Grūdus plukdys į Afriką ir Saudo Arabiją

Publikuota: 2015-08-30
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai vien kviečių eksportuota už 495,2 mln. Eur.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai vien kviečių eksportuota už 495,2 mln. Eur. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Kol ūkininkai į aruodus pila rekordinį grūdų kiekį, eksportuotojai suka galvą, kur juos parduoti, nes iš svarbios eksporto rinkos Irano mus stumtelėjo rusai.

Nors preliminariai kuliama daugiau žemesnės kokybės ir kartu pigesnių javų nei pernai, skųstis nėra kuo, – šie metai grūdų rinkos dalyviams bus pelningi.

Vidaus rinkai reikia maždaug 1,2 mln. t kviečių. Daugiau kaip 3 mln. t kviečių skirta eksportui.

Tiesa, rinka keičiasi, – tokio scenarijaus kaip prieš trejus metus, kai nukulta 5 mln. t kokybiškų javų, o aplinkinėse valstybėse kviečiai neužaugo ir kainos buvo ypač aukštos, nesitikime.

Šiemet Lietuvoje javai prastesnės kokybės ir pigesni, tačiau kiekiai didesni.

Šiemet pas mus tokių pačių parametrų javai, kokių gali pasiūlyti Rusija, Kazachstanas, tai reiškia, kad eksporto rinkose konkuruosime su šiomis šalimis.

„Metai išskirtiniai, nes III klasės grūdų dvigubai daugiau nei pernai. Jie 5–8 Eur/t pigesni už II klasės“, – aiškina Dainius Pilkauskas, AB „Linas Agro Group“ prekybos direktorius Baltijos šalims.

Pavyzdžiui, „Linas Agro Group“ kolegos iš UAB „Agrokoncerno grūdai“ už I klasės kviečius moka 155–160 Eur/t, II klasės 140–145, III klasės 130–135 Eur/t.

Prarandame Iraną

„Kartu su ankštinėmis kultūromis turėsime 6 mln. t grūdinių kultūrų. Tai rekordas. Prognozės, kad dėl sausros derlius sumenks, nepasitvirtino“, – aiškina Karolis Šimas, UAB „Agrokoncerno“ grūdai generalinis direktorius.

Jis sako, kad net regionuose, kurie niekada negarsėjo gerais derliais, į kombainų bunkerius iš hektaro pribyra po 7–8 t žieminių kviečių ir 4 t rapsų. Tai labai daug. Vasariniai pasėliai prastesni, tačiau jų mažiau nei žieminių. Lietuvos prekybininkus nuo optimistinių prognozių pristabdo tik tai, kad iš kai kurių rinkų mus stumia konkurentai.

„Iš Irano, pagrindinės rinkos, mus stumia rusiški ir ukrainietiški javai, užauginti Juodosios jūros regione. Jie 10–15 Eur/t pigesni nei mūsiškiai“, – aiškina p. Pilkauskas.

Ar kainos kils artėjant naujiems metams, kaip buvo keletą sezonų iš eilės, neaišku, tačiau šiandien vadinamoji nuoskaita (skirtumas tarp biržos kainos ir mokamos ūkininkams – VŽ) nebūdingai didelė – iki 40 Eur/t. Paprastai ji neviršydavo 20 Eur/t, o kai javai buvo aukščiausios kokybės, žemdirbiai gaudavo ir vadinamą premiją – didesnę kainą nei siūloma biržoje.

infogr.am::infogram_0_kvieciu_eksporto_prognoze

Viltis – Afrika

„Mūsų tikslas – Iraną pakeisti Saudo Arabija, Afrika. Ten specifinės rinkos ir reikalavimai, prie kurių greitai prisitaikyti negalime“, – aiškina p. Pilkauskas ir prognozuoja, kad nepaisydami pokyčių jie ketina eksportuoti ne mažiau kaip 3 mln. t.

Artimųjų Rytų valstybės pačios turi grūdų, tad jos neskuba skelbti didelių pirkimų konkursų. Kitas veiksnys, dėl kurio sunku prognozuoti, kaip pasaulinė rinka siūbuos toliau, tai europiečių elgesys.

„Lietuviai išankstiniais sandoriais pardavė daugiau kaip pusę kviečių, o vokiečiai ir prancūzai – tik keliolika procentų derliaus. Jei šios šalys pradės aktyviai eksportuoti, kainos vargu ar kils“, – dėlioja p. Šimas.

Kitas galimas variantas – kai Rusija baigs realizuoti savo kviečius, kaina gali šoktelti. Šiandien euras pigus ir mums tai palanku.

„Tikėtis, kad kainos kils ir ilgai laikysis, sunku, nors svyravimų ir trumpalaikių pakilimų bus. Tai ūkininkų šansas“, – žemdirbiams pataria p. Šimas.

infogr.am::infogram_0_kvieciu_importuotojos

Gamta padeda

Lietuvoje spėriai dorojamas derlius ir laukuose didesnių bėdų nėra. Visą rekordinį kiekį reikės sutalpinti į elevatorius, suvežti į uostą ir ten perkrauti. Tai 350.000 t grūdų ir ankštinių kultūrų per mėnesį. Tačiau gamta maloninga.

„Kol kas sąlygos idealios. Ūkininkai ir supirkėjai javus gali sandėliuoti net atvirose aikštelėse. Jei imant derlių lytų, prarastume dalį grūdų“, – džiaugiasi p. Šimas.

Kitas pranašumas – prekybininkams pavyko rasti rinką ankštinėms kultūroms, miežiams, kvietrugiams ir šis derlius jau išplukdytas. Taip pat daugiau vietos liko elevatoriuose, tolygiau apkrautas transportas. Be to, pradėjo plaukti didieji laivai. Iki javapjūtės baimintasi, kad pagrindinis eksportas nusikels į spalį ir derlių iki to laiko kažkur reikės sandėliuoti.

„Vietoje perdirbsime tiek pat, kiek ir ankstesniais metais. Tačiau pernai mūsų derlius buvo išskirtinės kokybės ir paklausus visame pasaulyje, o šiandien kokybinio pranašumo nebeturime“, – aiškina Mindaugas Gedvilas, bendrovės „Amilina“ generalinis direktorius.

„Amilinos“ vadovas sako, kad vien dėl kokybės, nors biržose kaina panaši kaip pavasarį, už naują derlių vidutiniškai moka 35 Eur/t mažiau. Tačiau didesnis kiekis žemdirbiams sukraus panašias pajamas kai pernai.

„Mūsų, perdirbėjų, žemesnė derliaus kokybė nebaugina. Gaminame glitimą, kurio šiemet grūduose mažiau, tačiau dėl kritusių supirkimo kainų jo savikaina bus ta pati kaip pernai“, – aiškina p. Gedvilas.

Pelningi metai

„Ūkininkams palanku tai, kad metai sausi, kulti lengva. Mums, prekybininkams, tai nenaudinga, nes papildomai neuždirbsime iš javų valymo ir džiovinimo“, – aiškina p. Pilkauskas ir prognozuoja, kad žemdirbiams metai bus pelningi.

Be to, dar pavasarį derlių pagal išankstinius sandorius buvo galima parduoti po 180 Eur/t. Didieji ūkiai paprastai apie trečdalį derliaus stengiasi realizuoti iš anksto, kad apsisaugotų nuo galimo kainų kritimo.

„Ūkininkai kulia daugiau nei pernai ir nemoka už grūdų džiovinimą ir valymą. Javai kokybiški, nors ir žemesnės klasės. Žemdirbiai dirbs pelningai“, – skaičiuoja p. Šimas.

Pelnas nebus rekordinis

Žemdirbiai taip pat negali Dievo ginti į medį, nors nepraleidžia progos paburnoti.

„Kol kas derlius geras, tik kainos žemos. Javus pilu į sandėlius ir laukiu, kol jie pabrangs“, – kaip gyvena, pasakoja Antanas Blockis, Šakių rajone dirbantis 1.300 ha.

Ūkininkas planuoja nukulti apie 7.000 t. Iš vieno hektaro jam byra 7,9 t. Pernai grūdų iš hektaro prikulta po 7 t.

„Jei teks parduoti po 150 Eur/t, mano ūkio pelningumas bus sąlyginai nedidelis. Palanki kaina būtų 180 Eur/t“, – dėlioja p. Blockis.

Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, Kėdainių rajone dirbantis 1.000 ha, sako, kad jo ūkiuose žieminių kviečių vidurkis – 7 t, nors anksčiau vidutiniškai kuldavo po 8 t. Vidurio Lietuvoje buvo gana ilgas laikotarpis be lietaus ir tai sumažino derlių. Rajonuose, kur drėgmės užteko, didesni nei pernai tiek derliai, tiek pasėlių plotai.

„Derlius geras, bet kuliami žemesnės kokybės javai, kurie iki 30 Eur/t pigesni nei aukščiausios rūšies“, – niuansus aiškina p. Talmantas.

Jis sako, kad savo ūkyje iš 1 ha uždirbs 170 Eur. Iš esmės tai padengia tik technikos amortizaciją. Normalus pelningumas – bent 220 Eur/ha.

Kompleksams naudinga

Ūkiai, kuriuose grūdai naudojami pašarams, pigesniu derliumi džiaugiasi.

„Mūsų sektoriuje kuo pigesni grūdai, tuo mažesnė mėsos savikaina. Grūdai sudaro 60% kiaulienos kainos“, – paprastai dėsto Saulius Leonavičius, didžiausios šalies kiaulių augintojos UAB „Idavang“ generalinis direktorius.

Bendrovė perka pašarinius grūdus ir jau keletą metų jų kokybė panaši. Maistinių kviečių pašarų gamybai nereikia.

„Šis derliaus pigimas kilogramo mėsos kainą leido sumažinti keliais centais“, – skaičiuoja p. Leonavičius.

Šiandien už kilogramą kiaulienos gyvo svorio supirkėjai moka 1,03–1,04 Eur. „Idavang“ mėsos savikaina svyruoja apie 1 Eur/kg. Ponas Leonavičius sako, kad tokia marža tiesiog leidžia dirbti nenuostolingai ir palaikyti gamybą.

infogr.am::infogram_0_tarptautine_prekyba

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 19 d.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Premjero patarėja žemės ūkio klausimais tapo L. Počikovska 1

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjų komandą trečiadienį papildė buvusi žemės ūkio viceministrė ir ministro...

Verslo aplinka
2019.11.21
Alyvuogių krizė: rekordinis derlius sutirpdė kainas Premium 1

Alyvuogių augintojai ir perdirbėjai kalba apie sektoriaus krizę – dėl rekordiškai didelio derliaus Europoje...

Pramonė
2019.11.21
„Arvi kalakutams“ iškelta restruktūrizavimo byla

Su finansinėmis problemos susidurianti viena pagrindinių „Arvi“ grupės įmonių Marijampolės „Arvi kalakutai“...

Pramonė
2019.11.19
FNTT: įmonė „Geranta ir partneriai“ galėjo nuslėpti 80.000 Eur mokesčių

Tauragės mėsos perdirbimo įmonė „Geranta ir partneriai“ galėjo nuslėpti beveik 80.000 Eur mokesčių,...

Pramonė
2019.11.19
Seime žlugo planas stabdyti urėdijų reformą 

Seimas po svarstymo ketvirtadienį pritarė Miškų įstatymo pataisoms, kurios iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio...

Finansai
2019.11.14
„Vilniaus duona“ į Panevėžio kepyklą investuoja 1,4 mln. Eur

Švedijos įmonių grupei „Lantmannen“ priklausanti „Vilniaus duona“ investuoja 1,4 mln. Eur į Panevėžio...

Pramonė
2019.11.14
V. Kaubrė paskirtas Valstybinės miškų urėdijos vadovu 1

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pasirašė įsakymą dėl Valdo Kaubrės skyrimo VĮ Valstybinės miškų urėdijos...

Pramonė
2019.11.13
Maisto ir gėrimų paroda BAF: degustacijos, diskusijos, meno instaliacijos

Lapkričio 8 ir 9 d. Vilniuje, parodų centre „Litexpo“, tęsiasi Baltijos maisto ir gėrimų paroda BAF. Čia...

Paslaugos
2019.11.08
Analitikai: „Pieno žvaigždžių“ akcijos vertos iki 1,44 Eur, įmonė gali tapti konsoliduotoja Premium 1

Antros pagal pajamas Lietuvos pieno perdirbimo įmonės „Pieno žvaigždės“ akcijos yra vertos iki 57% daugiau,...

Rinkos
2019.11.06
Įsisiautėjęs maras sąlygas kiaulienos rinkoje diktuos dar bent kelerius metus Premium

Ciklas sulūžęs, pripažįsta kiaulininkystės sektoriaus atstovai. Jau didžiąją pasaulio dalį pasiekęs afrikinis...

Pramonė
2019.11.06
Pilnesni grūdų augintojų aruodai nereiškia, kad pilnės ir piniginės 3

Nors šių metų grūdinių kultūrų ir rapsų derlius Lietuvoje buvo gausesnis negu pernai, didesnio finansinės...

Pramonė
2019.11.05
Teismas: „Pontem“ gali tiekti pieną Vilniaus darželiams

Konkursą laimėjusi maisto tiekimo ir didmeninės prekybos bendrovė „Pontem“ gali tiekti pieną ir...

Pramonė
2019.11.04
„Baltic Mill“ per obligacijas pasiskolino 3 mln. Eur: sudomino 100 investuotojų 1

Baltijos šalių grūdų perdirbimo įmonių grupė „Baltic Mill“ baigė platinti viešą dviejų metų trukmės 3 mln.

Rinkos
2019.11.04
Renčia užtvanką reformai

Senoji parlamentarų gvardija, prieš porą metų nesugebėjusi pasipriešinti miškų ūkio reformai, likvidavusiai...

Pramonė
2019.11.04
EK pripažino „Kaimišką Jovarų alų“ saugoma geografine nuoroda

Europos Komisija pripažino pavadinimą „Kaimiškas Jovarų alus“ saugoma geografine nuoroda.

Pramonė
2019.10.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau