Grūdus plukdys į Afriką ir Saudo Arabiją

Publikuota: 2015-08-30
Atnaujinta 2016-11-07 11:07
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai vien kviečių eksportuota už 495,2 mln. Eur.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai vien kviečių eksportuota už 495,2 mln. Eur. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Kol ūkininkai į aruodus pila rekordinį grūdų kiekį, eksportuotojai suka galvą, kur juos parduoti, nes iš svarbios eksporto rinkos Irano mus stumtelėjo rusai.

Nors preliminariai kuliama daugiau žemesnės kokybės ir kartu pigesnių javų nei pernai, skųstis nėra kuo, – šie metai grūdų rinkos dalyviams bus pelningi.

Vidaus rinkai reikia maždaug 1,2 mln. t kviečių. Daugiau kaip 3 mln. t kviečių skirta eksportui.

Tiesa, rinka keičiasi, – tokio scenarijaus kaip prieš trejus metus, kai nukulta 5 mln. t kokybiškų javų, o aplinkinėse valstybėse kviečiai neužaugo ir kainos buvo ypač aukštos, nesitikime.

Šiemet Lietuvoje javai prastesnės kokybės ir pigesni, tačiau kiekiai didesni.

Šiemet pas mus tokių pačių parametrų javai, kokių gali pasiūlyti Rusija, Kazachstanas, tai reiškia, kad eksporto rinkose konkuruosime su šiomis šalimis.

„Metai išskirtiniai, nes III klasės grūdų dvigubai daugiau nei pernai. Jie 5–8 Eur/t pigesni už II klasės“, – aiškina Dainius Pilkauskas, AB „Linas Agro Group“ prekybos direktorius Baltijos šalims.

Pavyzdžiui, „Linas Agro Group“ kolegos iš UAB „Agrokoncerno grūdai“ už I klasės kviečius moka 155–160 Eur/t, II klasės 140–145, III klasės 130–135 Eur/t.

Prarandame Iraną

„Kartu su ankštinėmis kultūromis turėsime 6 mln. t grūdinių kultūrų. Tai rekordas. Prognozės, kad dėl sausros derlius sumenks, nepasitvirtino“, – aiškina Karolis Šimas, UAB „Agrokoncerno“ grūdai generalinis direktorius.

Jis sako, kad net regionuose, kurie niekada negarsėjo gerais derliais, į kombainų bunkerius iš hektaro pribyra po 7–8 t žieminių kviečių ir 4 t rapsų. Tai labai daug. Vasariniai pasėliai prastesni, tačiau jų mažiau nei žieminių. Lietuvos prekybininkus nuo optimistinių prognozių pristabdo tik tai, kad iš kai kurių rinkų mus stumia konkurentai.

„Iš Irano, pagrindinės rinkos, mus stumia rusiški ir ukrainietiški javai, užauginti Juodosios jūros regione. Jie 10–15 Eur/t pigesni nei mūsiškiai“, – aiškina p. Pilkauskas.

Ar kainos kils artėjant naujiems metams, kaip buvo keletą sezonų iš eilės, neaišku, tačiau šiandien vadinamoji nuoskaita (skirtumas tarp biržos kainos ir mokamos ūkininkams – VŽ) nebūdingai didelė – iki 40 Eur/t. Paprastai ji neviršydavo 20 Eur/t, o kai javai buvo aukščiausios kokybės, žemdirbiai gaudavo ir vadinamą premiją – didesnę kainą nei siūloma biržoje.

infogr.am::infogram_0_kvieciu_eksporto_prognoze

Viltis – Afrika

„Mūsų tikslas – Iraną pakeisti Saudo Arabija, Afrika. Ten specifinės rinkos ir reikalavimai, prie kurių greitai prisitaikyti negalime“, – aiškina p. Pilkauskas ir prognozuoja, kad nepaisydami pokyčių jie ketina eksportuoti ne mažiau kaip 3 mln. t.

Artimųjų Rytų valstybės pačios turi grūdų, tad jos neskuba skelbti didelių pirkimų konkursų. Kitas veiksnys, dėl kurio sunku prognozuoti, kaip pasaulinė rinka siūbuos toliau, tai europiečių elgesys.

„Lietuviai išankstiniais sandoriais pardavė daugiau kaip pusę kviečių, o vokiečiai ir prancūzai – tik keliolika procentų derliaus. Jei šios šalys pradės aktyviai eksportuoti, kainos vargu ar kils“, – dėlioja p. Šimas.

Kitas galimas variantas – kai Rusija baigs realizuoti savo kviečius, kaina gali šoktelti. Šiandien euras pigus ir mums tai palanku.

„Tikėtis, kad kainos kils ir ilgai laikysis, sunku, nors svyravimų ir trumpalaikių pakilimų bus. Tai ūkininkų šansas“, – žemdirbiams pataria p. Šimas.

infogr.am::infogram_0_kvieciu_importuotojos

Gamta padeda

Lietuvoje spėriai dorojamas derlius ir laukuose didesnių bėdų nėra. Visą rekordinį kiekį reikės sutalpinti į elevatorius, suvežti į uostą ir ten perkrauti. Tai 350.000 t grūdų ir ankštinių kultūrų per mėnesį. Tačiau gamta maloninga.

„Kol kas sąlygos idealios. Ūkininkai ir supirkėjai javus gali sandėliuoti net atvirose aikštelėse. Jei imant derlių lytų, prarastume dalį grūdų“, – džiaugiasi p. Šimas.

Kitas pranašumas – prekybininkams pavyko rasti rinką ankštinėms kultūroms, miežiams, kvietrugiams ir šis derlius jau išplukdytas. Taip pat daugiau vietos liko elevatoriuose, tolygiau apkrautas transportas. Be to, pradėjo plaukti didieji laivai. Iki javapjūtės baimintasi, kad pagrindinis eksportas nusikels į spalį ir derlių iki to laiko kažkur reikės sandėliuoti.

„Vietoje perdirbsime tiek pat, kiek ir ankstesniais metais. Tačiau pernai mūsų derlius buvo išskirtinės kokybės ir paklausus visame pasaulyje, o šiandien kokybinio pranašumo nebeturime“, – aiškina Mindaugas Gedvilas, bendrovės „Amilina“ generalinis direktorius.

„Amilinos“ vadovas sako, kad vien dėl kokybės, nors biržose kaina panaši kaip pavasarį, už naują derlių vidutiniškai moka 35 Eur/t mažiau. Tačiau didesnis kiekis žemdirbiams sukraus panašias pajamas kai pernai.

„Mūsų, perdirbėjų, žemesnė derliaus kokybė nebaugina. Gaminame glitimą, kurio šiemet grūduose mažiau, tačiau dėl kritusių supirkimo kainų jo savikaina bus ta pati kaip pernai“, – aiškina p. Gedvilas.

Pelningi metai

„Ūkininkams palanku tai, kad metai sausi, kulti lengva. Mums, prekybininkams, tai nenaudinga, nes papildomai neuždirbsime iš javų valymo ir džiovinimo“, – aiškina p. Pilkauskas ir prognozuoja, kad žemdirbiams metai bus pelningi.

Be to, dar pavasarį derlių pagal išankstinius sandorius buvo galima parduoti po 180 Eur/t. Didieji ūkiai paprastai apie trečdalį derliaus stengiasi realizuoti iš anksto, kad apsisaugotų nuo galimo kainų kritimo.

„Ūkininkai kulia daugiau nei pernai ir nemoka už grūdų džiovinimą ir valymą. Javai kokybiški, nors ir žemesnės klasės. Žemdirbiai dirbs pelningai“, – skaičiuoja p. Šimas.

Pelnas nebus rekordinis

Žemdirbiai taip pat negali Dievo ginti į medį, nors nepraleidžia progos paburnoti.

„Kol kas derlius geras, tik kainos žemos. Javus pilu į sandėlius ir laukiu, kol jie pabrangs“, – kaip gyvena, pasakoja Antanas Blockis, Šakių rajone dirbantis 1.300 ha.

Ūkininkas planuoja nukulti apie 7.000 t. Iš vieno hektaro jam byra 7,9 t. Pernai grūdų iš hektaro prikulta po 7 t.

„Jei teks parduoti po 150 Eur/t, mano ūkio pelningumas bus sąlyginai nedidelis. Palanki kaina būtų 180 Eur/t“, – dėlioja p. Blockis.

Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, Kėdainių rajone dirbantis 1.000 ha, sako, kad jo ūkiuose žieminių kviečių vidurkis – 7 t, nors anksčiau vidutiniškai kuldavo po 8 t. Vidurio Lietuvoje buvo gana ilgas laikotarpis be lietaus ir tai sumažino derlių. Rajonuose, kur drėgmės užteko, didesni nei pernai tiek derliai, tiek pasėlių plotai.

„Derlius geras, bet kuliami žemesnės kokybės javai, kurie iki 30 Eur/t pigesni nei aukščiausios rūšies“, – niuansus aiškina p. Talmantas.

Jis sako, kad savo ūkyje iš 1 ha uždirbs 170 Eur. Iš esmės tai padengia tik technikos amortizaciją. Normalus pelningumas – bent 220 Eur/ha.

Kompleksams naudinga

Ūkiai, kuriuose grūdai naudojami pašarams, pigesniu derliumi džiaugiasi.

„Mūsų sektoriuje kuo pigesni grūdai, tuo mažesnė mėsos savikaina. Grūdai sudaro 60% kiaulienos kainos“, – paprastai dėsto Saulius Leonavičius, didžiausios šalies kiaulių augintojos UAB „Idavang“ generalinis direktorius.

Bendrovė perka pašarinius grūdus ir jau keletą metų jų kokybė panaši. Maistinių kviečių pašarų gamybai nereikia.

„Šis derliaus pigimas kilogramo mėsos kainą leido sumažinti keliais centais“, – skaičiuoja p. Leonavičius.

Šiandien už kilogramą kiaulienos gyvo svorio supirkėjai moka 1,03–1,04 Eur. „Idavang“ mėsos savikaina svyruoja apie 1 Eur/kg. Ponas Leonavičius sako, kad tokia marža tiesiog leidžia dirbti nenuostolingai ir palaikyti gamybą.

infogr.am::infogram_0_tarptautine_prekyba

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 19 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Konekesko Lietuva“ pernai gavo 47 mln. Eur pajamų

Bendrovė „Konekesko Lietuva“ praėjusiais metais gavo 46,975 mln. Eur pajamų – 4% daugiau nei 2017 m. (45,136...

Pramonė
2019.06.17
Miško savininkams nori įsūdyti visuotinį 5% mokestį nuo valdomo miško  32

Ilgą laiką siekę, kad būtų panaikintas 5% mokestis nuo parduotos medienos, miško savininkai, regis, gavo...

Finansai
2019.06.17
„Eugestos“ pajamos per metus augo 4,6% iki 92,5 mln. Eur

Didmeninės prekybos maisto produktais, gėrimais ir plataus vartojimo prekėmis bendrovė „Eugesta“ praėjusiais...

Pramonė
2019.06.14
NMA prašo gyventojų padėti kovoje su Sosnovskio barščiais

Sunkiai naikinamas mechaniniais ar net cheminiais būdais Sosnovskio barštis sparčiai plinta ir užima vis...

Pramonė
2019.06.13
Lenkijoje – didžiausias kiaulių maro protrūkis fermoje nuo 2014 m. 1

Lenkijos veterinarijos tarnyba praneša apie afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkį Liublino vaivadijos ūkyje,...

Pramonė
2019.06.12
Prokuratūra: P. Gražulis „Judex“ gelbėjo ir Lietuvoje, ir Rusijoje 8

Seimo narys Petras Gražulis ilgai ir sistemingai piktnaudžiavo savo politiko statusu, kad nebūtų uždraustas...

Verslo aplinka
2019.06.11
Vilkyškių pieninės pardavimai šiemet augo 16%

Vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninės konsoliduoti pardavimai šių metų...

Pramonė
2019.06.10
„Norvelitos“ grynasis pelnas sumažėjo 47,2% 2

Žuvies produktų gamybos ir prekybos grupė „Norvelita“ praėjusiais metais uždirbo 12,855 mln. Eur grynojo...

Pramonė
2019.06.10
„Žemaitijos pienas“ perka A. Pažemecko bendrovę 2

AB „Žemaitijos pienas“ pranešė ketinanti įsigyti UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompaniją“, kuri priklauso...

Rinkos
2019.06.07
Urėdija pernai uždirbo 55,3 mln. Eur grynojo pelno, šie metai bus liesesni 3

Valstybinių miškų urėdija (VMU) praėjusiais metais uždirbo 55,3 mln. Eur grynojo pelno, 38% daugiau nei 2017...

Finansai
2019.06.07
„Biovela Group“ pernai dvigubino pelną, bet šie metai – sunkesni Premium 1

Mėsos perdirbimo įmonių grupė „Biovela Group“ grynąjį pelną pernai augino daugiau kaip du kartus – iki 2,25...

Pramonė
2019.06.07
„Vičiūnai ir partneriai“ pajamas augino 25 proc. iki 94,2 mln. eurų 4

„Vičiūnių grupei“ priklausanti lašišos perdirbimo ir prekybos įmonė „Vičiūnai ir partneriai“ pernai gavo...

Pramonė
2019.06.06
Patvirtintas pirmas šiemet kiaulių maro protrūkis ūkyje

Lietuvoje įsivyravus karštiems orams, afrikinio kiaulių maro (AKM) rizika pasiekė aukščiausią lygį,...

Pramonė
2019.06.06
Užfiksuotas absoliutus birželio penktos dienos šilumos rekordas

Užfiksuotas absoliutus birželio penktos dienos šilumos rekordas – 30 laipsnių karščio, praneša sinoptikai.

Laisvalaikis
2019.06.05
Pagaminti paprasta, tačiau kaip produktą parduoti Premium

Įprasta, kad smulkūs gamintojai bendradarbiauja su tokiais pat prekybininkais. Tačiau augantis verslas turi...

Gazelė
2019.06.05
Kaip įsukti verslą, kai konkurentų – ant kiekvieno kampo Premium

Sektoriuose, kur konkurencija didžiausia, sprendimų reikia daugiau ir rizikingesnių. Tačiau yra keli bendri...

Gazelė
2019.06.04
Smulkieji ūkininkai prašo 19 mln. Eur – dvigubai daugiau, nei numatyta

Siekdami plėsti ir modernizuoti savo ūkius, smulkieji ūkininkai pateikė paraiškų už 19 mln. Eur – beveik...

Pramonė
2019.06.04
„Nordzucker“ plečiasi Lietuvoje - steigia verslo paslaugų centrą Kaune

Cukraus gamintoja „Nordzucker“, kuriai priklauso Kėdainiuose veikianti „Nordic Sugar Kėdainiai“ cukraus...

Pramonė
2019.06.03
„Auga Group“ augino pajamas, pelnas mažėjo

AB „Auga Group“, nors pajamas ir EBITDA didino, šių metų I ketvirtį fiksavo tris kartus mažesnį grynąjį...

Pramonė
2019.06.03
Baltijos jūroje žvejoti menkes šiemet draudžiama ilgiau

Baltijos jūroje mažėjant menkių, šiemet draudimas jas žvejoti ilgėja trim mėnesiais iki rugsėjo pabaigos,...

Pramonė
2019.06.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau