrindinės priežastys, dėl kurių būtina kuo skubiau šį įstatymą su šaknimis išrauti iš Lietuvos teisinės sistemos. Reikia tikėtis, kad diskusijų centre esanti Žemės ūkio ministerija ir Seimo Kaimo reikalų komitetas prisimins, kad atstovauja ne tik smulkiųjų ūkininkų, bet visų Lietuvos gyventojų interesams.

Dominykas Šumskis yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto jaunesnysis ekspertas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Dėl šalį ištikusios sausros žemės ūkio ministras kreipėsi į EK

Giedrius Surplys, žemės ūkio ministras, kreipėsi į Philą Hoganą, Europos Komisijos komisarą, atsakingą už...

Agroverslas
2018.06.22
Vokietijai – nemalonumai dėl mėšlo

Europos Teisingumo teismas nusprendė, kad Vokietija pažeidė Europos Sąjungos (ES) teisę, leisdama mėšlo...

Agroverslas
2018.06.22
„Pieno žvaigždės“ derasi dėl gamybos Rusijoje Premium 1

Lietuvos pieno perdirbimo įmonė „Pieno žvaigždės“ ieško sutartinės gamybos galimybių Rusijoje. Rusijos spauda...

Agroverslas
2018.06.22
„Scandagra Group“ – 30 mln. Eur paskola ekologinės žemdirbystės plėtrai 1

Trijose Baltijos šalyse veikianti skandinaviško kapitalo žemės ūkio prekybos bendrovė „Scandagra Group“...

Agroverslas
2018.06.21
Teismas padėjo tašką „East Capital“ pretenzijoms „Rokiškio sūriui“ 1

Apeliacinis teismas panaikino Panevėžio apygardos teismo sprendimą dėl Švedijos investicijų bendrovės „East...

Verslo aplinka
2018.06.20
Žemės ūkio ministerijoje – naujas viceministras

Žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio komandą papildė dar vienas viceministras – Darius Liutikas.

Vadyba
2018.06.20
Šveicarijos „Hochdorf Group“ pardavė pieno miltelių gamyklą Lietuvoje 3

Nuo 2010 metų Lietuvoje veikusi viena didžiausių Šveicarijos maisto gamybos įmonių „Hochdorf Group“ traukiasi...

Agroverslas
2018.06.20
„Vilniaus duona“ auga, bet apie plėtrą svarsto atsargiai Premium 1

Trupančioje duonos rinkoje „Vilniaus duonai“ augti padeda nauji produktai, inovacijos ir tendencijų...

Agroverslas
2018.06.20
„Mars Lietuva“ dividendams skyrė 40 mln. Eur 3

Vieno didžiausių pasaulyje maisto koncernų „Mars“ valdoma Gargždų maisto gyvūnams gamybos bendrovė „Mars...

Agroverslas
2018.06.18
Kėdainių ūkyje dėl maro teks nugaišinti 850 kiaulių 1

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad šį savaitgalį afrikinio kiaulių maro (AKM)...

Agroverslas
2018.06.18
Dėl sausros 17 rajonų apribotas lankymasis miške

Valstybinių miškų urėdija informuoja, kad dėl daugelyje rajonų vyraujančio miškų gaisringumo 17 rajonų...

Agroverslas
2018.06.18
Europoje registruojami nauji paukščių gripo protrūkiai

Be Europoje plintančio afrikinio kiaulių maro, ūkinių gyvūnų laikytojus neramina ir nustatomi nauji paukščių...

Agroverslas
2018.06.18
„Marijampolės pieno konservų“ grynasis pelnas pernai sumažėjo beveik perpus

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo bendrovių „Marijampolės pieno konservai“ pernai gavo 95,978 mln.

Agroverslas
2018.06.18
Ar lyja, ar saulė šviečia – ūkininkams vis blogai 32

Sausros užpulti ūkininkai skaičiuoja sumažėsiantį derlių ir būsimus nuostolius, tačiau draudimo išmokų negaus...

Agroverslas
2018.06.18
Į kaimą vilioja pasitelkę ir kaimynus 2

Tiek ūkininkai, tiek kaimo turizmo sodybų savininkai jau suprato, kad, dirbdami kartu, turės daugiau klientų...

Agroverslas
2018.06.17
Vaikų darbas žemės ūkio sektoriuje vėl tampa problema

Iki šiol nuosekliai mažėjęs, pastaraisiais metais vaikų darbas agrokultūros sektoriuje vėl pradėjo augti. Tai...

Agroverslas
2018.06.16
„Vikondos“ pajamos smuko 2,1 karto 1

Verslininkės Jolantos Blažytės valdomas koncernas „Vikonda“ praėjusiais metais uždirbo 2,736 mln. Eur...

Pramonė
2018.06.15
EK atstovas: vien didesnės tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkų neišgelbės Premium 6

Tiesioginės išmokos nėra viskas, įsitikinęs Tassas Haniotis, Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros...

Agroverslas
2018.06.15
Žemės ūkio ministerija: reformos baugina mažiau nei persikėlimas į Kauną Premium 1

Bręsta pokyčiai žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM): ruošiamasi keisti ministerijos struktūrą, pertvarkyti jai...

Agroverslas
2018.06.15
Mažiau gavusiems girininkams ir eiguliams penktadaliu pakėlė algas

Valstybinių miškų urėdija (VMU) nuo birželio maždaug penktadaliu didina darbo užmokestį beveik pusei...

Agroverslas
2018.06.14

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau