Grūdus plukdys į Afriką ir Saudo Arabiją

Publikuota: 2015-08-30
Atnaujinta 2016-11-07 11:07
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai vien kviečių eksportuota už 495,2 mln. Eur.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai vien kviečių eksportuota už 495,2 mln. Eur. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Kol ūkininkai į aruodus pila rekordinį grūdų kiekį, eksportuotojai suka galvą, kur juos parduoti, nes iš svarbios eksporto rinkos Irano mus stumtelėjo rusai.

Nors preliminariai kuliama daugiau žemesnės kokybės ir kartu pigesnių javų nei pernai, skųstis nėra kuo, – šie metai grūdų rinkos dalyviams bus pelningi.

Vidaus rinkai reikia maždaug 1,2 mln. t kviečių. Daugiau kaip 3 mln. t kviečių skirta eksportui.

Tiesa, rinka keičiasi, – tokio scenarijaus kaip prieš trejus metus, kai nukulta 5 mln. t kokybiškų javų, o aplinkinėse valstybėse kviečiai neužaugo ir kainos buvo ypač aukštos, nesitikime.

Šiemet Lietuvoje javai prastesnės kokybės ir pigesni, tačiau kiekiai didesni.

Šiemet pas mus tokių pačių parametrų javai, kokių gali pasiūlyti Rusija, Kazachstanas, tai reiškia, kad eksporto rinkose konkuruosime su šiomis šalimis.

„Metai išskirtiniai, nes III klasės grūdų dvigubai daugiau nei pernai. Jie 5–8 Eur/t pigesni už II klasės“, – aiškina Dainius Pilkauskas, AB „Linas Agro Group“ prekybos direktorius Baltijos šalims.

Pavyzdžiui, „Linas Agro Group“ kolegos iš UAB „Agrokoncerno grūdai“ už I klasės kviečius moka 155–160 Eur/t, II klasės 140–145, III klasės 130–135 Eur/t.

Prarandame Iraną

„Kartu su ankštinėmis kultūromis turėsime 6 mln. t grūdinių kultūrų. Tai rekordas. Prognozės, kad dėl sausros derlius sumenks, nepasitvirtino“, – aiškina Karolis Šimas, UAB „Agrokoncerno“ grūdai generalinis direktorius.

Jis sako, kad net regionuose, kurie niekada negarsėjo gerais derliais, į kombainų bunkerius iš hektaro pribyra po 7–8 t žieminių kviečių ir 4 t rapsų. Tai labai daug. Vasariniai pasėliai prastesni, tačiau jų mažiau nei žieminių. Lietuvos prekybininkus nuo optimistinių prognozių pristabdo tik tai, kad iš kai kurių rinkų mus stumia konkurentai.

„Iš Irano, pagrindinės rinkos, mus stumia rusiški ir ukrainietiški javai, užauginti Juodosios jūros regione. Jie 10–15 Eur/t pigesni nei mūsiškiai“, – aiškina p. Pilkauskas.

Ar kainos kils artėjant naujiems metams, kaip buvo keletą sezonų iš eilės, neaišku, tačiau šiandien vadinamoji nuoskaita (skirtumas tarp biržos kainos ir mokamos ūkininkams – VŽ) nebūdingai didelė – iki 40 Eur/t. Paprastai ji neviršydavo 20 Eur/t, o kai javai buvo aukščiausios kokybės, žemdirbiai gaudavo ir vadinamą premiją – didesnę kainą nei siūloma biržoje.

infogr.am::infogram_0_kvieciu_eksporto_prognoze

Viltis – Afrika

„Mūsų tikslas – Iraną pakeisti Saudo Arabija, Afrika. Ten specifinės rinkos ir reikalavimai, prie kurių greitai prisitaikyti negalime“, – aiškina p. Pilkauskas ir prognozuoja, kad nepaisydami pokyčių jie ketina eksportuoti ne mažiau kaip 3 mln. t.

Artimųjų Rytų valstybės pačios turi grūdų, tad jos neskuba skelbti didelių pirkimų konkursų. Kitas veiksnys, dėl kurio sunku prognozuoti, kaip pasaulinė rinka siūbuos toliau, tai europiečių elgesys.

„Lietuviai išankstiniais sandoriais pardavė daugiau kaip pusę kviečių, o vokiečiai ir prancūzai – tik keliolika procentų derliaus. Jei šios šalys pradės aktyviai eksportuoti, kainos vargu ar kils“, – dėlioja p. Šimas.

Kitas galimas variantas – kai Rusija baigs realizuoti savo kviečius, kaina gali šoktelti. Šiandien euras pigus ir mums tai palanku.

„Tikėtis, kad kainos kils ir ilgai laikysis, sunku, nors svyravimų ir trumpalaikių pakilimų bus. Tai ūkininkų šansas“, – žemdirbiams pataria p. Šimas.

infogr.am::infogram_0_kvieciu_importuotojos

Gamta padeda

Lietuvoje spėriai dorojamas derlius ir laukuose didesnių bėdų nėra. Visą rekordinį kiekį reikės sutalpinti į elevatorius, suvežti į uostą ir ten perkrauti. Tai 350.000 t grūdų ir ankštinių kultūrų per mėnesį. Tačiau gamta maloninga.

„Kol kas sąlygos idealios. Ūkininkai ir supirkėjai javus gali sandėliuoti net atvirose aikštelėse. Jei imant derlių lytų, prarastume dalį grūdų“, – džiaugiasi p. Šimas.

Kitas pranašumas – prekybininkams pavyko rasti rinką ankštinėms kultūroms, miežiams, kvietrugiams ir šis derlius jau išplukdytas. Taip pat daugiau vietos liko elevatoriuose, tolygiau apkrautas transportas. Be to, pradėjo plaukti didieji laivai. Iki javapjūtės baimintasi, kad pagrindinis eksportas nusikels į spalį ir derlių iki to laiko kažkur reikės sandėliuoti.

„Vietoje perdirbsime tiek pat, kiek ir ankstesniais metais. Tačiau pernai mūsų derlius buvo išskirtinės kokybės ir paklausus visame pasaulyje, o šiandien kokybinio pranašumo nebeturime“, – aiškina Mindaugas Gedvilas, bendrovės „Amilina“ generalinis direktorius.

„Amilinos“ vadovas sako, kad vien dėl kokybės, nors biržose kaina panaši kaip pavasarį, už naują derlių vidutiniškai moka 35 Eur/t mažiau. Tačiau didesnis kiekis žemdirbiams sukraus panašias pajamas kai pernai.

„Mūsų, perdirbėjų, žemesnė derliaus kokybė nebaugina. Gaminame glitimą, kurio šiemet grūduose mažiau, tačiau dėl kritusių supirkimo kainų jo savikaina bus ta pati kaip pernai“, – aiškina p. Gedvilas.

Pelningi metai

„Ūkininkams palanku tai, kad metai sausi, kulti lengva. Mums, prekybininkams, tai nenaudinga, nes papildomai neuždirbsime iš javų valymo ir džiovinimo“, – aiškina p. Pilkauskas ir prognozuoja, kad žemdirbiams metai bus pelningi.

Be to, dar pavasarį derlių pagal išankstinius sandorius buvo galima parduoti po 180 Eur/t. Didieji ūkiai paprastai apie trečdalį derliaus stengiasi realizuoti iš anksto, kad apsisaugotų nuo galimo kainų kritimo.

„Ūkininkai kulia daugiau nei pernai ir nemoka už grūdų džiovinimą ir valymą. Javai kokybiški, nors ir žemesnės klasės. Žemdirbiai dirbs pelningai“, – skaičiuoja p. Šimas.

Pelnas nebus rekordinis

Žemdirbiai taip pat negali Dievo ginti į medį, nors nepraleidžia progos paburnoti.

„Kol kas derlius geras, tik kainos žemos. Javus pilu į sandėlius ir laukiu, kol jie pabrangs“, – kaip gyvena, pasakoja Antanas Blockis, Šakių rajone dirbantis 1.300 ha.

Ūkininkas planuoja nukulti apie 7.000 t. Iš vieno hektaro jam byra 7,9 t. Pernai grūdų iš hektaro prikulta po 7 t.

„Jei teks parduoti po 150 Eur/t, mano ūkio pelningumas bus sąlyginai nedidelis. Palanki kaina būtų 180 Eur/t“, – dėlioja p. Blockis.

Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, Kėdainių rajone dirbantis 1.000 ha, sako, kad jo ūkiuose žieminių kviečių vidurkis – 7 t, nors anksčiau vidutiniškai kuldavo po 8 t. Vidurio Lietuvoje buvo gana ilgas laikotarpis be lietaus ir tai sumažino derlių. Rajonuose, kur drėgmės užteko, didesni nei pernai tiek derliai, tiek pasėlių plotai.

„Derlius geras, bet kuliami žemesnės kokybės javai, kurie iki 30 Eur/t pigesni nei aukščiausios rūšies“, – niuansus aiškina p. Talmantas.

Jis sako, kad savo ūkyje iš 1 ha uždirbs 170 Eur. Iš esmės tai padengia tik technikos amortizaciją. Normalus pelningumas – bent 220 Eur/ha.

Kompleksams naudinga

Ūkiai, kuriuose grūdai naudojami pašarams, pigesniu derliumi džiaugiasi.

„Mūsų sektoriuje kuo pigesni grūdai, tuo mažesnė mėsos savikaina. Grūdai sudaro 60% kiaulienos kainos“, – paprastai dėsto Saulius Leonavičius, didžiausios šalies kiaulių augintojos UAB „Idavang“ generalinis direktorius.

Bendrovė perka pašarinius grūdus ir jau keletą metų jų kokybė panaši. Maistinių kviečių pašarų gamybai nereikia.

„Šis derliaus pigimas kilogramo mėsos kainą leido sumažinti keliais centais“, – skaičiuoja p. Leonavičius.

Šiandien už kilogramą kiaulienos gyvo svorio supirkėjai moka 1,03–1,04 Eur. „Idavang“ mėsos savikaina svyruoja apie 1 Eur/kg. Ponas Leonavičius sako, kad tokia marža tiesiog leidžia dirbti nenuostolingai ir palaikyti gamybą.

infogr.am::infogram_0_tarptautine_prekyba

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 19 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Interviu su Valstybinių miškų urėdijos vadovu – apie naują komandą, kirtimus Labanoro girioje Premium 1

Marius Pulkauninkas, VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) direktorius, skaičiuoja, kad naujoje vadovų...

Agroverslas
2018.09.19
Aplinkos ministras: Labanoro girioje mėnesį nebus vykdomi kirtimai 2

Valstybinė miškų urėdija įpareigota vienam mėnesiui nutraukti vykdomus ir planuojamus miško kirtimus Labanoro...

Agroverslas
2018.09.19
Lietuviškas medus pradedamas eksportuoti į Japoniją

Lietuviškas medus jau pasieks ir Japonijos gyventojus. Šių metų pabaigoje čia pirmąją 10 tonų lietuviško...

Agroverslas
2018.09.19
Kirtimų ribojimo planai Labanore papiktino privačių miškų savininkus 14

Socialiniuose tinkluose kilus triukšmui dėl Labanoro girioje atliekamų kirtimų, miškininkai tvirtina, kad tie...

Agroverslas
2018.09.18
„Coca-Cola“ svarsto apie gėrimų su kanapėmis gamybą 1

Gaiviųjų gėrimų gamintoja „Coca-Cola“ žvalgosi į sparčiai augančią gėrimų su kanapėmis rinką. Bendrovė...

Agroverslas
2018.09.18
Maisto pramonės gigantai atsigręžė į startuolius – skatina ne tik altruizmas 2

Pastaruoju metu apie savo startuolių akceleracijos programas pranešė tokie maisto pramonės gigantai kaip...

Agroverslas
2018.09.18
Danai siekia perimti „Konekesko Lietuvos“ kontrolę

Danijos žemės ūkio grupė „Danish Agro Group“ iš Suomijos koncerno „Kesko“ siekia perimti vienvaldę žemės...

Agroverslas
2018.09.18
„Akvatera“ investuoja 4,3 mln. Eur į gamyklos atnaujinimą

Lietuvių naminių gyvūnų pašarų gamykla „Akvatera“ modernizacijai skiria 4,3 mln. Eur. Už 3,5 mln. Eur jau...

Agroverslas
2018.09.18
Rugpjūtį pieno supirkimo kaina mažėjo 0,1%

Rugpjūčio mėnesį, palyginus su liepa, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina mažėjo 0,1% ir siekė 257,4...

Agroverslas
2018.09.18
El Ninjo reiškinys: poveikis Pietų rinkoms atsilieps labiau nei mūsų klimatui Premium

Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) skelbia 70% tikimybę, kad paskutinį šių metų ketvirtį Ramiajame...

Verslo aplinka
2018.09.17
Kinija iš Lietuvos norėtų importuoti daugiau jautienos ir grūdinių produktų

Kinija pasirengusi importuoti daugiau lietuviškos jautienos ir iš grūdinių kultūrų gaminamų produktų, po...

Agroverslas
2018.09.17
Verslo istorija: karjeras korporacijose iškeitė į apleistas arbatos plantacijas Gruzijoje Premium

Iš patogių biuro kėdžių – į arbatos plantacijas Gruzijoje. Tokiu keliu pasuko Tomas Kaziliūnas su...

Agroverslas
2018.09.17
Po VMI dėmesio mėsos sektoriui – augo atlyginimai bei sumokėti mokesčiai 2

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliu – VMI) praneša, kad...

Agroverslas
2018.09.17
JK ūkininkai neteks tiesioginių išmokų 3

Jungtinės Karalystės (JK) Vyriausybė pristatė savo žemės ūkio politikos pokyčius, šaliai išstojus iš Europos...

Agroverslas
2018.09.14
AKM grėsmei nemažėjant skiriamos išmokos už paskerstas kiaules

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad nuo rugsėjo 3 d. kiaulių laikytojai jau gali...

Agroverslas
2018.09.14
Obuolių derlius gausus, bet nesidžiaugia nei augintojai, nei perdirbėjai Premium 2

Soduose šakos šiemet tiesiog linksta nuo obuolių, tačiau, regis, niekas dėl to per daug nesidžiaugia. Dėl...

Agroverslas
2018.09.14
Kuršių mariose žvejoja 47 įmonės, sugaunanti lašišų deklaruoja viena 1

Užsiimti versline žvejyba Kuršių mariose gali 47 įmonės, tačiau tik viena Aplinkos ministerijai deklaruoja...

Agroverslas
2018.09.14
Maisto pramonės lyderiai: rezultatus lėmė pasaulinės kainų tendencijos Premium

2017 m. maisto pramonės lyderių sąraše dominuoja pieno, žuvų perdirbėjai ir alkoholinių gėrimų gamintojai.

Agroverslas
2018.09.14
Europos Parlamentas ragina gamintojus užtikrinti vienodą produktų kokybę

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį paragino gamintojus neklaidinti vartotojų ir užtikrinti, kad...

„ACME Grupė“ pardavė ekologinių pluoštinių kanapių verslą 5

Kanados kompanija „Aurora Cannabis“ užbaigė sandorį su „ACME Grupe“. Kanadiečiai už daugiau nei 8 mln. Eur...

Technologijos
2018.09.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau