Grūdus plukdys į Afriką ir Saudo Arabiją

Publikuota: 2015-08-30
Atnaujinta 2016-11-07 11:07
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai vien kviečių eksportuota už 495,2 mln. Eur.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai vien kviečių eksportuota už 495,2 mln. Eur. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Kol ūkininkai į aruodus pila rekordinį grūdų kiekį, eksportuotojai suka galvą, kur juos parduoti, nes iš svarbios eksporto rinkos Irano mus stumtelėjo rusai.

Nors preliminariai kuliama daugiau žemesnės kokybės ir kartu pigesnių javų nei pernai, skųstis nėra kuo, – šie metai grūdų rinkos dalyviams bus pelningi.

Vidaus rinkai reikia maždaug 1,2 mln. t kviečių. Daugiau kaip 3 mln. t kviečių skirta eksportui.

Tiesa, rinka keičiasi, – tokio scenarijaus kaip prieš trejus metus, kai nukulta 5 mln. t kokybiškų javų, o aplinkinėse valstybėse kviečiai neužaugo ir kainos buvo ypač aukštos, nesitikime.

Šiemet Lietuvoje javai prastesnės kokybės ir pigesni, tačiau kiekiai didesni.

Šiemet pas mus tokių pačių parametrų javai, kokių gali pasiūlyti Rusija, Kazachstanas, tai reiškia, kad eksporto rinkose konkuruosime su šiomis šalimis.

„Metai išskirtiniai, nes III klasės grūdų dvigubai daugiau nei pernai. Jie 5–8 Eur/t pigesni už II klasės“, – aiškina Dainius Pilkauskas, AB „Linas Agro Group“ prekybos direktorius Baltijos šalims.

Pavyzdžiui, „Linas Agro Group“ kolegos iš UAB „Agrokoncerno grūdai“ už I klasės kviečius moka 155–160 Eur/t, II klasės 140–145, III klasės 130–135 Eur/t.

Prarandame Iraną

„Kartu su ankštinėmis kultūromis turėsime 6 mln. t grūdinių kultūrų. Tai rekordas. Prognozės, kad dėl sausros derlius sumenks, nepasitvirtino“, – aiškina Karolis Šimas, UAB „Agrokoncerno“ grūdai generalinis direktorius.

Jis sako, kad net regionuose, kurie niekada negarsėjo gerais derliais, į kombainų bunkerius iš hektaro pribyra po 7–8 t žieminių kviečių ir 4 t rapsų. Tai labai daug. Vasariniai pasėliai prastesni, tačiau jų mažiau nei žieminių. Lietuvos prekybininkus nuo optimistinių prognozių pristabdo tik tai, kad iš kai kurių rinkų mus stumia konkurentai.

„Iš Irano, pagrindinės rinkos, mus stumia rusiški ir ukrainietiški javai, užauginti Juodosios jūros regione. Jie 10–15 Eur/t pigesni nei mūsiškiai“, – aiškina p. Pilkauskas.

Ar kainos kils artėjant naujiems metams, kaip buvo keletą sezonų iš eilės, neaišku, tačiau šiandien vadinamoji nuoskaita (skirtumas tarp biržos kainos ir mokamos ūkininkams – VŽ) nebūdingai didelė – iki 40 Eur/t. Paprastai ji neviršydavo 20 Eur/t, o kai javai buvo aukščiausios kokybės, žemdirbiai gaudavo ir vadinamą premiją – didesnę kainą nei siūloma biržoje.

infogr.am::infogram_0_kvieciu_eksporto_prognoze

Viltis – Afrika

„Mūsų tikslas – Iraną pakeisti Saudo Arabija, Afrika. Ten specifinės rinkos ir reikalavimai, prie kurių greitai prisitaikyti negalime“, – aiškina p. Pilkauskas ir prognozuoja, kad nepaisydami pokyčių jie ketina eksportuoti ne mažiau kaip 3 mln. t.

Artimųjų Rytų valstybės pačios turi grūdų, tad jos neskuba skelbti didelių pirkimų konkursų. Kitas veiksnys, dėl kurio sunku prognozuoti, kaip pasaulinė rinka siūbuos toliau, tai europiečių elgesys.

„Lietuviai išankstiniais sandoriais pardavė daugiau kaip pusę kviečių, o vokiečiai ir prancūzai – tik keliolika procentų derliaus. Jei šios šalys pradės aktyviai eksportuoti, kainos vargu ar kils“, – dėlioja p. Šimas.

Kitas galimas variantas – kai Rusija baigs realizuoti savo kviečius, kaina gali šoktelti. Šiandien euras pigus ir mums tai palanku.

„Tikėtis, kad kainos kils ir ilgai laikysis, sunku, nors svyravimų ir trumpalaikių pakilimų bus. Tai ūkininkų šansas“, – žemdirbiams pataria p. Šimas.

infogr.am::infogram_0_kvieciu_importuotojos

Gamta padeda

Lietuvoje spėriai dorojamas derlius ir laukuose didesnių bėdų nėra. Visą rekordinį kiekį reikės sutalpinti į elevatorius, suvežti į uostą ir ten perkrauti. Tai 350.000 t grūdų ir ankštinių kultūrų per mėnesį. Tačiau gamta maloninga.

„Kol kas sąlygos idealios. Ūkininkai ir supirkėjai javus gali sandėliuoti net atvirose aikštelėse. Jei imant derlių lytų, prarastume dalį grūdų“, – džiaugiasi p. Šimas.

Kitas pranašumas – prekybininkams pavyko rasti rinką ankštinėms kultūroms, miežiams, kvietrugiams ir šis derlius jau išplukdytas. Taip pat daugiau vietos liko elevatoriuose, tolygiau apkrautas transportas. Be to, pradėjo plaukti didieji laivai. Iki javapjūtės baimintasi, kad pagrindinis eksportas nusikels į spalį ir derlių iki to laiko kažkur reikės sandėliuoti.

„Vietoje perdirbsime tiek pat, kiek ir ankstesniais metais. Tačiau pernai mūsų derlius buvo išskirtinės kokybės ir paklausus visame pasaulyje, o šiandien kokybinio pranašumo nebeturime“, – aiškina Mindaugas Gedvilas, bendrovės „Amilina“ generalinis direktorius.

„Amilinos“ vadovas sako, kad vien dėl kokybės, nors biržose kaina panaši kaip pavasarį, už naują derlių vidutiniškai moka 35 Eur/t mažiau. Tačiau didesnis kiekis žemdirbiams sukraus panašias pajamas kai pernai.

„Mūsų, perdirbėjų, žemesnė derliaus kokybė nebaugina. Gaminame glitimą, kurio šiemet grūduose mažiau, tačiau dėl kritusių supirkimo kainų jo savikaina bus ta pati kaip pernai“, – aiškina p. Gedvilas.

Pelningi metai

„Ūkininkams palanku tai, kad metai sausi, kulti lengva. Mums, prekybininkams, tai nenaudinga, nes papildomai neuždirbsime iš javų valymo ir džiovinimo“, – aiškina p. Pilkauskas ir prognozuoja, kad žemdirbiams metai bus pelningi.

Be to, dar pavasarį derlių pagal išankstinius sandorius buvo galima parduoti po 180 Eur/t. Didieji ūkiai paprastai apie trečdalį derliaus stengiasi realizuoti iš anksto, kad apsisaugotų nuo galimo kainų kritimo.

„Ūkininkai kulia daugiau nei pernai ir nemoka už grūdų džiovinimą ir valymą. Javai kokybiški, nors ir žemesnės klasės. Žemdirbiai dirbs pelningai“, – skaičiuoja p. Šimas.

Pelnas nebus rekordinis

Žemdirbiai taip pat negali Dievo ginti į medį, nors nepraleidžia progos paburnoti.

„Kol kas derlius geras, tik kainos žemos. Javus pilu į sandėlius ir laukiu, kol jie pabrangs“, – kaip gyvena, pasakoja Antanas Blockis, Šakių rajone dirbantis 1.300 ha.

Ūkininkas planuoja nukulti apie 7.000 t. Iš vieno hektaro jam byra 7,9 t. Pernai grūdų iš hektaro prikulta po 7 t.

„Jei teks parduoti po 150 Eur/t, mano ūkio pelningumas bus sąlyginai nedidelis. Palanki kaina būtų 180 Eur/t“, – dėlioja p. Blockis.

Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, Kėdainių rajone dirbantis 1.000 ha, sako, kad jo ūkiuose žieminių kviečių vidurkis – 7 t, nors anksčiau vidutiniškai kuldavo po 8 t. Vidurio Lietuvoje buvo gana ilgas laikotarpis be lietaus ir tai sumažino derlių. Rajonuose, kur drėgmės užteko, didesni nei pernai tiek derliai, tiek pasėlių plotai.

„Derlius geras, bet kuliami žemesnės kokybės javai, kurie iki 30 Eur/t pigesni nei aukščiausios rūšies“, – niuansus aiškina p. Talmantas.

Jis sako, kad savo ūkyje iš 1 ha uždirbs 170 Eur. Iš esmės tai padengia tik technikos amortizaciją. Normalus pelningumas – bent 220 Eur/ha.

Kompleksams naudinga

Ūkiai, kuriuose grūdai naudojami pašarams, pigesniu derliumi džiaugiasi.

„Mūsų sektoriuje kuo pigesni grūdai, tuo mažesnė mėsos savikaina. Grūdai sudaro 60% kiaulienos kainos“, – paprastai dėsto Saulius Leonavičius, didžiausios šalies kiaulių augintojos UAB „Idavang“ generalinis direktorius.

Bendrovė perka pašarinius grūdus ir jau keletą metų jų kokybė panaši. Maistinių kviečių pašarų gamybai nereikia.

„Šis derliaus pigimas kilogramo mėsos kainą leido sumažinti keliais centais“, – skaičiuoja p. Leonavičius.

Šiandien už kilogramą kiaulienos gyvo svorio supirkėjai moka 1,03–1,04 Eur. „Idavang“ mėsos savikaina svyruoja apie 1 Eur/kg. Ponas Leonavičius sako, kad tokia marža tiesiog leidžia dirbti nenuostolingai ir palaikyti gamybą.

infogr.am::infogram_0_tarptautine_prekyba

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 19 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vyriausybė nutarė steigti naują žemės ūkio agentūrą

Vyriausybė trečiadienį nutarė steigti naują Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrą, o Lietuvos žemės ūkio ir...

Agroverslas
07:00
Lietuviška mėsa bus eksportuojama į Honkongą 3

Honkongo kompetentinga institucija atsiuntė patvirtinimą, kad 10 Lietuvos mėsos perdirbimo įmonių gali...

Agroverslas
2018.07.18
Vyriausybė atmetė opozicijos siūlymą reguliuoti trąšų importą

Vyriausybė trečiadienį Seimui rekomendavo nesvarstyti opozicinių konservatorių teikiamą įstatymo projektą,...

Agroverslas
2018.07.18
Valstybinių miškų urėdija kratosi tarnybinių butų

Valstybinių miškų urėdija (VMU) Turto bankui perdavė 13 gyvenamųjų namų, 11 butų bei Palangoje esančius...

Statyba ir NT
2018.07.18
Valstybinė Norvegijos trąšų tiekėja „Yara“ Vilniuje atidarys logistikos operacijų centrą 7

Norvegijos trąšų tiekimo bendrovė „Yara International“ paskelbė, kad Vilniuje numato atidaryti transporto ir...

Transportas
2018.07.18
Prognozė agroverslui iki 2026 m.: lėtėjančio augimo ir žemesnių kainų laikotarpis Premium

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), paskelbusi pasaulio žemės ūkio 2017–2026 m.

Agroverslas
2018.07.18
Meilę sendaikčiams ir turizmo verslą maitina pajamos iš žemės ūkio Premium

Netoli Biržų įsikūrusioje Sodeliškių dvaro sodyboje Neringa Linkevičienė su vyru tvarko senovinės technikos...

Agroverslas
2018.07.17
„Agrorodeo“ pardavė grūdų Saudo Arabijai už 29 mln. USD 3

Lietuviško kapitalo žemės ūkio produkcijos prekybos bendrovė „Agrorodeo“ pirmą kartą tiesiogiai pardavė grūdų...

Agroverslas
2018.07.17
ES parama dėl liūčių bus išmokėta laiku 1

Parama žemdirbiams dėl liūčių nuostolių kompensavimo bus išmokėta laiku, tai ketinama padaryti dviem etapais.

Agroverslas
2018.07.16
Pieno supirkimo kainos sumažėjo dar 1,4% 2

Birželį vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos Lietuvoje siekė 256 Eur. už toną ir buvo 1,4% mažesnės...

Agroverslas
2018.07.16
Agrokoncerną vejasi trąšų muitai Premium 3

Muitinės departamentas (MD) įsivėlė į ikiteisminį ginčą su rusiškų trąšų importuotojais dėl priskaičiuotų...

Agroverslas
2018.07.16
Valdžiai ketinant griežtinti verslinę žvejybą, žvejai baiminasi likti be darbo 1

Seimo Aplinkos apsaugos komitetui siūlant sugriežtinti žvejų verslininkų veiklą, versline žvejyba užsiimantys...

Agroverslas
2018.07.15
„Baltic Agro“ grynasis pelnas ūgtelėjo 3,9 karto

Danijos kapitalo žemės ūkio produkcijos prekybos bendrovė „Baltic Agro“ praėjusiais metais gavo 159,094 mln.

Agroverslas
2018.07.13
„Rokiškio sūris“ ir „East Capital“ toliau neslepia tarpusavio antipatijų

Vienos didžiausių pieno perdirbimo įmonių „Rokiškio sūris“ ir Baltijos šalyse aktyviai investuojančios...

Rinkos
2018.07.13
Bus ribojamos tiesioginės išmokos stambiesiems ūkininkams 3

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) apsisprendė riboti tiesiogines išmokas, gaunamas stambiųjų ūkininkų. Pagal 2019...

Agroverslas
2018.07.13
„Linas Agro Group“ darbuotojus motyvuos akcijomis 3

„Linas Agro Group“ (LAG) pasirašė su grupės darbuotojais opcionų sutartis. Darbuotojams opcionai pelningi...

Rinkos
2018.07.13
Dėl sausros gali kilti grūdų produktų ir daržovių kainos 5

Dėl Lietuvos žemdirbius alinusios sausros šiemet derlius bus mažesnis nei pernai, tačiau ar dėl to kils...

Agroverslas
2018.07.13
Mažesni medienos kiekiai prekyboje išpūtė kainas ir užminė mįslių Premium

Pirmąjį pusmetį parduota bent dešimtadaliu mažiau valstybinės medienos, o jos stygius kelia kainas. Medienos...

Agroverslas
2018.07.13
Pieno milteliai: kaina šoktelėjo, bet nėra signalų, kad rinka atsigauna Premium 2

Balandžio pabaigoje pieno miltelių kainos kiek pakilo, tačiau gamintojai sutinka: nėra priežasčių tikėtis,...

Agroverslas
2018.07.13
Vilniaus paukštynas augino pajamas: „Tampame ne tik žaliavos tiekėju“ Premium

AB „Vilniaus paukštynas“ praėjusiais metais augino ir pajamas, ir pelną. Bendrovės pajamos augo 4,4% – nuo...

Agroverslas
2018.07.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau