Ar Rusijos centrinis bankas keičia pinigų politikos kryptį?

Publikuota: 2018-09-27
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Metų pradžioje Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Niabullina turėjo kuo džiaugtis. Jos vadovaujamai institucijai bent laikinai pavyko pažaboti infliaciją (kainų augimo tempas nukrito 1,5 proc. punkto žemiau tikslinio 4% lygio).

Gerėjant kreditavimo sąlygoms, lengviau atsikvėpė vietos verslas. Bazinė palūkanų norma, dar 2015 m. pradžioje siekusi 17%, per penkiolika kartų sumažinta iki 7,25%.

„S&P“ kredito reitingų agentūra vėl suteikė Rusijai investicinį (BBB-) reitingą, kurį šalis buvo praradusi prieš trejus metus. Vėliau reikalai ėmė prastėti – ir dėl bendros sumaišties besivystančių šalių finansų rinkose, ir dėl išimtinai Rusijai būdingų procesų.

Rugsėjo mėnesio posėdyje Rusijos centrinis bankas pirmą kartą nuo 2014 m. padidino bazinę palūkanų normą (iki 7,5%). Sprendimas pabranginti skolinimąsi buvo mažų mažiausiai netikėtas – prieš posėdį 140 iš 142 „Bloomberg“ apklaustų analitikų prognozavo, kad palūkanos keičiamos nebus. Kas pastūmėjo centrinį banką šiam žingsniui? 

Padeda nafta

Neabejojama, kad gerokai smuktelėjus rublio kursui (JAV dolerio atžvilgiu Rusijos valiuta šiais metais prarado daugiau nei 15% savo vertės), kainų augimo tempas vėl šoktels. Vartotojų infliacijos lūkesčiai išlieka grėsmingai dideli (rugpjūtį – beveik 10%). Taigi kainų stabilumas jau nebeatrodo kaip įgyvendintas tikslas. Nedelsti Rusijos centrinį banką veikiausiai paskatino ir Turkijos pavyzdys, bylojantis, kad praradus rinkos dalyvių pasitikėjimą, valiutos kurso „laisvam kritimui“ sustabdyti nebepakanka net drastiškų pinigų politikos formuotojo veiksmų (Turkijoje bazinė palūkanų norma buvo padidinta trigubai – nuo 8% iki 24%).

Be Argentinos ir Turkijos (šalių, kurių finansų sistemos išgyvena gilią krizę), labiau už rublį šiais metais besivystančių šalių grupėje nuvertėjo tik Brazilijos ir Pietų Afrikos valiutos. Jei ne brangstanti nafta, rublio nuvertėjimas neabejotinai būtų buvęs dar didesnis, nors Rusija pagal daugelį finansinio stabilumo rodiklių gerokai lenkia kitas šiai grupei priskiriamas šalis. Todėl mažėjantis investuotojų apetitas skirtingoms besivystančių šalių turto klasėms (tarp jų ir valiutoms) akivaizdžiai nėra vienintelė, ir ko gero net ne svarbiausia rublio nuosmukio priežastis. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad daugiau nei pusė šiųmečio rublio nuvertėjimo įvyko vos per keletą prekybos sesijų balandį ir rugpjūtį, po to, kai JAV paskelbė apie naujas Rusijai įvedamas sankcijas.

Sankcijų įtaka

Būtent su sankcijomis susijęs neapibrėžtumas smarkiai komplikuoja Rusijos centrinio banko planus normalizuoti pinigų politiką. Bazinės normos padidinimą kol kas per anksti interpretuoti kaip ženklą, kad centrinis bankas keičia kryptį, bet akivaizdu, kad ligšiolinis pinigų politikos kursas susiduria su rimtomis problemomis. JAV kongresas svarsto galimybę įvesti dar vieną sankcijų paketą, kuris apimtų Rusijos vyriausybės vertybinių popierių platinimo apribojimus (taigi, pabrangintų skolinimąsi) ir didžiųjų šalies bankų veiklos suvaržymus. Tikėtina, kad klausimas dėmesio centre vėl atsidurs po lapkričio mėnesį vyksiančių Kongreso vidurio laikotarpio rinkimų, ypač jei JAV Teisingumo departamentas rastų Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus įrodymų. Investuotojų nuolatinės politinės įtampos fonas akivaizdžiai nedžiugina. Nuo kovo mėnesio ne rezidentų turimų Rusijos vyriausybės obligacijų dalis sumažėjo nuo 34,5% iki 27,5%. Rusijos ekonomikos ministras p. Oreškinas pripažino esant didelę tikimybę, kad per ateinančius 12 mėnesių užsienio kapitalo nutekėjimas iš Rusijos pagreitės.

Nenuostabu, kad  dar visai neseniai labiausiai tikėtinu laikytą scenarijų, pagal kurį bazinė palūkanų norma toliau būtų mažinama iki neutralaus lygio (manoma, kad jis siekia apie 6,5%) rinkos dalyviai ima vertinti skeptiškai. Tai rodo ir išnykęs „rusiškąja anomalija“ vadinamas neigiamas skirtumas tarp vyriausybės 10-ies metų vyriausybės obligacijų pajamingumo ir bazinės palūkanų normos. Abejonių dėl tolesnio pinigų politikos kurso galima įžvelgti ir centrinio banko pasisakymuose. Pranešta, kad iki metų pabaigos nebus didinamos užsienio valiutos atsargos, o pasak p. Niabullinos, pinigų politikos atlaisvinimo geriausiu atveju galima tikėtis 2019 metų pabaigoje – 2020 metų pradžioje. Dar daugiau – prabilta apie galimybę, kad  bazinė palūkanų norma vėl bus didinama. Teoriškai didesnės palūkanos turėtų stiprinti rublio kursą, bet akivaizdu, kad dabartinėmis aplinkybėmis ne šis veiksnys ir net ne naftos kainos lemia Rusijos valiutos vertės pokyčius. Todėl su gerokai išaugusiu neapibrėžtumu greičiausiai teks susidurti ne tik Rusijos centriniam bankui, bet ir investuotojams bei verslui, patiriantiems rublio kurso svyravimų riziką.

Eduardas Petrulis yra SEB banko finansų analitikas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Nafta brangsta, Saudo Arabijai siūlant tęsti gavybos ribojimus

Pirmadienį naftos kainos pratęsė kilimą Saudo Arabijai pareiškus, kad naftos eksportuotojų kartelis OPEC...

Rinkos
2019.05.20
Finansinė laisvė JAV: sukaupti 1,2 mln. USD, kurių užtektų 30-iai metų 44

Lietuvoje gimusi Tatjana su vyru Jose finansinės laisvės siekė Jungtinėse Valstijose ir 2020 m. į ankstyvą...

Rinkos
2019.05.18
JAV ir Kinijos konfliktas vėl pakirto lūkesčius dėl Vokietijos ekonomikos 6

Pastaruoju metu bandę taisytis lūkesčiai dėl Vokietijos ekonomikos perspektyvų gegužę vėl suprastėjo, rodo...

Rinkos
2019.05.14
Bitkoinas atmatavo ir 8.000 USD 8

Didžiausia pagal kapitalizaciją kriptovaliuta po beveik 14% šuolio per parą pasiekė naujas 9 mėnesių kainos...

Rinkos
2019.05.14
Bitkoino šuolis – į 9 mėnesių aukštumas 1

Didžiausia pagal kapitalizaciją kriptovaliuta šoktelėjo iki 7.500 USD ir išjudino pakilimą tarp kitų...

Rinkos
2019.05.13
Bitkoinas užsiropštė ant 6.000 USD 3

Kadaise populiari kriptovaliuta ketvirtadienį pirmą kartą per beveik 6 mėnesius kirto 6.000 USD kartelę.

Rinkos
2019.05.09
Švedijos krona euro atžvilgiu pigiausia per dešimtmetį

Švedijos nacionalinė valiuta euro atžvilgiu pasiekė pigiausią lygį euro atžvilgiu per 10 metų po nepalankių...

Rinkos
2019.05.07
Noriu pradėti investuoti: nuo ko pradėti 20

Bankams už indėlius nieko nemokant, o infliacijai šalyje artėjant prie 3%, dalis gyventojų susimąsto, kad...

Rinkos
2019.05.05
Susitraukimas euro zonos pramonėje tęsiasi

Balandį euro zonos pramonės sektoriuje ekonominis aktyvumas toliau traukėsi, rodo galutiniai PMI indekso...

Rinkos
2019.05.02
Investuotojams – paskutinės dienos deklaruoti pajamas

Lietuvos investuotojams lieka dvi dienos deklaruoti savo praėjusių metų pajamas.

Rinkos
2019.05.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau