Ar Rusijos centrinis bankas keičia pinigų politikos kryptį?

Publikuota: 2018-09-27
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Metų pradžioje Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Niabullina turėjo kuo džiaugtis. Jos vadovaujamai institucijai bent laikinai pavyko pažaboti infliaciją (kainų augimo tempas nukrito 1,5 proc. punkto žemiau tikslinio 4% lygio).

Gerėjant kreditavimo sąlygoms, lengviau atsikvėpė vietos verslas. Bazinė palūkanų norma, dar 2015 m. pradžioje siekusi 17%, per penkiolika kartų sumažinta iki 7,25%.

„S&P“ kredito reitingų agentūra vėl suteikė Rusijai investicinį (BBB-) reitingą, kurį šalis buvo praradusi prieš trejus metus. Vėliau reikalai ėmė prastėti – ir dėl bendros sumaišties besivystančių šalių finansų rinkose, ir dėl išimtinai Rusijai būdingų procesų.

Rugsėjo mėnesio posėdyje Rusijos centrinis bankas pirmą kartą nuo 2014 m. padidino bazinę palūkanų normą (iki 7,5%). Sprendimas pabranginti skolinimąsi buvo mažų mažiausiai netikėtas – prieš posėdį 140 iš 142 „Bloomberg“ apklaustų analitikų prognozavo, kad palūkanos keičiamos nebus. Kas pastūmėjo centrinį banką šiam žingsniui? 

Padeda nafta

Neabejojama, kad gerokai smuktelėjus rublio kursui (JAV dolerio atžvilgiu Rusijos valiuta šiais metais prarado daugiau nei 15% savo vertės), kainų augimo tempas vėl šoktels. Vartotojų infliacijos lūkesčiai išlieka grėsmingai dideli (rugpjūtį – beveik 10%). Taigi kainų stabilumas jau nebeatrodo kaip įgyvendintas tikslas. Nedelsti Rusijos centrinį banką veikiausiai paskatino ir Turkijos pavyzdys, bylojantis, kad praradus rinkos dalyvių pasitikėjimą, valiutos kurso „laisvam kritimui“ sustabdyti nebepakanka net drastiškų pinigų politikos formuotojo veiksmų (Turkijoje bazinė palūkanų norma buvo padidinta trigubai – nuo 8% iki 24%).

Be Argentinos ir Turkijos (šalių, kurių finansų sistemos išgyvena gilią krizę), labiau už rublį šiais metais besivystančių šalių grupėje nuvertėjo tik Brazilijos ir Pietų Afrikos valiutos. Jei ne brangstanti nafta, rublio nuvertėjimas neabejotinai būtų buvęs dar didesnis, nors Rusija pagal daugelį finansinio stabilumo rodiklių gerokai lenkia kitas šiai grupei priskiriamas šalis. Todėl mažėjantis investuotojų apetitas skirtingoms besivystančių šalių turto klasėms (tarp jų ir valiutoms) akivaizdžiai nėra vienintelė, ir ko gero net ne svarbiausia rublio nuosmukio priežastis. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad daugiau nei pusė šiųmečio rublio nuvertėjimo įvyko vos per keletą prekybos sesijų balandį ir rugpjūtį, po to, kai JAV paskelbė apie naujas Rusijai įvedamas sankcijas.

Sankcijų įtaka

Būtent su sankcijomis susijęs neapibrėžtumas smarkiai komplikuoja Rusijos centrinio banko planus normalizuoti pinigų politiką. Bazinės normos padidinimą kol kas per anksti interpretuoti kaip ženklą, kad centrinis bankas keičia kryptį, bet akivaizdu, kad ligšiolinis pinigų politikos kursas susiduria su rimtomis problemomis. JAV kongresas svarsto galimybę įvesti dar vieną sankcijų paketą, kuris apimtų Rusijos vyriausybės vertybinių popierių platinimo apribojimus (taigi, pabrangintų skolinimąsi) ir didžiųjų šalies bankų veiklos suvaržymus. Tikėtina, kad klausimas dėmesio centre vėl atsidurs po lapkričio mėnesį vyksiančių Kongreso vidurio laikotarpio rinkimų, ypač jei JAV Teisingumo departamentas rastų Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus įrodymų. Investuotojų nuolatinės politinės įtampos fonas akivaizdžiai nedžiugina. Nuo kovo mėnesio ne rezidentų turimų Rusijos vyriausybės obligacijų dalis sumažėjo nuo 34,5% iki 27,5%. Rusijos ekonomikos ministras p. Oreškinas pripažino esant didelę tikimybę, kad per ateinančius 12 mėnesių užsienio kapitalo nutekėjimas iš Rusijos pagreitės.

Nenuostabu, kad  dar visai neseniai labiausiai tikėtinu laikytą scenarijų, pagal kurį bazinė palūkanų norma toliau būtų mažinama iki neutralaus lygio (manoma, kad jis siekia apie 6,5%) rinkos dalyviai ima vertinti skeptiškai. Tai rodo ir išnykęs „rusiškąja anomalija“ vadinamas neigiamas skirtumas tarp vyriausybės 10-ies metų vyriausybės obligacijų pajamingumo ir bazinės palūkanų normos. Abejonių dėl tolesnio pinigų politikos kurso galima įžvelgti ir centrinio banko pasisakymuose. Pranešta, kad iki metų pabaigos nebus didinamos užsienio valiutos atsargos, o pasak p. Niabullinos, pinigų politikos atlaisvinimo geriausiu atveju galima tikėtis 2019 metų pabaigoje – 2020 metų pradžioje. Dar daugiau – prabilta apie galimybę, kad  bazinė palūkanų norma vėl bus didinama. Teoriškai didesnės palūkanos turėtų stiprinti rublio kursą, bet akivaizdu, kad dabartinėmis aplinkybėmis ne šis veiksnys ir net ne naftos kainos lemia Rusijos valiutos vertės pokyčius. Todėl su gerokai išaugusiu neapibrėžtumu greičiausiai teks susidurti ne tik Rusijos centriniam bankui, bet ir investuotojams bei verslui, patiriantiems rublio kurso svyravimų riziką.

Eduardas Petrulis yra SEB banko finansų analitikas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
ECB nepakeitė palūkanų 1

Europos centrinis bankas (ECB), kaip ir tikėtasi, paliko palūkanų normas nepakeistas.

Rinkos
2018.12.13
Bankinę licenciją gavęs „Revolut“ apie žygį į bankų kiemą: mes juos apdėsime 40

Specializuoto banko licenciją Lietuvos banko teikimu gavęs JK finansinių paslaugų startuolis „Revolut“...

Rinkos
2018.12.13
„Revolut“ tampa banku 26

JK finansinių paslaugų startuoliui „Revolut“ Lietuvos banko teikimu išduotos specializuoto banko ir...

Rinkos
2018.12.13
Pranešimai dėl „Brexit“ sutarties smukdo svarą iki 18 mėnesių žemumų

Svaras sterlingų pirmadienį pastebimai pinga po pranešimų, kad JK premjerė atšauks parlamente numatytą...

Rinkos
2018.12.10
Po 11% nuosmukio bitkoinas matuojasi naujas 2018 m. žemumas 22

Penktadienį didžiausia pagal kapitalizaciją kriptovaliuta bitkoinas tekainuoja 3.347 USD po to, kai nuo vakar...

Rinkos
2018.12.07
Žiniasklaida: OPEC sutarė dėl gavybos mažinimo 6

Ketvirtadienį Vienoje susirinkę naftos eksportuotojų kartelio OPEC nariai iš principo sutarė dėl gavybos...

Rinkos
2018.12.06
„Revolut“ žengia už Europos ribų 8

JK finansinių paslaugų startuolis „Revolut“ užbaigė licencijavimosi procesą Japonijoje ir Singapūre,...

Rinkos
2018.11.29
Buvusi FED vadovė – apie D. Trumpą ir grėsmę finansiniam stabilumui Premium 1

Dar tik įpusėjome antrąjį patiekalą, o Janet Yellen netikėtai mane sustabdo ir mandagiai sako: „Žinoma, šis...

Rinkos
2018.11.28
Bitkoinas kovoja su 4.000 USD riba 24

Didžiausiai pagal kapitalizaciją kriptovaliutai tęsiasi pardavėjų priespaudos metas. Per 80% nuo piko atpigęs...

Rinkos
2018.11.27
ECB pasiryžęs užbaigti obligacijų supirkimo programą kitą mėnesį 2

Europos centrinis bankas (ECB) išlaiko įsitikinimą, kad naujausios euro zonos ekonominės tendencijos sudaro...

Rinkos
2018.11.26
Verslo nuotaikose – Vokietijos ekonomikos vėsimo ženklai 2

Didžiausios Europos ekonomikos verslo nuotaikos prastėja trečią mėnesį iš eilės.

Rinkos
2018.11.26
Buvęs Rotenbergų bankas Lietuvoje klientus ragina nemokėti JAV doleriais 22

Latvijos bankas „Meridian Trade Bank“, anksčiau tiesiogiai priklausęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino...

Rinkos
2018.11.23
Aiškėja tikrosios prekybos auksu apimtys Londone 23

Londonas neabejotinai yra vienas pagrindinių prekybos auksu taškų pasaulyje, visgi didžiąją dalį prekybos...

Rinkos
2018.11.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau