Trys priežastys keisti pieno supirkimo reguliavimą

Publikuota: 2015-10-19
Arūno Milašiaus (VŽ) nuotr.
Arūno Milašiaus (VŽ) nuotr.
LLRI ekspertas

Vasarą buvo priimtas pieno žaliavos pardavėjų ir supirkėjų santykius reglamentuojantis įstatymas. Juo ūkininkams sukurtos šiltnamio sąlygos, kuriomis iš rinkos praktiškai eliminuojama konkurencija. Šiuo metu vis diskutuojama, kaip šen bei ten pakoreguoti reguliavimą, tačiau reikia kelti klausimą, ar toks įstatymas apskritai reikalingas. Štai 3 pagrindinės priežastys, dėl kurių reguliavimas žalingas.

Pirma priežastis. Įvestas reikalavimas žymėti ant produkto etiketės, kokioje šalyje buvo primelžtas gamyboje naudotas pienas. Šiuo metu dar papildomai svarstoma, ar leisti pieno perdirbėjams naudoti jau atspausdintas etiketes, kuriose nenurodyta kilmės šalis, ir ar leisti išparduoti produktus su senomis etiketėmis. Tačiau reikia kelti klausimą, ne kaip „patogiau“ perdirbėjams užkrauti papildomą administracinę naštą dėl pieno kilmės ženklinimo, bet ar apskritai to reikia.

Pagrindiniai įstatymo tikslai - užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir pagerinti situaciją ūkininkams. Kaip pieno produktų kilmės ženklinimas užkerta kelią nesąžiningai konkurencijai? Niekaip. Kaip toks ženklinimas pagerina ūkininkų situaciją? Irgi niekaip. Vartotojų informavimas pats savaime nėra blogas dalykas, bet kas iš to priverstinio žymėjimo? Jei perdirbėjai ar prekybininkai rinkoje jaučia poreikį pažymėti pieno žaliavos kilmę - jie taip ir daro. Tuo tarpu įvedus dar vieną beprasmišką taisyklę tik be reikalo bus komplikuojamos verslo sąlygos. Iš naujo perspausdinti reikalavimus atitinkančias etiketes juk kainuoja. Išvada paprasta - beprasmiškas taisykles reikia šalinti.

Antra priežastis. Supirkėjai iš skirtingų žaliavos gamintojų grupių pieną privalo pirkti už tą pačią kainą. Pavyzdžiui, iš visų iki 100 kg pieno per dieną pagaminančių ūkininkų supirkti už vieną kainą, iš 101–200 kg pieno pagaminančių ūkininkų- už kitą kainą ir t.t.

Reguliavimas grindžiamas tuo, kad tiek pat pieno parduodantiems ūkininkams supirkėjai moka skirtingą kainą. Bet ar gi ne taip veikia rinkos ekonomika?. Normaliame versle konkurentai rungiasi dėl vietos po saule ne tik gerindami prekių ar paslaugų kokybę, bet ir mažindami kainas. Degalinės tokį patį benziną pardavinėja už skirtingas kainas. Vaistinės tokius pat vaistus pardavinėja už skirtingas kainas. Galų gale parduotuvės identiškus maisto produktus pardavinėja už skirtingas kainas. Taip konkuruojama dėl vartotojų palankumo. Tuo tarpu ūkininkams rinkos taisyklės nebegalioja. Net jei koks ūkininkas atras būdą, kaip sumažinti kainą, kad nukonkuruotų kitus, jis to negalės padaryti, nes bus įstatymiškai priverstas parduoti savo žaliavą už tą pačią kainą.

Didžiausią nepasitenkinimą buvusia situacija reiškė ir garsiausiai už naująjį reguliavimą pasisako smulkieji ūkininkai, už pieną gaunantys mažiausią kainą. Pagal Konkurencijos tarybos atliktą tyrimą, jie rinkoje sudaro net 76 % visų ūkių, tačiau į rinką pateikia vos 15 % visos žaliavos. Šie ūkininkai skundžiasi prasta savo derybine galia. Bet juk natūralu, kad, parduodamas mažai pieno, nelabai turi derybinės galios. Tas pats tyrimas rodo, kad didelę įtaką, tariantis dėl kainos, turi parduodamo pieno kiekis. Vadinasi, kuo daugiau pieno parduodama, tuo geresnė ūkininkų derybinė pozicija. O kuo geresnė derybinė pozicija, tuo aukštesnę kainą pasiryžę mokėti pieno perdirbėjai.

Kas sumokės už perdirbėjų prievolę supirkinėti ūkininkų pieną už tokią pačią kainą? Vartotojai. Visiems ūkininkams parduodant pieną už tą pačią kainą ir taip panaikinus konkurenciją, jie praras paskatą vykdyti veiklą efektyviau ir pieno žaliavą parduoti pigiau. Dėl to, jei ir atsirastų galimybė sumažinti kainą, vartotojai to nepajaustų. O vartotojams žalingus įstatymus šalinti būtina.

Trečia priežastis. Visus didesnius nei 3 % supirkimo kainos pokyčius turės prižiūrėti Valstybinė įstaiga Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Visus kainos pokyčius susitarimo šalys turės pagrįsti šiai agentūrai. Tuomet ji atlikinės tyrimus, ar kainų pokytis yra priimtinas ir motyvuotas. Dar kartelį tas pats klausimas - kas sumokės už tokią papildomą kontrolę? Ir dar kartelį tas pats atsakymas - vartotojas. Tam, kad valdžios institucija atliktų papildomas funkcijas, jai prireiks papildomų lėšų. O jos bus paimamos iš visų mokesčių mokėtojų pinigų.

Tai trys pagrindinės priežastys, dėl kurių būtina kuo skubiau šį įstatymą su šaknimis išrauti iš Lietuvos teisinės sistemos. Reikia tikėtis, kad diskusijų centre esanti Žemės ūkio ministerija ir Seimo Kaimo reikalų komitetas prisimins, kad atstovauja ne tik smulkiųjų ūkininkų, bet visų Lietuvos gyventojų interesams.

Dominykas Šumskis yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto jaunesnysis ekspertas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Vietoj tabako – natūralaus saldiklio plantacijos Premium

Stevija – natūralus ir vis labiau populiarėjantis saldiklis, įvardijamas kaip viena alternatyvų cukrui. Prieš...

Pramonė
16:28
Europai baiminantis naujo paukščių gripo protrūkio, virusas aptiktas Čekijoje

Viename Čekijos ūkyje buvo patvirtinta itin patogeniška paukščių gripo atmaina, šeštadienį pareiškė šalies...

Pramonė
2020.01.18
Maitinimo paslaugų bendrovė „Pontem“ keičia pavadinimą Premium 2

UAB „Pontem“ valdybos sprendimu nuo 2020 m. sausio 29 d. keičia bendrovės pavadinimą į UAB „Handelshus“.

Prekyba
2020.01.17
Patvirtinta beveik 1 mln. Eur bauda „Kauno grūdams“ 1

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė bendrovės „Kauno grūdai“ skundą ir patvirtino,...

Pramonė
2020.01.17
Kinija nepateisina Lietuvos eksportuotojų lūkesčių

Lietuvos įmonės kasmet sulaukia naujų leidimų eksportuoti produkciją į trečiąsias šalis, o pernai plačiau...

Pramonė
2020.01.17
„Groward Group“ siekia įsigyti „Baltic Egg Production“ ir „Europe eggs“

Su Kauno mero Visvaldo Matijošaičio valdoma „Vičiūnų grupe“ susijusi žemės ūkio bendrovių grupė „Groward...

Pramonė
2020.01.16
„Krekenavos agrofirma“ išsiuntė pirmąją jautienos siuntą į Kiniją

Darbo partijos įkūrėjo ir pirmininko Viktoro Uspaskicho šeimos valdoma mėsos perdirbimo įmonė „Krekenavos...

Pramonė
2020.01.13
Vilkyškių pieninės pardavimai pernai augo 10%

Vilkyškių pieninės konsoliduoti pardavimai 2019 m. siekė 114,61 mln. Eur – 10% daugiau nei 2018 m. 

Pramonė
2020.01.10
Klaipėdos žuvininkystės aukcioną už 0,7 mln. Eur įsigijo Lietuvos įmonė

Bankrutavusios žuvies perdirbimo bendrovės Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono pastatai parduoti už...

Pramonė
2020.01.08
Estų bendrovė iš Helsinkio kalėdinės eglės pagamins 1.000 l toniko

Estijos Saremos saloje veikianti džino gamybos bendrovė „Lahhentagge“ atsigabeno kalėdinės eglės, kuri puošė...

Verslo aplinka
2020.01.06
Už nukrypimą nuo ES projekto – NMA bauda  Premium 1

Smulkiai Jonavos rajono UAB „Vandenė“ nepavyko teismams įrodyti, kad įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą...

Pramonė
2020.01.03
Estų kompanijos investicija - upė Islandijoje

Estijos kompanija AS „Reyktal“, užsiimanti krevečių gaudymu, žengė neįprastą žingsnį – Islandijoje nusipirko...

Pramonė
2020.01.02
Teismas: „Judex“ veikla buvo sustabdyta teisėtai

Maisto ir veterinarijos tarnyba 2016 metais buvo teisėtai sustabdžiusi Kauno šaldytų pusfabrikačių gamybos...

Pramonė
2020.01.01
Žemės ūkis Lietuvoje: kas blogesnio? Premium

Jei važiuodami keliu tolumoje išvysite boluojantį žalią kryžių, žinokite – tai mūsų žemdirbiai praneša apie...

Verslo klasė
2019.12.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau