Lietuva galėtų de facto pripažinti kriptovaliutas

Lietuva, turinti vieną technologiškai pažangiausių valstybės registrų pasaulyje, galėtų pirmoji įteisinti „virtualią įmonę“ – naują ribotos atsakomybės juridinio asmens formą, specialiai adaptuotą veikti internete, saugiai, patikimai, be tarpininkų, be sienų.

Pagrindiniai virtualiosios įmonės bruožai galėtų būti šie:

• Steigiama tik elektroniniu būdu, steigėjų tapatybę nustatant elektroninėmis priemonėmis. Steigimo dokumentai formuojami juridinių asmenų registro elektroninės paslaugos (JAREP) aplinkoje. Nereikalingas notaras.
• Steigėjų ir vadovų tapatybės būtų patikimai identifikuojamos naudojant asmens tapatybės nustatymo priemones (kvalifikuotus sertifikatus). Steigėjais gali būti tiek Lietuvos, tiek užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys. Vadovu gali būti ir užsienio subjektas.
• Nereikia turėti sąskaitos tradiciniame komerciniame banke, kapitalas galėtų būti suformuotas tiek tradicine, tiek kriptovaliuta.
• Virtualiosios įmonės vadovo, visuotinio dalyvių susirinkimo, kolegialių valdymo ir priežiūros organų kompetencija analogiška akcinių bendrovių teisiniam reguliavimui.
• Registro tvarkytojas atlieka tokių įmonių skaitmeninės piniginės (angl. wallet) funkciją.
• Registro tvarkytojas gali teikti ir virtualios buveinės nuomos paslaugą. Vadovas turėtų deklaruoti elektroninio pašto adresą.Visa komunikacija tarp įmonės ir registro tvarkytojo, registro duomenų keitimas vykdomas tik per JAREP.
• Virtualioji įmonė privalėtų teikti registro tvarkytojui metinę finansinę atskaitomybę, kuri viešai prieinama.Virtualios įmonės dalyvių sąrašas, vadovų ir valdymo organo narių duomenys būtų vieši ir neatlygintinai prieinami.
• Virtualiajai įmonei nevykdant įstatymuose nustatytų reikalavimų laikymosi, jos veikla galėtų būti (teismo sprendimu) laikinai suspenduota registro tvarkytojo turimomis priemonėmis (angl. lockout).
• Virtualioji įmonė galėtų būti pertvarkoma į akcinę bendrovę.Įstatymu būtų galima nustatyti virtualiųjų įmonių veiklos apribojimus, arba specialius papildomus patikimumo ir patikrinamumo reikalavimus, jei įmonė nori vykdyti licencijuojamą veiklą Lietuvoje.

Šios idėjos privalumai – Lietuva nedelsiant išgarsėtų kaip pirmoji šalis pasaulyje, de facto adaptavusi kriptovaliutą kaip koegzistuojančią šalia tradicinių valiutų. ES ir NATO valstybei–narei įteisinus virtualias įmones, Lietuva taptų patrauklia valstybe steigti aukštųjų finansų technologijų įmones, pritrauktų didžiules investicijas, kadangi valstybės pripažinimas ir „blockchain” technologija ženkliai sumažins galimybes sukčiauti ir garantuos asmenų identifikavimą.

Nebūtina visuomet būti tik naujai atsirandančių technologijų vartotojais. Šį kartą turime unikalią galimybę patys prisidėti kurdami šią technologiją ir tapdami pasauliniu kompetencijos centru.

Mūsų verslininkai jau įrodė, kad yra šios technologijos priešakyje: „Monetha“ 36,6 mln. USD per viešą kriptovaliutos siūlymą siūlymą (ICO) sugebėjo surinkti vos per 18 minučių, o internetinis bankas „Bankera“ 25 mln. Eur vertės išankstinį ICO sugebėjo įgyvendinti per mažiau nei 3 savaites.

Lietuva techniškai jau pasiruošusi tapti šios technologijos centru – turime puikią interneto infrastruktūrą, asmens tapatybės nustatymo platformas ir visas kitas reikalingas kompetencijas. Čia besikuriantys verslai žinotų, kad Lietuva nėra Kinija ir per naktį šios reguliavimo neatšauks.

Virtualiosios įmonės būtų ženklas, kad Lietuva yra tarp aukštųjų technologijų lyderių pasaulyje. Be to, tai būtų puiki galimybė teikti papildomas paslaugas registro tvarkytojui ir gauti pajamas valstybei: turėtų būti nustatytas ne tik steigimo, bet ir metinis palaikymo mokestis (iš jo atlyginama už viešą duomenų teikimą), taip pat gali būti imamas mokestis už virtualaus adreso, bei virtualios piniginės (angl. wallet) palaikymą (nuomą).

Tuo tarpu kriptovaliutų srityje aktyvioms lietuvių įkurtoms įmonėms nebereikėtų patrauklios steigimuisi jurisdikcijos ieškoti užsienyje. Tarkime, „Monethai“ neprireiktų įmonės registruoti kriptovaliutų rojumi vadinamame Šveicarijos Cugo kantone, o „Bankerai“ – Britų Mergelių salose.

Belieka tikėtis, kad Lietuvos bankas, Finansų, Ūkio ministerijos, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir kitos institucijos nepraleis šios galimybės pro ausis.

Komentaro autorius – Jonas Udris, VĮ Registrų centras Vilniaus filialo direktoriaus pavaduotojas