Pasaulio pieno ūkiai įsprausti į kampą
Naujoji Zelandija yra stambiausia pieno eksportuotoja. Pastaruoju metu pienininkystės sektoriuje iškilo recesijos rizika dėl toliau krentančių supirkimo kainų, itin sausos vasaros. Gamtinio reiškinio El Ninjo fenomenas šiemet sudarė sąlygas sausam vėjui bei žemam kritulių lygiui. Nepalankios oro sąlygos savo ruožtu smarkiai paveiks pieno ūkių eksporto pajamas.
Šalies vyriausybė būgštauja ne be reikalo. 2007-2008 m. sausra pieno ūkiams atsiėjo 1,6 mlrd. Eur nuostolių, remiantis „Dairy Today“ duomenimis.
Pasaulinės pieno kainos dėsningai krenta nuo 2014 m. pradžios. Šių metų liepos mėn. palyginti su birželiu, pieno kainos Naujojoje Zelandijoje krito net 18,1%. Toks dviženklis kritimas buvo fiksuotas tik pernai birželį. Pagrindinės priežastys: Kinija smarkiai sumažino sausų pieno miltelių importą (per penkis pirmuosius šių metų mėnesius importo lygis krito 65% ir pasiekė 2012 m. žemumas); Rusijos draudimas importuoti pieno produkciją pratęstas iki 2016 m. rugpjūčio; žaliavinio pieno perteklius; pieno kvotų panaikinimas ES.
infogr.am::infogram_0_pieno_kaina_n_zelandijoje
Pienininkystės krizė: visoje ES
Lyginant šių metų rugpjūčio mėn. Europos Sąjungos (ES) pieno rinką su 2014 m. atitinkamu laikotarpiu, matome, jog visose šalyse vidutinė supirkimo kaina mažėjo, išskyrus Kiprą, kur buvo stebimas 2% ūgtelėjimas. Ryškiausiai kaina krito Nyderlanduose (-28%), Airijoje (-27%), Vokietijoje ir Liuksemburge (po -25%). Palyginimui, Lietuvoje vidutinė pieno supirkimo kaina lyginamuoju periodu sumažėjo 21%, Latvijoje – 24%, Estijoje – 23%.
Apibendrinant 2012-2015 m. laikotarpį Europos Sąjungoje, stebime tendenciją, jog šiemet vidutinė pieno supirkimo kaina yra žemiausia per paskutinius ketverius metus.
infogr.am::infogram_0_pieno_kaina_es_2015_08
2013 m. lapkričio mėn. Europos pieno supirkimo kainos buvo pasiekusios visų laikų aukštumas: vidutinė ES-28 fiksuota kaina – 402,1 Eur/t. Nuo to laiko jos nuosekliai krenta ir šiuo metu tesiekia 293,0 Eur/t.
infogr.am::infogram_0_vidutine_pieno_kaina0
Remiantis Europos Komisijos atliktais skaičiavimais, šiais metais vidutiniai pieno gamybos veiklos kaštai jau yra nebepadengiami. Į veiklos kaštus įtraukiamas pašarų įsigijimas, veterinarijos, energijos, kuro išlaidos, žemės ir kiti mokesčiai, draudimo išlaidos bei kiti pirkimai (neįskaičiuojamos darbo užmokesčio sąnaudos).
Bendroji gamybos marža pieno ūkiuose yra apibūdinama tokiu principu: pieno supirkimo kaina + nacionalinė finansinė parama = ūkio gaunamos pajamos – veiklos kaštai = bendroji marža (vienai tonai pieno). Tai svarbus rodiklis, akivaizdžiai parodantis, jog pieno ūkių veikla jau neatsiperka, jie dirba nuostolingai.
infogr.am::infogram_0_pieno_bendroji_marza
Prognozės dešimtmečiui kol kas raminančios
Remiantis Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) bei Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ilgalaikėmis prognozėmis, pieno produktų eksportas ir toliau bus sutelktas tarp keturių pagrindinių pasaulio regionų: Naujosios Zelandijos, Europos Sąjungos, JAV ir Australijos. Pieno gamyba kasmet vidutiniškai augs po 1,8%. Optimistiškai tikimasi, jog per artimiausius dešimt metų pieno kainos vis dėlto ūgtelės dėl augančios paklausos.
