Trys priežastys keisti pieno supirkimo reguliavimą

Publikuota: 2015-10-19
Atnaujinta 2015-10-20 14:38
Arūno Milašiaus (VŽ) nuotr.
Arūno Milašiaus (VŽ) nuotr.
LLRI ekspertas

Vasarą buvo priimtas pieno žaliavos pardavėjų ir supirkėjų santykius reglamentuojantis įstatymas. Juo ūkininkams sukurtos šiltnamio sąlygos, kuriomis iš rinkos praktiškai eliminuojama konkurencija. Šiuo metu vis diskutuojama, kaip šen bei ten pakoreguoti reguliavimą, tačiau reikia kelti klausimą, ar toks įstatymas apskritai reikalingas. Štai 3 pagrindinės priežastys, dėl kurių reguliavimas žalingas.

Pirma priežastis. Įvestas reikalavimas žymėti ant produkto etiketės, kokioje šalyje buvo primelžtas gamyboje naudotas pienas. Šiuo metu dar papildomai svarstoma, ar leisti pieno perdirbėjams naudoti jau atspausdintas etiketes, kuriose nenurodyta kilmės šalis, ir ar leisti išparduoti produktus su senomis etiketėmis. Tačiau reikia kelti klausimą, ne kaip „patogiau“ perdirbėjams užkrauti papildomą administracinę naštą dėl pieno kilmės ženklinimo, bet ar apskritai to reikia.

Pagrindiniai įstatymo tikslai - užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir pagerinti situaciją ūkininkams. Kaip pieno produktų kilmės ženklinimas užkerta kelią nesąžiningai konkurencijai? Niekaip. Kaip toks ženklinimas pagerina ūkininkų situaciją? Irgi niekaip. Vartotojų informavimas pats savaime nėra blogas dalykas, bet kas iš to priverstinio žymėjimo? Jei perdirbėjai ar prekybininkai rinkoje jaučia poreikį pažymėti pieno žaliavos kilmę - jie taip ir daro. Tuo tarpu įvedus dar vieną beprasmišką taisyklę tik be reikalo bus komplikuojamos verslo sąlygos. Iš naujo perspausdinti reikalavimus atitinkančias etiketes juk kainuoja. Išvada paprasta - beprasmiškas taisykles reikia šalinti.

Antra priežastis. Supirkėjai iš skirtingų žaliavos gamintojų grupių pieną privalo pirkti už tą pačią kainą. Pavyzdžiui, iš visų iki 100 kg pieno per dieną pagaminančių ūkininkų supirkti už vieną kainą, iš 101–200 kg pieno pagaminančių ūkininkų- už kitą kainą ir t.t.

Reguliavimas grindžiamas tuo, kad tiek pat pieno parduodantiems ūkininkams supirkėjai moka skirtingą kainą. Bet ar gi ne taip veikia rinkos ekonomika?. Normaliame versle konkurentai rungiasi dėl vietos po saule ne tik gerindami prekių ar paslaugų kokybę, bet ir mažindami kainas. Degalinės tokį patį benziną pardavinėja už skirtingas kainas. Vaistinės tokius pat vaistus pardavinėja už skirtingas kainas. Galų gale parduotuvės identiškus maisto produktus pardavinėja už skirtingas kainas. Taip konkuruojama dėl vartotojų palankumo. Tuo tarpu ūkininkams rinkos taisyklės nebegalioja. Net jei koks ūkininkas atras būdą, kaip sumažinti kainą, kad nukonkuruotų kitus, jis to negalės padaryti, nes bus įstatymiškai priverstas parduoti savo žaliavą už tą pačią kainą.

Didžiausią nepasitenkinimą buvusia situacija reiškė ir garsiausiai už naująjį reguliavimą pasisako smulkieji ūkininkai, už pieną gaunantys mažiausią kainą. Pagal Konkurencijos tarybos atliktą tyrimą, jie rinkoje sudaro net 76 % visų ūkių, tačiau į rinką pateikia vos 15 % visos žaliavos. Šie ūkininkai skundžiasi prasta savo derybine galia. Bet juk natūralu, kad, parduodamas mažai pieno, nelabai turi derybinės galios. Tas pats tyrimas rodo, kad didelę įtaką, tariantis dėl kainos, turi parduodamo pieno kiekis. Vadinasi, kuo daugiau pieno parduodama, tuo geresnė ūkininkų derybinė pozicija. O kuo geresnė derybinė pozicija, tuo aukštesnę kainą pasiryžę mokėti pieno perdirbėjai.

Kas sumokės už perdirbėjų prievolę supirkinėti ūkininkų pieną už tokią pačią kainą? Vartotojai. Visiems ūkininkams parduodant pieną už tą pačią kainą ir taip panaikinus konkurenciją, jie praras paskatą vykdyti veiklą efektyviau ir pieno žaliavą parduoti pigiau. Dėl to, jei ir atsirastų galimybė sumažinti kainą, vartotojai to nepajaustų. O vartotojams žalingus įstatymus šalinti būtina.

Trečia priežastis. Visus didesnius nei 3 % supirkimo kainos pokyčius turės prižiūrėti Valstybinė įstaiga Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Visus kainos pokyčius susitarimo šalys turės pagrįsti šiai agentūrai. Tuomet ji atlikinės tyrimus, ar kainų pokytis yra priimtinas ir motyvuotas. Dar kartelį tas pats klausimas - kas sumokės už tokią papildomą kontrolę? Ir dar kartelį tas pats atsakymas - vartotojas. Tam, kad valdžios institucija atliktų papildomas funkcijas, jai prireiks papildomų lėšų. O jos bus paimamos iš visų mokesčių mokėtojų pinigų.

Tai trys pagrindinės priežastys, dėl kurių būtina kuo skubiau šį įstatymą su šaknimis išrauti iš Lietuvos teisinės sistemos. Reikia tikėtis, kad diskusijų centre esanti Žemės ūkio ministerija ir Seimo Kaimo reikalų komitetas prisimins, kad atstovauja ne tik smulkiųjų ūkininkų, bet visų Lietuvos gyventojų interesams.

Dominykas Šumskis yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto jaunesnysis ekspertas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
JAV tarifai alyvuogėms: regi pasiruošimą prekybos karui su ES 

Prekybos karai skaudžiai kirto Ispanijos alyvuogių augintojams – JAV pritaikyti tarifai sektoriui jau kainavo...

Pramonė
2019.02.23
EK didina nacionalinės paramos ūkininkams viršutinę ribą

Europos Komisija (EK) priėmė persvarstytas valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriuje (de minimis pagalbos)...

Pramonė
2019.02.22
„BaltCap“ ruošiasi sujungti „Biosalą“ ir „Livinn“, o verslą išauginti kelis kartus Premium 6

Bendrovės „BaltCap“ fondas „BaltCap Growth Fund“, perėmęs ekologiškų produktų parduotuvių tinklus „Biosala“...

Pramonė
2019.02.21
Dotnuvos eksperimentinis ūkis bus privatizuojamas 8

Žemės ūkio ministerijai priklausantis Dotnuvos eksperimentinis ūkis Kėdainių rajone bus privatizuojamas. 100...

Pramonė
2019.02.19
„Brexit“: kaip keisis prekyba lietuviškais produktais JK

Iki oficialaus Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) likus mažiau nei dvejiems...

Pramonė
2019.02.19
„Arimex“ įkūrėjas A. Jurskis: jau nebesvarbu, ar įmonė uždirbs 4, ar 6 mln. Eur Premium 29

Prieš penkerius metus nuo verslo valdymo atsitraukęs Arnas Jurskis, riešutais ir džiovintais vaisiais...

Pramonė
2019.02.19
Estijos „BaltCap“ leista perimti „Sveikų produktų“ ir „Bio Salos“ kontrolę

Konkurencijos taryba leido vykdyti koncentraciją Estijos bendrovei „BaltCap“ netiesiogiai per fondą „BaltCap...

Pramonė
2019.02.18
Ragina įteisinti pluoštinių kanapių perdirbimą: regi 100-300 mln. Eur pridėtinę vertę 2

Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) ragina politikus priimti reikalingas įstatymų pataisas ir taip įteisinti...

Pramonė
2019.02.18
„Coca-cola“ 2019 m. prognozės – ne optimistiškos

„Coca-cola“, prognozuodama, kaip seksis šiemet, nėra nusiteikusi optimistiškai – dėl globalaus ekonomikos...

Pramonė
2019.02.18
ŽŪM kraustynės į Kauną: kur galima sutalpinti 300 darbuotojų Premium 28

Žemės ūkio ministrui skaičiuojant potencialias vietas Kaune, kur galėtų įsikurti apie 300 darbuotojų, rinkos...

Statyba ir NT
2019.02.18
Paramai investicijoms į žemės ūkio valdas – 25 mln. Eur

Ūkininkai ir žemės ūkio veiklą vykdantys juridiniai asmenys nuo kovo gegeužės galės teikti paramos paraiškas...

Pramonė
2019.02.16
EK: produktai su pluoštinių kanapių ekstraktais negali būti tiekiami rinkai

Europos Komisija (EK) paskelbė, kad pluoštinės kanapės ekstraktai ir iš jų gauti produktai, kurių sudėtyje...

Pramonė
2019.02.14
Sprendimas netirti „Agrokoncerno“ trąšų importo – teisėtas 2

Generalinė prokuratūra nusprendė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) sprendimas atsisakyti...

Pramonė
2019.02.14
Į Kauną kol kas kraustys tik ŽŪM, dėl kitų institucijų spręs vėliau 6

Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perkėlimui į Kauną, tačiau nusprendė, kad jis turėtų būti...

Pramonė
2019.02.13
Smulkiųjų ūkių verslo planams įgyvendinti skirta 10 mln. Eur 4

Nuo kovo smulkieji ūkininkai galės teikti paraiškas gauti paramą, siekiančią iki 15.000 Eur. Iš viso žemės...

Pramonė
2019.02.13
Kauno kaina: baiminamasi milijonų išeitinėms ir sutrikusio ES lėšų skirstymo Premium 9

Šiandien Vyriausybė dar kartą svarstys Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir jai pavaldžių institucijų kraustynių...

Pramonė
2019.02.13
G. Surplys pažadėjo ištirti kraustynių į Kauną poveikį 11

Su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pavaldžių institucijų darbuotojais dėl iškėlimo į Kauną diskutavęs Giedrius...

Pramonė
2019.02.12
Verslo idėją parsivežė iš JAV: lietuviai nustemba, bet valgomas puokštes perka Premium

Į nematytą produktą pirkėjai žiūri atsargiai, todėl UAB „Vaisiai ir šokoladas“ pasirinko kiek neįprastą...

Gazelė
2019.02.11
„Žuvies pašto“ istorija: susitelkė į filė, o klesti šamo plėšiko kotletai Premium 2

Vartotojai nori skirti mažiau laiko maistui ruošti, bet valgyti kokybiškai. Todėl augintojai kuria naujus...

Gazelė
2019.02.11
Kaip įsitvirtinti perpildytoje rinkoje: kepyklų įkūrėjų patirtis 1

Kuo didesnė konkurencija, tuo labiau išlošia pirkėjas, nes gali rinktis ir pagal kainą, ir pagal kokybę ar...

Gazelė
2019.02.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau