Pinigų dar nėra, bet jau dalijasi

Europos Komisijai (EK) paskelbus, kad dėl kritusių supirkimo kainų nukentėjusiems ūkininkams skirs 500 mln. Eur, prasidėjo diskusijos, kaip šie pinigai bus išdalyti ir kiek turėtų prisidėti valstybės iš nacionalinio biudžeto.
Šių lėšų liūto dalis atiteks pienininkams daugiau kaip 400 mln. Eur.
Tikimės, kad Lietuvai bus skirta bent 32 mln. Eur, kurių prašėme, nes esame vieni labiausiai nukentėjusių Europoje, grįždamas iš protesto mitingo Briuselyje kalbėjo Andriejus Stančikas, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas.
Šie pinigai turėtų padengti nuo metų pradžios iki rugpjūčio 1 d. patirtus nuostolius. Žemdirbiai norėjo, kad ES duotų 50 mln. Eur. Tiek nuostolių gali patirti žemdirbiai, jei kainos nekis iki metų pabaigos. Tačiau dar 18,5 mln. Eur skiria Lietuva per nacionalines išmokas.
Lietuva gali prisidėti
Ponas Stančikas sako, kad kai skiriama ES parama, gali prisidėti ir pati valstybė. Pavyzdžiui, pavasarį su EK Lietuva suderėjo dėl 14 mln. Eur tiesioginės paramos pieno gamintojams, nukentėjusiems nuo Rusijos embargo. Dar 8,7 mln. Eur skirta iš nacionalinio biudžeto. Už perdirbėjams parduoto pieno toną buvo mokama 43,76 Eur išmoka: 27,06 Eur iš ES, o 16,70 Eur iš nacionalinio biudžeto. Ūkiams tai leido praėjusius metus baigti nenuostolingai.
Šiandien ūkininkams jau trūksta pinigų apyvartinėms lėšoms. Nekalbu apie kreditų grąžinimą. Kai bus aiškiai pasakyta, kad parama bus, galėsime derėtis su bankais dėl atidėjimų, dėlioja p. Stančikas.
Be paramos bankrotas
Kaip bus paskirstyta šiandieninė parama, dar neaišku. Pernai buvo mokamas priedas už kiekvieną parduotą kilogramą. Svarstoma, kad galbūt paramą reikėtų diferencijuoti. Smulkiesiems kaina buvo sumažinta daugiausia, tad jiems reikėtų mokėti daugiau nei didiesiems. Tik nežinia ar tokį būdą rinktis leis EK.
Vis dėlto tiek ūkininkai, tiek perdirbėjai kalba, kad tik kainų kilimas gali išgelbėti pramonę. Parama tik teikia galimybę išlikti sunkmečiu.
Ūkininkai turi gauti ne paramą, bet pieną parduoti tokia kaina, kuri leidžia dirbti pelningai. Europos Komisija turi galvoti, kaip mažinti gamybą ir didinti vartojimą. Galbūt net mokėti kompensacijas iš rinkos besitraukiantiems ūkiams, aiškina p. Stančikas.
Buvo nuogąstaujama, kad pieno ūkių ir melžiamų karvių Lietuvoje drastiškai mažės, tačiau kol kas, ŽŪR žiniomis, žemdirbiai mėgina išlaikyti ūkius ir laukia paramos arba kainų kilimo. Perdirbėjai savo ruožtu greito atsigavimo nežada.
infogr.am::infogram_0_pieno_supirkimo_kaina4
Kol kas rinkoje produktų, nuo kurių priklauso ir žaliavos kaina, pokyčių nėra. Paguoda tik tokia, kad paskutiniuose aukcionuose pirmą kartą nuo kovo kainos šiek tiek padidėjo. Nežinia ar tai tendencija, kol kas nieko paguodžiamo nemato Dalius Trumpa, AB Rokiškio sūris valdybos pirmininkas.
Ponas Trumpa sako, kad jei nebus ES arba Lietuvos Vyriausybės paramos, dalis ūkių tiesiog bankrutuos, nes šiandien mokama kaina neleidžia dirbti pelningai. Karvių skaičius nemažėjo, nes ūkininkai dar turėjo sukauptų resursų.
Kai šie resursai baigsis, fermų gali drastiškai sumažėti ir kelis dešimtmečius kurtas sektorius gali sunykti. Geriau dabar paremti ūkininkus, nes vėliau atkurti to, kas sunaikinta, nebepavyks, sako p. Trumpa.
Straipsnis publikuotas dienraštyje Verslo žinios ir VŽ rubrikoje Premium rugsėjo 9 d.
infogr.am::infogram_0_pieno_kaina_es-50
Rašyti komentarą
Rašyti komentarą