Smūgis Lenkijos bankams – ES teismas užstojo besiskolinusius frankais

Šis ESTT sprendimas gali turėti didelių pasekmių Lenkijos bankų sektoriui, rašo „Financial Times“.

Skaičiuojama, kad būsto paskolas frankais po Lenkijos įstojimo į ES paėmė apie 0,6 mln. lenkų. Dėl nedidelio tarpbankinių paskolų frankais rodiklio taip daryti gana ilgą laiką apsimokėjo, tačiau kai per finansų krizę ir 2015 m. frankas daugelio valiutų atžvilgiu šoktelėjo (jis vertinamas kaip saugumą garantuojanti valiuta), frankais paskolas turinčių Lenkijos šeimų paskolų įmokos stipriai išaugo.

Tūkstančiai lenkų dėl to teisybės patraukė ieškoti į teismus.

Anot ESTT išaiškinimo, į Lenkijos būsto paskolų sutartis įtrauktų nesąžiningų nuostatų negalima pakeisti bendrosiomis Lenkijos teisės aktų nuostatomis.

VŽ rašė, kad Lenkijoje išduota apie 29 mlrd. USD vertės būsto paskolų frankais.

Šiuo metu Lenkijos teismai užversti maždaug 10.000 ieškinių, kuriuos pateikė paskolas užsienio valiutomis ėmę lenkai. 500 ieškinių yra apeliacinėje instancijoje, sprendimai dėl jų buvo sustabdyti laukiant ESTT išaiškinimo.

Lenkijos bankų asociacija suskaičiavo, kad jei teismuose bus įtvirtintas precedentas, kad bankai turi kompensuoti būsto paskolas frankais ėmusių žmonių nuostolius, tai Lenkijos bankams gali kainuoti apie 60 mlrd. PLN (15 mlrd. Eur), t.y. tiek, kiek sudaro keturi metiniai visų Lenkijos bankų pelnai.

Tai, kad Lenkijos bankams gali tekti apmokėti šią sąskaitą, jau vertina ir investuotojai, kurie pastaraisiais mėnesiais aktyviai išpardavinėja biržoje kotiruojamų Lenkijos bankų akcijas.

Stipriausiai finansiškai gali nukentėti daugiausiai būsto paskolų užsienio valiutomis išdalinę bankai, tokie, kaip „Bank Millennium“, „Getin Noble Bank“ ar „MBank“.

Bet tokias paskolas dalino ir bankai „BOS Bank“, „PKO BP“, „Santander Bank Polska“, „BNP Paribas Polska“, „Alior Bank“, „Bank Pekao“, „ING Bank“.

VŽ rašė, kad būsto paskolų dalinimo praktika prieš praėjusią finansų krizę buvo pradėta Lietuvoje, bet tuo užsiėmė tik „Nordea“ bankas (dabar veikia kaip „Luminor“), nespėjęs pridalinti didelio kiekio paskolų Šveicarijos frankais.

Tokių namų ūkių Lietuvoje yra kiek daugiau nei 200, o bendra jų įsipareigojimų bankui suma viršija 20 mln. Eur.

Nors didelė dalis „Nordea“ klientų paskolas refinansavo kituose bankuose arba jas grąžino, kai kuriems tokias paskolas ėmusiems lietuviams jos gerokai apkarto – VŽ žiniomis, yra skolininkų, kuriems dėl stiprėjančio franko per dešimtmetį būsto paskola nė kiek nesumažėjo.

„Nordea“ klientų grupė, reikalaujanti paskolų konvertavimo į eurus buvusiu euro ir franko santykiu, iš banko kol kas nieko nepešė, šiuo metu savo teisybės jie siekia teismuose.

Marius Navickas, „Luminor“ skolininkų frankais interesams atstovaujantis advokatas, VŽ teigė, kad ESTT sprendimas gali būti reikšmingas ir Lietuvoje.

„Nacionaliniai teismai priimdami sprendimus turi atsižvelgti į vartotojų interesus ir pasekmes klientams ir turi vertinti, ar bankai elgėsi sąžiningai. Tarp ESTT teismo argumentų buvo ir tie, kuriuos mes išsakėme byloje Lietuvoje“, – tokį klientų komentarą perdavė advokatas.

Beje, ne visos aplinkybės tokias paskolas ėmusiems asmenims susiklostė nepalankiai – iki -0,8% ar daugiau kritus tarpbankinių paskolų frankais rodikliams CHF LIBOR, šie „nuvalgė“ bankų taikomą maržos dalį, todėl bankai kai kuriems klientams teoriškai jau turėtų primokėti už paskolas. Lietuvos bankas šioje situacijoje užstojo frankais besiskolinusius klientus, bet bankas kol kas nevykdo primokėjimo už paskolas, nes laukia galutinio teismų sprendimo.