Rusai apie embargo poveikį – visų prognozės buvo klaidingos

Publikuota: 2015-09-24
Sustabdžius prekybą pieno produktais, europiečiai sugebėjo atrasti naujas rinkas, rusai padidinti gamybą ir šviežio pieno trūkumą iš dalies pakeisti augaliniais riebalais bei pieno miltais. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Sustabdžius prekybą pieno produktais, europiečiai sugebėjo atrasti naujas rinkas, rusai padidinti gamybą ir šviežio pieno trūkumą iš dalies pakeisti augaliniais riebalais bei pieno miltais. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Rusijos ekspertai sako, kad prognozuodami embargo pasekmes suklydo tiek rusai, tiek europiečiai.

Bendra išvada, kurią oficialiai skelbia Rusijos atstovai – katastrofos dėl suvaržytos prekybos nepatyrė niekas. Teigiama, kad Rusijos pramonė, kuri dabar priversta gaminti sūrių ir kitų produktų pakaitalus iš augalinių riebalų ir pieno miltų, iš šios krizės netgi išeis sustiprėjusi.

„Po Rusijos embargo suklydo visi prekybininkai. Vien sūrių dėl draudimo turėjo dingti 250.000 t per mėnesį, kai suvartojimas siekia 832.000 t. Buvo laukiama milžiniškų kainų šuolių, spekuliantai investavo į atsargas. Tačiau dėl sankcijų iš rinkos dingo 160 mlrd. USD, kreditai pabrango iki 30% ir produktų kainų šuolio nebuvo, nes paprasčiausiai smuko perkamoji galia“, – kas vyko, Vilniuje surengtame IDF Pieno kongrese aiškina Aleksandras Poliakas, Rusijos pieno įmonių sąjungos analitikas.

Ekspertas sako, jog rinkos dalyviams buvo gan netikėta, kad praktiškai per keletą mėnesių prie politinių pokyčių sugebėjo prisitaikyti tiek Rusijos, tiek ES pramonė.

Tušti įrengimai

Visgi sujudimas rinkoje buvo.

„Kainos pradėjo augti, tačiau vėliau krito. Pigo ir dėl devalvacijos, nes neliko vadinamų „karštų pinigų“ – tų pačių 160 mlrd. USD“, – aiškina p. Poliakas.

Analitikas sako, kad tiesiog sumenko importinių prekių vartojimas. Anot jo, žemės ūkis tuo pačiu pajuto smūgį, nes kreditai brango. Ūkininkus teko palaikyti valstybės parama.

„Tačiau šiemet prasidėjo gan didelis pieno ir pieno produktų gamybos augimas, nes pieno produktų rinka, skirtingai nuo automobilių ir nekilnojamojo turto, atsistatė per pusantrų metų. Pradėjo augti ir pieno gamyba, nes iki embargo konkuruoti su importiniais sūriais vietiniai ūkininkai ir gamintojai negalėjo“, – dėsto p. Poliakas.

Jis aiškina ir kodėl padidėjo perdirbimo įmonių produkcija – įrengimai buvo apkrauti tik 60%. Reikėjo tik žaliavos, bet ne gamybinių pajėgumų. Vos tik paskelbus embargą gamyklos metėsi į sūrio ir kitų produktų gamybą, nes nebereikėjo konkuruoti su vakariečiais ir atsilaisvino parduotuvių lentynos.

Išgelbėjo augaliniai riebalai

„Katastrofos nebuvo. Vien per 2014 m. sūrių gamyba augo 124%. Jų kaina, skaičiuojant rubliais, beveik nekito. Svyravo 11-17%, kai infliacija pasiekė 40%. Nebeliko pigių kreditų ir žmonės dabar vartoja tiek, kiek uždirba“, – dėsto p. Poliakas.

Išsilaikyti padėjo ir tai, kad kai kurie europiečiai, jausdami draudimus, įvežė didelius kiekius sūrių ir jie kuriam laikui padėjo stabilizuoti rinką. Be to, 250.000 t sūrių – tai 2,5 mln. t pieno. Tiek per metus padidės Baltarusijos primilžis. Neslepiama, kad trūkstant kokybiško pieno kaip žaliavos, didinama sūrių iš augalinių riebalų ir pieno miltų gamyba. Kuriami vakarietiškų produktų analogai, dėl to vakariečiams bus sunkiau sugrįžti, nes vietiniai ir baltarusai aktyviai užiminėja segmentus, kuriuose dirbo eksportuotojai.

„Jei embargas tęsis dar kelis metus, vietos pramonė ir importas iš šalių, kurioms netaikomos sankcijos, pilnai pakeis buvusį ES importą. Žiūrint į ateitį, kai draudimai bus panaikinti, mums galbūt reikės ne produktų, bet pieno kaip žaliavos. Nes tuo pačiu pradės augti ir vidaus vartojimas“, – dėsto p. Poliakas.

Pasak analitiko, europiečiams siūloma ne laukti draudimų pabaigos, bet investuoti į perdirbimą pačioje valstybėje.

Europa nesugniužo

Rusijos embargas nebuvo pražūtingas, nes europiečiams beveik pavyko pakeisti šią rinką eksportu į kitas šalis, kongrese sakė Cristophe‘as Lafougere‘as, Prancūzijos pieno perdirbimo įmonės „Gira“ generalinis direktorius.

Pono Lafougere‘o teigimu, embargas nebuvo tragedija ir pačioje Rusijoje, o Europoje pieno bei pieno produktų vartojimas auga po kelis procentus per metus.

Rusijos embargas ES reiškia maždaug 250.000 t per mėnesį pieno produktų pertekliaus. Iš maždaug 800.000 t primelžiamo pieno europiečiai eksportuoja 50%. Paskelbus embargą, vien per mėnesį ES neišvežė 20.000 t sūrio – pagrindinės eksporto prekės į Muitų sąjungos šalis.

„Vertinant pagal bendrą eksportą, dėl embargo mes praradome tik virš 5% viso ES eksporto. Tai nebuvo kritiška“, – sako p. Lafougere'as, tačiau prideda, kad dėl draudimo perdirbimo pramonė pradėjo trauktis po kelis procentus per mėnesį.

Nors pernai ES pieno melžta 200.000 t per mėnesį daugiau nei 2013 m., bet sūrio gamyba sumažėjo. Tačiau šiemet sūrio gamyba pradėjo augti ir augs toliau, nes žaliavos daugėja ir perdirbėjai ją turi supirkti.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Maisto ir gėrimų paroda BAF: degustacijos, diskusijos, meno instaliacijos

Lapkričio 8 ir 9 d. Vilniuje, parodų centre „Litexpo“, tęsiasi Baltijos maisto ir gėrimų paroda BAF. Čia...

Paslaugos
2019.11.08
Analitikai: „Pieno žvaigždžių“ akcijos vertos iki 1,44 Eur, įmonė gali tapti konsoliduotoja Premium 1

Antros pagal pajamas Lietuvos pieno perdirbimo įmonės „Pieno žvaigždės“ akcijos yra vertos iki 57% daugiau,...

Rinkos
2019.11.06
Įsisiautėjęs maras sąlygas kiaulienos rinkoje diktuos dar bent kelerius metus Premium

Ciklas sulūžęs, pripažįsta kiaulininkystės sektoriaus atstovai. Jau didžiąją pasaulio dalį pasiekęs afrikinis...

Pramonė
2019.11.06
Pilnesni grūdų augintojų aruodai nereiškia, kad pilnės ir piniginės 3

Nors šių metų grūdinių kultūrų ir rapsų derlius Lietuvoje buvo gausesnis negu pernai, didesnio finansinės...

Pramonė
2019.11.05
Teismas: „Pontem“ gali tiekti pieną Vilniaus darželiams

Konkursą laimėjusi maisto tiekimo ir didmeninės prekybos bendrovė „Pontem“ gali tiekti pieną ir...

Pramonė
2019.11.04
„Baltic Mill“ per obligacijas pasiskolino 3 mln. Eur: sudomino 100 investuotojų 1

Baltijos šalių grūdų perdirbimo įmonių grupė „Baltic Mill“ baigė platinti viešą dviejų metų trukmės 3 mln.

Rinkos
2019.11.04
Renčia užtvanką reformai

Senoji parlamentarų gvardija, prieš porą metų nesugebėjusi pasipriešinti miškų ūkio reformai, likvidavusiai...

Pramonė
2019.11.04
EK pripažino „Kaimišką Jovarų alų“ saugoma geografine nuoroda

Europos Komisija pripažino pavadinimą „Kaimiškas Jovarų alus“ saugoma geografine nuoroda.

Pramonė
2019.10.31
Senoji gvardija panoro į miškus sugrąžinti daugybines urėdijas Premium 2

Seime pasipylė politikų siūlymai atšaukti valstybinių miškų ūkio reformą, o vienos Valstybinių miškų urėdijos...

Finansai
2019.10.30
„Euromonitor“ apžvalga maisto pramonei: rytojaus vartotojus formuoja 3 idėjos Premium

Vartotojų segmentacija, sąmoningas vartojimas ir augalinė mityba – tai trys pagrindinės tendencijos,...

Pramonė
2019.10.30
Po gaisro pieno produktai išimami iš prekybos norint apsidrausti

Maisto ir veterinarijos tarnyba, dėl Alytaus rajone supirkto galbūt užteršto pieno penkioms perdirbimo...

Pramonė
2019.10.30
Dėl galbūt užteršto pieno iš lentynų išimama kelių gamintojų produkcija

Dėl patekusio galbūt užteršto pieno, keli pieno produktų gamintojai turi išimti ir utilizuoti dalį gaminių.

Pramonė
2019.10.29
„Baltic Mill“ trečią kartą leidžia obligacijas – nori pasiskolinti už 4,5–5,5%

Baltijos šalių grūdų perdirbimo įmonių grupė „Baltic Mill“, kuri jau du kartus leido obligacijas, tokiu būdu...

Rinkos
2019.10.29
VMI iš 709.000 savininkų šiemet planuoja surinkti 41 mln. Eur žemės mokesčio 

VMI primena, kad gyventojai ir juridiniai asmenys, kaip ir kasmet, iki š. m. lapkričio 15 d. turi sumokėti...

Finansai
2019.10.28
„Auga Group“ ketina leisti obligacijas – bankai leido taip skolintis iki 20 mln. Eur 6

Lietuvos ekologinio ūkininkavimo bendrovė „Auga Group“, kuriai bankai yra uždėję skolinimosi...

Rinkos
2019.10.28
Ekspertai: neįprastai šiltas spalis gali pakenkti pasėliams

Lietuvoje spalį vyraujant itin šiltam orui, kai kurie ekspertai teigia, kad neįprasta šiluma kelia rizikos...

Pramonė
2019.10.27
Žemės ūkio ateitis: Lietuva galėtų tapti agroinovacijų smėlio dėže Premium

Senkantys ištekliai, aplinkosauginiai reikalavimai, spaudimas kainai privers žemės ūkio verslus imtis...

Pramonė
2019.10.25
Pienas Alytaus rajone užterštas, ministras žada kompensacijas

Maisto ir veterinarijos tarnybai nustačius, kad dėl gaisro Alytuje ūkininkų pienas užterštas ir jo negalima...

Pramonė
2019.10.25
Stambūs investuotojai, kol galima, masiškai supirkinėja miško valdas Premium

Svarstantiems parduoti mišką su žeme politikai pamėtėjo retą dovaną, kokia artimiausiais metais gali ir...

Finansai
2019.10.25
Atsakymų, ar Alytaus ūkininkų produkcija saugi, teks palaukti Premium

Alytuje tebesmilkstant padangų perdirbimo gamyklai, vietos ūkininkai – kol kas nežinioje. Gaisro metu...

Pramonė
2019.10.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau