Rusai apie embargo poveikį – visų prognozės buvo klaidingos

Publikuota: 2015-09-24
Sustabdžius prekybą pieno produktais, europiečiai sugebėjo atrasti naujas rinkas, rusai padidinti gamybą ir šviežio pieno trūkumą iš dalies pakeisti augaliniais riebalais bei pieno miltais. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Sustabdžius prekybą pieno produktais, europiečiai sugebėjo atrasti naujas rinkas, rusai padidinti gamybą ir šviežio pieno trūkumą iš dalies pakeisti augaliniais riebalais bei pieno miltais. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Rusijos ekspertai sako, kad prognozuodami embargo pasekmes suklydo tiek rusai, tiek europiečiai.

Bendra išvada, kurią oficialiai skelbia Rusijos atstovai – katastrofos dėl suvaržytos prekybos nepatyrė niekas. Teigiama, kad Rusijos pramonė, kuri dabar priversta gaminti sūrių ir kitų produktų pakaitalus iš augalinių riebalų ir pieno miltų, iš šios krizės netgi išeis sustiprėjusi.

„Po Rusijos embargo suklydo visi prekybininkai. Vien sūrių dėl draudimo turėjo dingti 250.000 t per mėnesį, kai suvartojimas siekia 832.000 t. Buvo laukiama milžiniškų kainų šuolių, spekuliantai investavo į atsargas. Tačiau dėl sankcijų iš rinkos dingo 160 mlrd. USD, kreditai pabrango iki 30% ir produktų kainų šuolio nebuvo, nes paprasčiausiai smuko perkamoji galia“, – kas vyko, Vilniuje surengtame IDF Pieno kongrese aiškina Aleksandras Poliakas, Rusijos pieno įmonių sąjungos analitikas.

Ekspertas sako, jog rinkos dalyviams buvo gan netikėta, kad praktiškai per keletą mėnesių prie politinių pokyčių sugebėjo prisitaikyti tiek Rusijos, tiek ES pramonė.

Tušti įrengimai

Visgi sujudimas rinkoje buvo.

„Kainos pradėjo augti, tačiau vėliau krito. Pigo ir dėl devalvacijos, nes neliko vadinamų „karštų pinigų“ – tų pačių 160 mlrd. USD“, – aiškina p. Poliakas.

Analitikas sako, kad tiesiog sumenko importinių prekių vartojimas. Anot jo, žemės ūkis tuo pačiu pajuto smūgį, nes kreditai brango. Ūkininkus teko palaikyti valstybės parama.

„Tačiau šiemet prasidėjo gan didelis pieno ir pieno produktų gamybos augimas, nes pieno produktų rinka, skirtingai nuo automobilių ir nekilnojamojo turto, atsistatė per pusantrų metų. Pradėjo augti ir pieno gamyba, nes iki embargo konkuruoti su importiniais sūriais vietiniai ūkininkai ir gamintojai negalėjo“, – dėsto p. Poliakas.

Jis aiškina ir kodėl padidėjo perdirbimo įmonių produkcija – įrengimai buvo apkrauti tik 60%. Reikėjo tik žaliavos, bet ne gamybinių pajėgumų. Vos tik paskelbus embargą gamyklos metėsi į sūrio ir kitų produktų gamybą, nes nebereikėjo konkuruoti su vakariečiais ir atsilaisvino parduotuvių lentynos.

Išgelbėjo augaliniai riebalai

„Katastrofos nebuvo. Vien per 2014 m. sūrių gamyba augo 124%. Jų kaina, skaičiuojant rubliais, beveik nekito. Svyravo 11-17%, kai infliacija pasiekė 40%. Nebeliko pigių kreditų ir žmonės dabar vartoja tiek, kiek uždirba“, – dėsto p. Poliakas.

Išsilaikyti padėjo ir tai, kad kai kurie europiečiai, jausdami draudimus, įvežė didelius kiekius sūrių ir jie kuriam laikui padėjo stabilizuoti rinką. Be to, 250.000 t sūrių – tai 2,5 mln. t pieno. Tiek per metus padidės Baltarusijos primilžis. Neslepiama, kad trūkstant kokybiško pieno kaip žaliavos, didinama sūrių iš augalinių riebalų ir pieno miltų gamyba. Kuriami vakarietiškų produktų analogai, dėl to vakariečiams bus sunkiau sugrįžti, nes vietiniai ir baltarusai aktyviai užiminėja segmentus, kuriuose dirbo eksportuotojai.

„Jei embargas tęsis dar kelis metus, vietos pramonė ir importas iš šalių, kurioms netaikomos sankcijos, pilnai pakeis buvusį ES importą. Žiūrint į ateitį, kai draudimai bus panaikinti, mums galbūt reikės ne produktų, bet pieno kaip žaliavos. Nes tuo pačiu pradės augti ir vidaus vartojimas“, – dėsto p. Poliakas.

Pasak analitiko, europiečiams siūloma ne laukti draudimų pabaigos, bet investuoti į perdirbimą pačioje valstybėje.

Europa nesugniužo

Rusijos embargas nebuvo pražūtingas, nes europiečiams beveik pavyko pakeisti šią rinką eksportu į kitas šalis, kongrese sakė Cristophe‘as Lafougere‘as, Prancūzijos pieno perdirbimo įmonės „Gira“ generalinis direktorius.

Pono Lafougere‘o teigimu, embargas nebuvo tragedija ir pačioje Rusijoje, o Europoje pieno bei pieno produktų vartojimas auga po kelis procentus per metus.

Rusijos embargas ES reiškia maždaug 250.000 t per mėnesį pieno produktų pertekliaus. Iš maždaug 800.000 t primelžiamo pieno europiečiai eksportuoja 50%. Paskelbus embargą, vien per mėnesį ES neišvežė 20.000 t sūrio – pagrindinės eksporto prekės į Muitų sąjungos šalis.

„Vertinant pagal bendrą eksportą, dėl embargo mes praradome tik virš 5% viso ES eksporto. Tai nebuvo kritiška“, – sako p. Lafougere'as, tačiau prideda, kad dėl draudimo perdirbimo pramonė pradėjo trauktis po kelis procentus per mėnesį.

Nors pernai ES pieno melžta 200.000 t per mėnesį daugiau nei 2013 m., bet sūrio gamyba sumažėjo. Tačiau šiemet sūrio gamyba pradėjo augti ir augs toliau, nes žaliavos daugėja ir perdirbėjai ją turi supirkti.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Per savaitę – 4 skundai dėl adatų maisto produktuose 4

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įspėja vartotojus būti budrius – šalies parduotuvėse...

Agroverslas
2018.10.19
Grubių pažeidimų Labanoro girioje nerado, bet plynus kirtimus uždraus 15% Lietuvos miškų 18

Preliminarūs kirtimų Labanoro regioniniame parke tyrimai rodo, kad grubių pažeidimų nepadaryta, sako aplinkos...

Verslo aplinka
2018.10.19
Patvirtintas vilkų sumedžiojimo limitas

Kęstutis Navickas, aplinkos ministras patvirtino vilkų sumedžiojimo limitą 2018–2019 m. medžioklės sezonui –...

Agroverslas
2018.10.19
Ekologinis amžiaus projektas: Kauno meras norėtų, ministerija nemato galimybių 12

Aplinkosaugos entuziastai vėl kelia kurį laiką pamirštą idėją ant Kauno A. Brazausko hidroelektrinės...

Verslo aplinka
2018.10.19
„Metrail“ istorijoje – nauja bylų lavina ir krizės nuojautos Premium 6

Milijonus taršos mokesčio dėl „Metrail“ istorijos turintys sumokėti gamintojai ir importuotojai vėl...

Pramonė
2018.10.19
Brangsta alaus žaliavos: aludariai kalba apie kainų kėlimą ir pelningumo mažėjimą Premium 3

Šalies aludariai ruošiasi ryškiam gamybos kaštų augimui – kitąmet prognozuojama, kad didės beveik visų...

Agroverslas
2018.10.19
Lietuvos žemdirbiai įteikė peticijas ES Parlamentui ir Komisijai

Lietuvos žemdirbiai, reikalaudami didesnių Europos Sąjungos (ES) tiesioginių išmokų, ketvirtadienį Briuselyje...

Agroverslas
2018.10.18
Cukraus mokestį stumia į šoną Premium 2

Daliai saldžiųjų maisto produktų gamintojų įsipareigojus per kelerius metus gerokai sumažinti naudojamo...

Verslo aplinka
2018.10.18
Lietuviški šaltalankiai iškeliauja į Skandinaviją: ūkininkų verslo praktika Premium 1

Lietuviai atranda naudingas šaltalankių uogas – šalyje daugėja jas auginančių ūkininkų, plečiasi plantacijų...

Agroverslas
2018.10.17
Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai?

Dietologai ir mitybos ekspertai dėl to, ko gero, nė kiek nesidžiaugia. Ne itin tai džiugina ir cukrinių...

Agroverslas
2018.10.17
ES žemės ūkio maisto produktų populiarinimui - 172 mln. Eur

Europos Komisija iš ES žemės ūkio biudžeto skirs 172,5 mln. Eur finansavimą ES žemės ūkio maisto produktams...

Agroverslas
2018.10.17
„Pieno tyrimai“ taps UAB, paskui bus sujungta su kita įmone

Valstybės įmonė „Pieno tyrimai“ bus pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę, o kitąmet bus sujungta su įmone...

Verslo aplinka
2018.10.17
Grūdų rinka: situacija – išskirtinė Premium 1

Nors grūdų kaina, nuslopus spekuliacijoms ir emocijomis, stabilizuojasi, ramybe šiame sektoriuje nedvelkia.

Agroverslas
2018.10.17
Valstybės valdomų įmonių pusmečio rezultatai: labiausiai augo transporto įmonės 3

63-jų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pardavimo pajamos per 2018 m. I pusmetį, lyginant su 2017 m.

Finansai
2018.10.17
„KG Group“ paukštynų pardavimai Japonijoje viršijo 0,5 mln. Eur

Tris metų ketvirčius augantys „KG Group“ paukštynų pardavimai Japonijoje viršijo 500.000 Eur.

Agroverslas
2018.10.17
„Vilniaus duonai“ – 3,1 mln. Eur vertės investicija

Didžiausia šalies kepykla „Vilniaus duona“ gavo 3,1 mln. Eur investiciją iš bendrovės savininkės „Lantmännen...

Agroverslas
2018.10.17
Siekiant apsisaugoti nuo kiaulių maro Prancūzijos pasienyje bus statoma siena 2

Europoje siaučiant afrikiniam kiaulių marui (AKM), Prancūzija nuo ligos patekimo į šalį saugosis statydama...

Agroverslas
2018.10.17
Surplys bandys įtikinti ES nares suvienodinti tiesiogines išmokas 1

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys bandys įtikinti Europos Sąjungos nares naujoje finansinėje...

Agroverslas
2018.10.17
Sutarta dėl žvejybos Baltijos jūroje kvotų

Pirmadienį Liuksemburge vykusioje Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje žemės ūkio...

Agroverslas
2018.10.16
Lietuviai į Japoniją eksportuos pusfabrikačius, šunis ir kates 2

Japonijos rinka vis labiau atsiveria lietuviškiems produktams – čia ruošiamasi eksportuoti pusfabrikačius bei...

Agroverslas
2018.10.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau