Trys priežastys keisti pieno supirkimo reguliavimą

Publikuota: 2015-10-19
Atnaujinta 2015-10-20 14:38
Arūno Milašiaus (VŽ) nuotr.
Arūno Milašiaus (VŽ) nuotr.
LLRI ekspertas

Vasarą buvo priimtas pieno žaliavos pardavėjų ir supirkėjų santykius reglamentuojantis įstatymas. Juo ūkininkams sukurtos šiltnamio sąlygos, kuriomis iš rinkos praktiškai eliminuojama konkurencija. Šiuo metu vis diskutuojama, kaip šen bei ten pakoreguoti reguliavimą, tačiau reikia kelti klausimą, ar toks įstatymas apskritai reikalingas. Štai 3 pagrindinės priežastys, dėl kurių reguliavimas žalingas.

Pirma priežastis. Įvestas reikalavimas žymėti ant produkto etiketės, kokioje šalyje buvo primelžtas gamyboje naudotas pienas. Šiuo metu dar papildomai svarstoma, ar leisti pieno perdirbėjams naudoti jau atspausdintas etiketes, kuriose nenurodyta kilmės šalis, ir ar leisti išparduoti produktus su senomis etiketėmis. Tačiau reikia kelti klausimą, ne kaip „patogiau“ perdirbėjams užkrauti papildomą administracinę naštą dėl pieno kilmės ženklinimo, bet ar apskritai to reikia.

Pagrindiniai įstatymo tikslai - užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir pagerinti situaciją ūkininkams. Kaip pieno produktų kilmės ženklinimas užkerta kelią nesąžiningai konkurencijai? Niekaip. Kaip toks ženklinimas pagerina ūkininkų situaciją? Irgi niekaip. Vartotojų informavimas pats savaime nėra blogas dalykas, bet kas iš to priverstinio žymėjimo? Jei perdirbėjai ar prekybininkai rinkoje jaučia poreikį pažymėti pieno žaliavos kilmę - jie taip ir daro. Tuo tarpu įvedus dar vieną beprasmišką taisyklę tik be reikalo bus komplikuojamos verslo sąlygos. Iš naujo perspausdinti reikalavimus atitinkančias etiketes juk kainuoja. Išvada paprasta - beprasmiškas taisykles reikia šalinti.

Antra priežastis. Supirkėjai iš skirtingų žaliavos gamintojų grupių pieną privalo pirkti už tą pačią kainą. Pavyzdžiui, iš visų iki 100 kg pieno per dieną pagaminančių ūkininkų supirkti už vieną kainą, iš 101–200 kg pieno pagaminančių ūkininkų- už kitą kainą ir t.t.

Reguliavimas grindžiamas tuo, kad tiek pat pieno parduodantiems ūkininkams supirkėjai moka skirtingą kainą. Bet ar gi ne taip veikia rinkos ekonomika?. Normaliame versle konkurentai rungiasi dėl vietos po saule ne tik gerindami prekių ar paslaugų kokybę, bet ir mažindami kainas. Degalinės tokį patį benziną pardavinėja už skirtingas kainas. Vaistinės tokius pat vaistus pardavinėja už skirtingas kainas. Galų gale parduotuvės identiškus maisto produktus pardavinėja už skirtingas kainas. Taip konkuruojama dėl vartotojų palankumo. Tuo tarpu ūkininkams rinkos taisyklės nebegalioja. Net jei koks ūkininkas atras būdą, kaip sumažinti kainą, kad nukonkuruotų kitus, jis to negalės padaryti, nes bus įstatymiškai priverstas parduoti savo žaliavą už tą pačią kainą.

Didžiausią nepasitenkinimą buvusia situacija reiškė ir garsiausiai už naująjį reguliavimą pasisako smulkieji ūkininkai, už pieną gaunantys mažiausią kainą. Pagal Konkurencijos tarybos atliktą tyrimą, jie rinkoje sudaro net 76 % visų ūkių, tačiau į rinką pateikia vos 15 % visos žaliavos. Šie ūkininkai skundžiasi prasta savo derybine galia. Bet juk natūralu, kad, parduodamas mažai pieno, nelabai turi derybinės galios. Tas pats tyrimas rodo, kad didelę įtaką, tariantis dėl kainos, turi parduodamo pieno kiekis. Vadinasi, kuo daugiau pieno parduodama, tuo geresnė ūkininkų derybinė pozicija. O kuo geresnė derybinė pozicija, tuo aukštesnę kainą pasiryžę mokėti pieno perdirbėjai.

Kas sumokės už perdirbėjų prievolę supirkinėti ūkininkų pieną už tokią pačią kainą? Vartotojai. Visiems ūkininkams parduodant pieną už tą pačią kainą ir taip panaikinus konkurenciją, jie praras paskatą vykdyti veiklą efektyviau ir pieno žaliavą parduoti pigiau. Dėl to, jei ir atsirastų galimybė sumažinti kainą, vartotojai to nepajaustų. O vartotojams žalingus įstatymus šalinti būtina.

Trečia priežastis. Visus didesnius nei 3 % supirkimo kainos pokyčius turės prižiūrėti Valstybinė įstaiga Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Visus kainos pokyčius susitarimo šalys turės pagrįsti šiai agentūrai. Tuomet ji atlikinės tyrimus, ar kainų pokytis yra priimtinas ir motyvuotas. Dar kartelį tas pats klausimas - kas sumokės už tokią papildomą kontrolę? Ir dar kartelį tas pats atsakymas - vartotojas. Tam, kad valdžios institucija atliktų papildomas funkcijas, jai prireiks papildomų lėšų. O jos bus paimamos iš visų mokesčių mokėtojų pinigų.

Tai trys pagrindinės priežastys, dėl kurių būtina kuo skubiau šį įstatymą su šaknimis išrauti iš Lietuvos teisinės sistemos. Reikia tikėtis, kad diskusijų centre esanti Žemės ūkio ministerija ir Seimo Kaimo reikalų komitetas prisimins, kad atstovauja ne tik smulkiųjų ūkininkų, bet visų Lietuvos gyventojų interesams.

Dominykas Šumskis yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto jaunesnysis ekspertas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Iš pareigų traukiasi Valstybinių miškų urėdijos vadovas 21

Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas traukiasi iš pareigų, nesulaukęs politinio...

Pramonė
2019.06.20
Maisto teisė: gamintojų laukiantys svarbiausi pokyčiai Premium

Netrukus visos Europos Sąjungos (ES) lygmeniu įsigalios šūsnis teisės aktų, reglamentuojančių maisto produktų...

Pramonė
2019.06.20
Eurostatas: maisto kainos Lietuvoje – vienos mažiausių ES 11

Maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos Lietuvoje praėjusiais metais buvo vienos mažiausių visoje Europos...

Pramonė
2019.06.20
Vyriausybė: valstybinės medienos kaina gali būti sumažinta iki 20% 15

Vyriausybė leido sumažinti valstybinės medienos kainą aukcionuose, nors Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT)...

Pramonė
2019.06.19
D. Misiūnas tapo „Auga group“ valdybos pirmininku 31

Ekologiškų produktų gamybos AB „Auga group“ išrinko valdybos pirmininką – juo tapo Dalius Misiūnas.

Vadyba
2019.06.19
„Konekesko Lietuva“ pernai gavo 47 mln. Eur pajamų

Bendrovė „Konekesko Lietuva“ praėjusiais metais gavo 46,975 mln. Eur pajamų – 4% daugiau nei 2017 m. (45,136...

Pramonė
2019.06.17
Miško savininkams nori įsūdyti visuotinį 5% mokestį nuo valdomo miško  33

Ilgą laiką siekę, kad būtų panaikintas 5% mokestis nuo parduotos medienos, miško savininkai, regis, gavo...

Finansai
2019.06.17
„Eugestos“ pajamos per metus augo 4,6% iki 92,5 mln. Eur

Didmeninės prekybos maisto produktais, gėrimais ir plataus vartojimo prekėmis bendrovė „Eugesta“ praėjusiais...

Pramonė
2019.06.14
NMA prašo gyventojų padėti kovoje su Sosnovskio barščiais

Sunkiai naikinamas mechaniniais ar net cheminiais būdais Sosnovskio barštis sparčiai plinta ir užima vis...

Pramonė
2019.06.13
Lenkijoje – didžiausias kiaulių maro protrūkis fermoje nuo 2014 m. 1

Lenkijos veterinarijos tarnyba praneša apie afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkį Liublino vaivadijos ūkyje,...

Pramonė
2019.06.12
Prokuratūra: P. Gražulis „Judex“ gelbėjo ir Lietuvoje, ir Rusijoje 8

Seimo narys Petras Gražulis ilgai ir sistemingai piktnaudžiavo savo politiko statusu, kad nebūtų uždraustas...

Verslo aplinka
2019.06.11
Vilkyškių pieninės pardavimai šiemet augo 16%

Vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninės konsoliduoti pardavimai šių metų...

Pramonė
2019.06.10
„Norvelitos“ grynasis pelnas sumažėjo 47,2% 2

Žuvies produktų gamybos ir prekybos grupė „Norvelita“ praėjusiais metais uždirbo 12,855 mln. Eur grynojo...

Pramonė
2019.06.10
„Žemaitijos pienas“ perka A. Pažemecko bendrovę 2

AB „Žemaitijos pienas“ pranešė ketinanti įsigyti UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompaniją“, kuri priklauso...

Rinkos
2019.06.07
Urėdija pernai uždirbo 55,3 mln. Eur grynojo pelno, šie metai bus liesesni 3

Valstybinių miškų urėdija (VMU) praėjusiais metais uždirbo 55,3 mln. Eur grynojo pelno, 38% daugiau nei 2017...

Finansai
2019.06.07
„Biovela Group“ pernai dvigubino pelną, bet šie metai – sunkesni Premium 1

Mėsos perdirbimo įmonių grupė „Biovela Group“ grynąjį pelną pernai augino daugiau kaip du kartus – iki 2,25...

Pramonė
2019.06.07
„Vičiūnai ir partneriai“ pajamas augino 25 proc. iki 94,2 mln. eurų 4

„Vičiūnių grupei“ priklausanti lašišos perdirbimo ir prekybos įmonė „Vičiūnai ir partneriai“ pernai gavo...

Pramonė
2019.06.06
Patvirtintas pirmas šiemet kiaulių maro protrūkis ūkyje

Lietuvoje įsivyravus karštiems orams, afrikinio kiaulių maro (AKM) rizika pasiekė aukščiausią lygį,...

Pramonė
2019.06.06
Užfiksuotas absoliutus birželio penktos dienos šilumos rekordas

Užfiksuotas absoliutus birželio penktos dienos šilumos rekordas – 30 laipsnių karščio, praneša sinoptikai.

Laisvalaikis
2019.06.05
Pagaminti paprasta, tačiau kaip produktą parduoti Premium

Įprasta, kad smulkūs gamintojai bendradarbiauja su tokiais pat prekybininkais. Tačiau augantis verslas turi...

Gazelė
2019.06.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau