Rusai apie embargo poveikį – visų prognozės buvo klaidingos

Publikuota: 2015-09-24
Sustabdžius prekybą pieno produktais, europiečiai sugebėjo atrasti naujas rinkas, rusai padidinti gamybą ir šviežio pieno trūkumą iš dalies pakeisti augaliniais riebalais bei pieno miltais. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Sustabdžius prekybą pieno produktais, europiečiai sugebėjo atrasti naujas rinkas, rusai padidinti gamybą ir šviežio pieno trūkumą iš dalies pakeisti augaliniais riebalais bei pieno miltais. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Rusijos ekspertai sako, kad prognozuodami embargo pasekmes suklydo tiek rusai, tiek europiečiai.

Bendra išvada, kurią oficialiai skelbia Rusijos atstovai – katastrofos dėl suvaržytos prekybos nepatyrė niekas. Teigiama, kad Rusijos pramonė, kuri dabar priversta gaminti sūrių ir kitų produktų pakaitalus iš augalinių riebalų ir pieno miltų, iš šios krizės netgi išeis sustiprėjusi.

„Po Rusijos embargo suklydo visi prekybininkai. Vien sūrių dėl draudimo turėjo dingti 250.000 t per mėnesį, kai suvartojimas siekia 832.000 t. Buvo laukiama milžiniškų kainų šuolių, spekuliantai investavo į atsargas. Tačiau dėl sankcijų iš rinkos dingo 160 mlrd. USD, kreditai pabrango iki 30% ir produktų kainų šuolio nebuvo, nes paprasčiausiai smuko perkamoji galia“, – kas vyko, Vilniuje surengtame IDF Pieno kongrese aiškina Aleksandras Poliakas, Rusijos pieno įmonių sąjungos analitikas.

Ekspertas sako, jog rinkos dalyviams buvo gan netikėta, kad praktiškai per keletą mėnesių prie politinių pokyčių sugebėjo prisitaikyti tiek Rusijos, tiek ES pramonė.

Tušti įrengimai

Visgi sujudimas rinkoje buvo.

„Kainos pradėjo augti, tačiau vėliau krito. Pigo ir dėl devalvacijos, nes neliko vadinamų „karštų pinigų“ – tų pačių 160 mlrd. USD“, – aiškina p. Poliakas.

Analitikas sako, kad tiesiog sumenko importinių prekių vartojimas. Anot jo, žemės ūkis tuo pačiu pajuto smūgį, nes kreditai brango. Ūkininkus teko palaikyti valstybės parama.

„Tačiau šiemet prasidėjo gan didelis pieno ir pieno produktų gamybos augimas, nes pieno produktų rinka, skirtingai nuo automobilių ir nekilnojamojo turto, atsistatė per pusantrų metų. Pradėjo augti ir pieno gamyba, nes iki embargo konkuruoti su importiniais sūriais vietiniai ūkininkai ir gamintojai negalėjo“, – dėsto p. Poliakas.

Jis aiškina ir kodėl padidėjo perdirbimo įmonių produkcija – įrengimai buvo apkrauti tik 60%. Reikėjo tik žaliavos, bet ne gamybinių pajėgumų. Vos tik paskelbus embargą gamyklos metėsi į sūrio ir kitų produktų gamybą, nes nebereikėjo konkuruoti su vakariečiais ir atsilaisvino parduotuvių lentynos.

Išgelbėjo augaliniai riebalai

„Katastrofos nebuvo. Vien per 2014 m. sūrių gamyba augo 124%. Jų kaina, skaičiuojant rubliais, beveik nekito. Svyravo 11-17%, kai infliacija pasiekė 40%. Nebeliko pigių kreditų ir žmonės dabar vartoja tiek, kiek uždirba“, – dėsto p. Poliakas.

Išsilaikyti padėjo ir tai, kad kai kurie europiečiai, jausdami draudimus, įvežė didelius kiekius sūrių ir jie kuriam laikui padėjo stabilizuoti rinką. Be to, 250.000 t sūrių – tai 2,5 mln. t pieno. Tiek per metus padidės Baltarusijos primilžis. Neslepiama, kad trūkstant kokybiško pieno kaip žaliavos, didinama sūrių iš augalinių riebalų ir pieno miltų gamyba. Kuriami vakarietiškų produktų analogai, dėl to vakariečiams bus sunkiau sugrįžti, nes vietiniai ir baltarusai aktyviai užiminėja segmentus, kuriuose dirbo eksportuotojai.

„Jei embargas tęsis dar kelis metus, vietos pramonė ir importas iš šalių, kurioms netaikomos sankcijos, pilnai pakeis buvusį ES importą. Žiūrint į ateitį, kai draudimai bus panaikinti, mums galbūt reikės ne produktų, bet pieno kaip žaliavos. Nes tuo pačiu pradės augti ir vidaus vartojimas“, – dėsto p. Poliakas.

Pasak analitiko, europiečiams siūloma ne laukti draudimų pabaigos, bet investuoti į perdirbimą pačioje valstybėje.

Europa nesugniužo

Rusijos embargas nebuvo pražūtingas, nes europiečiams beveik pavyko pakeisti šią rinką eksportu į kitas šalis, kongrese sakė Cristophe‘as Lafougere‘as, Prancūzijos pieno perdirbimo įmonės „Gira“ generalinis direktorius.

Pono Lafougere‘o teigimu, embargas nebuvo tragedija ir pačioje Rusijoje, o Europoje pieno bei pieno produktų vartojimas auga po kelis procentus per metus.

Rusijos embargas ES reiškia maždaug 250.000 t per mėnesį pieno produktų pertekliaus. Iš maždaug 800.000 t primelžiamo pieno europiečiai eksportuoja 50%. Paskelbus embargą, vien per mėnesį ES neišvežė 20.000 t sūrio – pagrindinės eksporto prekės į Muitų sąjungos šalis.

„Vertinant pagal bendrą eksportą, dėl embargo mes praradome tik virš 5% viso ES eksporto. Tai nebuvo kritiška“, – sako p. Lafougere'as, tačiau prideda, kad dėl draudimo perdirbimo pramonė pradėjo trauktis po kelis procentus per mėnesį.

Nors pernai ES pieno melžta 200.000 t per mėnesį daugiau nei 2013 m., bet sūrio gamyba sumažėjo. Tačiau šiemet sūrio gamyba pradėjo augti ir augs toliau, nes žaliavos daugėja ir perdirbėjai ją turi supirkti.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Maitinimo paslaugų bendrovė „Pontem“ keičia pavadinimą Premium 2

UAB „Pontem“ valdybos sprendimu nuo 2020 m. sausio 29 d. keičia bendrovės pavadinimą į UAB „Handelshus“.

Prekyba
2020.01.17
Patvirtinta beveik 1 mln. Eur bauda „Kauno grūdams“ 1

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė bendrovės „Kauno grūdai“ skundą ir patvirtino,...

Pramonė
2020.01.17
Kinija nepateisina Lietuvos eksportuotojų lūkesčių

Lietuvos įmonės kasmet sulaukia naujų leidimų eksportuoti produkciją į trečiąsias šalis, o pernai plačiau...

Pramonė
2020.01.17
„Groward Group“ siekia įsigyti „Baltic Egg Production“ ir „Europe eggs“

Su Kauno mero Visvaldo Matijošaičio valdoma „Vičiūnų grupe“ susijusi žemės ūkio bendrovių grupė „Groward...

Pramonė
2020.01.16
„Krekenavos agrofirma“ išsiuntė pirmąją jautienos siuntą į Kiniją

Darbo partijos įkūrėjo ir pirmininko Viktoro Uspaskicho šeimos valdoma mėsos perdirbimo įmonė „Krekenavos...

Pramonė
2020.01.13
Vilkyškių pieninės pardavimai pernai augo 10%

Vilkyškių pieninės konsoliduoti pardavimai 2019 m. siekė 114,61 mln. Eur – 10% daugiau nei 2018 m. 

Pramonė
2020.01.10
Klaipėdos žuvininkystės aukcioną už 0,7 mln. Eur įsigijo Lietuvos įmonė

Bankrutavusios žuvies perdirbimo bendrovės Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono pastatai parduoti už...

Pramonė
2020.01.08
Estų bendrovė iš Helsinkio kalėdinės eglės pagamins 1.000 l toniko

Estijos Saremos saloje veikianti džino gamybos bendrovė „Lahhentagge“ atsigabeno kalėdinės eglės, kuri puošė...

Verslo aplinka
2020.01.06
Už nukrypimą nuo ES projekto – NMA bauda  Premium 1

Smulkiai Jonavos rajono UAB „Vandenė“ nepavyko teismams įrodyti, kad įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą...

Pramonė
2020.01.03
Estų kompanijos investicija - upė Islandijoje

Estijos kompanija AS „Reyktal“, užsiimanti krevečių gaudymu, žengė neįprastą žingsnį – Islandijoje nusipirko...

Pramonė
2020.01.02
Teismas: „Judex“ veikla buvo sustabdyta teisėtai

Maisto ir veterinarijos tarnyba 2016 metais buvo teisėtai sustabdžiusi Kauno šaldytų pusfabrikačių gamybos...

Pramonė
2020.01.01
Žemės ūkis Lietuvoje: kas blogesnio? Premium

Jei važiuodami keliu tolumoje išvysite boluojantį žalią kryžių, žinokite – tai mūsų žemdirbiai praneša apie...

Verslo klasė
2019.12.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau