Grūdus plukdys į Afriką ir Saudo Arabiją

Publikuota: 2015-08-30
Atnaujinta 2016-11-07 11:07
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai vien kviečių eksportuota už 495,2 mln. Eur.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai vien kviečių eksportuota už 495,2 mln. Eur. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Kol ūkininkai į aruodus pila rekordinį grūdų kiekį, eksportuotojai suka galvą, kur juos parduoti, nes iš svarbios eksporto rinkos Irano mus stumtelėjo rusai.

Nors preliminariai kuliama daugiau žemesnės kokybės ir kartu pigesnių javų nei pernai, skųstis nėra kuo, – šie metai grūdų rinkos dalyviams bus pelningi.

Vidaus rinkai reikia maždaug 1,2 mln. t kviečių. Daugiau kaip 3 mln. t kviečių skirta eksportui.

Tiesa, rinka keičiasi, – tokio scenarijaus kaip prieš trejus metus, kai nukulta 5 mln. t kokybiškų javų, o aplinkinėse valstybėse kviečiai neužaugo ir kainos buvo ypač aukštos, nesitikime.

Šiemet Lietuvoje javai prastesnės kokybės ir pigesni, tačiau kiekiai didesni.

Šiemet pas mus tokių pačių parametrų javai, kokių gali pasiūlyti Rusija, Kazachstanas, tai reiškia, kad eksporto rinkose konkuruosime su šiomis šalimis.

„Metai išskirtiniai, nes III klasės grūdų dvigubai daugiau nei pernai. Jie 5–8 Eur/t pigesni už II klasės“, – aiškina Dainius Pilkauskas, AB „Linas Agro Group“ prekybos direktorius Baltijos šalims.

Pavyzdžiui, „Linas Agro Group“ kolegos iš UAB „Agrokoncerno grūdai“ už I klasės kviečius moka 155–160 Eur/t, II klasės 140–145, III klasės 130–135 Eur/t.

Prarandame Iraną

„Kartu su ankštinėmis kultūromis turėsime 6 mln. t grūdinių kultūrų. Tai rekordas. Prognozės, kad dėl sausros derlius sumenks, nepasitvirtino“, – aiškina Karolis Šimas, UAB „Agrokoncerno“ grūdai generalinis direktorius.

Jis sako, kad net regionuose, kurie niekada negarsėjo gerais derliais, į kombainų bunkerius iš hektaro pribyra po 7–8 t žieminių kviečių ir 4 t rapsų. Tai labai daug. Vasariniai pasėliai prastesni, tačiau jų mažiau nei žieminių. Lietuvos prekybininkus nuo optimistinių prognozių pristabdo tik tai, kad iš kai kurių rinkų mus stumia konkurentai.

„Iš Irano, pagrindinės rinkos, mus stumia rusiški ir ukrainietiški javai, užauginti Juodosios jūros regione. Jie 10–15 Eur/t pigesni nei mūsiškiai“, – aiškina p. Pilkauskas.

Ar kainos kils artėjant naujiems metams, kaip buvo keletą sezonų iš eilės, neaišku, tačiau šiandien vadinamoji nuoskaita (skirtumas tarp biržos kainos ir mokamos ūkininkams – VŽ) nebūdingai didelė – iki 40 Eur/t. Paprastai ji neviršydavo 20 Eur/t, o kai javai buvo aukščiausios kokybės, žemdirbiai gaudavo ir vadinamą premiją – didesnę kainą nei siūloma biržoje.

infogr.am::infogram_0_kvieciu_eksporto_prognoze

Viltis – Afrika

„Mūsų tikslas – Iraną pakeisti Saudo Arabija, Afrika. Ten specifinės rinkos ir reikalavimai, prie kurių greitai prisitaikyti negalime“, – aiškina p. Pilkauskas ir prognozuoja, kad nepaisydami pokyčių jie ketina eksportuoti ne mažiau kaip 3 mln. t.

Artimųjų Rytų valstybės pačios turi grūdų, tad jos neskuba skelbti didelių pirkimų konkursų. Kitas veiksnys, dėl kurio sunku prognozuoti, kaip pasaulinė rinka siūbuos toliau, tai europiečių elgesys.

„Lietuviai išankstiniais sandoriais pardavė daugiau kaip pusę kviečių, o vokiečiai ir prancūzai – tik keliolika procentų derliaus. Jei šios šalys pradės aktyviai eksportuoti, kainos vargu ar kils“, – dėlioja p. Šimas.

Kitas galimas variantas – kai Rusija baigs realizuoti savo kviečius, kaina gali šoktelti. Šiandien euras pigus ir mums tai palanku.

„Tikėtis, kad kainos kils ir ilgai laikysis, sunku, nors svyravimų ir trumpalaikių pakilimų bus. Tai ūkininkų šansas“, – žemdirbiams pataria p. Šimas.

infogr.am::infogram_0_kvieciu_importuotojos

Gamta padeda

Lietuvoje spėriai dorojamas derlius ir laukuose didesnių bėdų nėra. Visą rekordinį kiekį reikės sutalpinti į elevatorius, suvežti į uostą ir ten perkrauti. Tai 350.000 t grūdų ir ankštinių kultūrų per mėnesį. Tačiau gamta maloninga.

„Kol kas sąlygos idealios. Ūkininkai ir supirkėjai javus gali sandėliuoti net atvirose aikštelėse. Jei imant derlių lytų, prarastume dalį grūdų“, – džiaugiasi p. Šimas.

Kitas pranašumas – prekybininkams pavyko rasti rinką ankštinėms kultūroms, miežiams, kvietrugiams ir šis derlius jau išplukdytas. Taip pat daugiau vietos liko elevatoriuose, tolygiau apkrautas transportas. Be to, pradėjo plaukti didieji laivai. Iki javapjūtės baimintasi, kad pagrindinis eksportas nusikels į spalį ir derlių iki to laiko kažkur reikės sandėliuoti.

„Vietoje perdirbsime tiek pat, kiek ir ankstesniais metais. Tačiau pernai mūsų derlius buvo išskirtinės kokybės ir paklausus visame pasaulyje, o šiandien kokybinio pranašumo nebeturime“, – aiškina Mindaugas Gedvilas, bendrovės „Amilina“ generalinis direktorius.

„Amilinos“ vadovas sako, kad vien dėl kokybės, nors biržose kaina panaši kaip pavasarį, už naują derlių vidutiniškai moka 35 Eur/t mažiau. Tačiau didesnis kiekis žemdirbiams sukraus panašias pajamas kai pernai.

„Mūsų, perdirbėjų, žemesnė derliaus kokybė nebaugina. Gaminame glitimą, kurio šiemet grūduose mažiau, tačiau dėl kritusių supirkimo kainų jo savikaina bus ta pati kaip pernai“, – aiškina p. Gedvilas.

Pelningi metai

„Ūkininkams palanku tai, kad metai sausi, kulti lengva. Mums, prekybininkams, tai nenaudinga, nes papildomai neuždirbsime iš javų valymo ir džiovinimo“, – aiškina p. Pilkauskas ir prognozuoja, kad žemdirbiams metai bus pelningi.

Be to, dar pavasarį derlių pagal išankstinius sandorius buvo galima parduoti po 180 Eur/t. Didieji ūkiai paprastai apie trečdalį derliaus stengiasi realizuoti iš anksto, kad apsisaugotų nuo galimo kainų kritimo.

„Ūkininkai kulia daugiau nei pernai ir nemoka už grūdų džiovinimą ir valymą. Javai kokybiški, nors ir žemesnės klasės. Žemdirbiai dirbs pelningai“, – skaičiuoja p. Šimas.

Pelnas nebus rekordinis

Žemdirbiai taip pat negali Dievo ginti į medį, nors nepraleidžia progos paburnoti.

„Kol kas derlius geras, tik kainos žemos. Javus pilu į sandėlius ir laukiu, kol jie pabrangs“, – kaip gyvena, pasakoja Antanas Blockis, Šakių rajone dirbantis 1.300 ha.

Ūkininkas planuoja nukulti apie 7.000 t. Iš vieno hektaro jam byra 7,9 t. Pernai grūdų iš hektaro prikulta po 7 t.

„Jei teks parduoti po 150 Eur/t, mano ūkio pelningumas bus sąlyginai nedidelis. Palanki kaina būtų 180 Eur/t“, – dėlioja p. Blockis.

Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, Kėdainių rajone dirbantis 1.000 ha, sako, kad jo ūkiuose žieminių kviečių vidurkis – 7 t, nors anksčiau vidutiniškai kuldavo po 8 t. Vidurio Lietuvoje buvo gana ilgas laikotarpis be lietaus ir tai sumažino derlių. Rajonuose, kur drėgmės užteko, didesni nei pernai tiek derliai, tiek pasėlių plotai.

„Derlius geras, bet kuliami žemesnės kokybės javai, kurie iki 30 Eur/t pigesni nei aukščiausios rūšies“, – niuansus aiškina p. Talmantas.

Jis sako, kad savo ūkyje iš 1 ha uždirbs 170 Eur. Iš esmės tai padengia tik technikos amortizaciją. Normalus pelningumas – bent 220 Eur/ha.

Kompleksams naudinga

Ūkiai, kuriuose grūdai naudojami pašarams, pigesniu derliumi džiaugiasi.

„Mūsų sektoriuje kuo pigesni grūdai, tuo mažesnė mėsos savikaina. Grūdai sudaro 60% kiaulienos kainos“, – paprastai dėsto Saulius Leonavičius, didžiausios šalies kiaulių augintojos UAB „Idavang“ generalinis direktorius.

Bendrovė perka pašarinius grūdus ir jau keletą metų jų kokybė panaši. Maistinių kviečių pašarų gamybai nereikia.

„Šis derliaus pigimas kilogramo mėsos kainą leido sumažinti keliais centais“, – skaičiuoja p. Leonavičius.

Šiandien už kilogramą kiaulienos gyvo svorio supirkėjai moka 1,03–1,04 Eur. „Idavang“ mėsos savikaina svyruoja apie 1 Eur/kg. Ponas Leonavičius sako, kad tokia marža tiesiog leidžia dirbti nenuostolingai ir palaikyti gamybą.

infogr.am::infogram_0_tarptautine_prekyba

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 19 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Surizikavę ūkininkai pirkėjų turi daugiau

Pirkėjai nori kuo įvairesnių produktų, bet geriausia, kad šie būtų iš vienų rankų. Tuo įsitikinę ūkininkai,...

Agroverslas
2018.05.19
Lietuvoje auga sūrių gamyba ir jų eksportas 3

Didžiulė paklausa ir nuolat augantis vartojimas skatina Lietuvos įmones didinti sūrių gamybos apimtis bei jų...

Agroverslas
2018.05.19
„Orkla Health“ pakeitė pavadinimą

Maisto produktais ir papildais prekiaujanti UAB „Orkla Health“, priklausanti vienam iš didžiausių Norvegijos...

Agroverslas
2018.05.18
Buvęs Panevėžio urėdas Kaubrė tapo VMU vadovo pavaduotoju prekybai 1

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) konkursą direktoriaus pavaduotojo medienos ruošai ir prekybai pareigoms...

Agroverslas
2018.05.18
Geriausias būdas parduoti: tegul pirkėjai atvyksta į kiemą patys Premium

Lietuvos medelynai stabiliai augina pajamas, nes pirkėjai vis labiau vertina kokybę. O ja geriausiai...

Agroverslas
2018.05.18
Šešėlis graužia mėsos perdirbėjų pelną Premium 2

Šešėlis mėsos sektoriuje – metai iš metų tebetrunkanti problema. Turgaus atstovai teigia, kad galimybių...

Agroverslas
2018.05.17
„Linas Agro“ grupė registruoja naują prekės ženklą

„Linas Agro“ grupė stiprina pozicijas sertifikuotų sėklų rinkoje – bendrovė pranešė registruojanti naują...

Agroverslas
2018.05.17
Seimas svarstys, ar reguliuoti trąšų importą iš trečiųjų šalių

Seimo valdantieji sutiko svarstyti opozicinių konservatorių pasiūlytą įstatymą, kuriuo būtų leista reguliuoti...

Verslo aplinka
2018.05.17
Kailinių žvėrelių augintojai kratosi jiems metamų kaltinimų 4

„Kailiniai žvėreliai yra verslas. Ir nors yra daug turinčių kitokią nuomonę ir griežtai pasisakančių prieš, į...

Agroverslas
2018.05.17
Barštys: derybos su „KG Group“ pirkėjais vyksta Premium

Pernai prakalbęs, kad pasaulinė maisto pramonė stambėja ir pavieniui tampa sunku išsilaikyti, Tautvydas...

Pramonė
2018.05.17
Tvarkantiems buhalterinę apskaitą ūkininkams – pokyčiai

Žemės ūkio ministerija pakeitė Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi...

Agroverslas
2018.05.16
„Linas Agro Group“ plečiasi Latvijoje: investuoja 12 mln. Eur

„Linas Agro Group“ plečiasi Latvijoje – bendrovei pavaldi „Linas Agro Graudu centrs“ pranešė čia pradėjusi...

Agroverslas
2018.05.16
Karbauskio verslui – valstiečių „valio“ 15

Komisijas kurti pamėgę Seimo „valstiečiai“ prieš vieną iniciatyvą vieningai stoja (s)partiečių frontu –...

Agroverslas
2018.05.16
Kauną iškeitė į kaimą ir keliuose hektaruose sukūrė sėkmingą verslą Premium 3

Daržovių sezonas nėra ilgas, tačiau Edvardas Abukauskas rado būdą jomis prekiauti ištisus metus: viską, ką...

Agroverslas
2018.05.16
Grupė parlamentarų tirs žemgrobystės atvejus, prekybą trąšomis

Seimui antradienį atsisakius tirti didelių žemės plotų įsigijimą, opozicija pareiškė, kad rankų nenuleis ir...

Verslo aplinka
2018.05.15
Teismas: „Auga Group“ turi iš naujo nustatyti „eTime invest“ akcijų vertę

Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio...

Agroverslas
2018.05.15
Surplys: derybomis galima pasiekti didesnes tiesiogines išmokas ūkininkams

Antradienį prisiekęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys tiki, jog derybose su kitomis Europos Sąjungos...

Agroverslas
2018.05.15
Rangovai atskleidė urėdijų ydas, siekia daugiau užsakymų Premium

Miško darbų rangovai optimistiškai žvelgia į perspektyvas bendradarbiauti su Valstybine miškų urėdija (VMU),...

Agroverslas
2018.05.15
Pristato skaitmeninę platforma ūkininkams – produkciją leis realizuoti be tarpininkų 2

Lietuvoje pradeda veikti skaitmeninė žemės ūkio platforma „Agroclear“, kurios tikslas – internetu suvesti...

Agroverslas
2018.05.15
Seimas atmetė opozicijos siūlymą dėl Karbauskio verslo tyrimo 1

Seimo valdantieji iš trečio karto sugebėjo surinkti pakankamai balsų, kad atmestų opozicijos pasiūlymą...

Verslo aplinka
2018.05.15

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau