Mėnesio sandoris: Japonijos „SoftBank“ priverstas įsigyti „WeWork“

„SoftBank“ už 3 mlrd. USD įsigys „WeWork“ akcijų iš esamų akcininkų, dar 1,5 mlrd. USD sumokės vykdydama ankstesnius įsipareigojimus įsigyti akcijų ir dar paskolins 5 mlrd. USD.

Po sandorio „SoftBank“ valdys daugiau nei 80% „WeWork“ akcijų, tačiau, kaip pažymima pranešime, neturės kontrolinio balsų skaičiaus.  

Nuo – iki

Dar rugsėjo pradžioje „WeWork“ planavo maždaug 3 mlrd. USD dydžio viešąją akcijų emisiją (IPO), po kurios įmonės vertė turėjo siekti maždaug 47 mlrd. USD. Tačiau jau tuomet „WeWork“ iš vidaus krėtė investuotojų tarpusavio nepasitikėjimo ir abejonių dėl bendrovės įkūrėjo Adamo Neumanno veikimo būdų bei sąžiningumo drebulys.

„SoftBank“ jau maždaug metus buvo didžiausias investuotojas, turintis du savo atstovus valdyboje ir didžiausios būsimosios naujos emisijos dalies pirkėjas.

Rugsėjo viduryje bendrovės valdyba apribojo A. Neumanno teises praktiškai vienasmeniškai priimti sprendimus ir sumažino jo valdomų balsų skaičių perpus – nuo 20 iki 10 balsų valdomai akcijai. Taip pat patvirtintas vadovo atleidimo mechanizmas.

Prieš tai A. Neumannas buvo priverstas grąžinti beveik 6 mln. USD vertės akcijas, kuriomis „WeWork“ su juo atsiskaitė už „We“ prekės ženklų liniją.

Rugsėjo 24 d. paskelbta, kad A. Neumannas traukiasi iš bendrovės vadovo posto. Jo vietą pasidalino du direktoriai – Artie Minsonas ir Sebastianas Gunninghamas. Pastarieji pradėjo karštligišką išlaidų karpymo ir sąnaudų mažinimo kampaniją – atleido apie 20 aukščiausių vadovų, susijusių su A.N eumannu, pranešė, kad trys bendrovės, kurias „WeWork“ buvo įsigijusi už daugiau nei 500 mln. USD, bus parduodamos, o įmonės įsteigta „WeGrow“ pradinė mokykla – uždaryta, pasibaigus mokslo metams. 60 mln. USD vertės privatų lėktuvą „Gulfstream“ taip pat žadėta parduoti.

Vėliau paskelbta, kad „WeWork“ IPO atšaukiamas.  

„Duokit pinigų“

Daugiau nei 500 biurų, skirtų bendradarbystei, visame pasaulyje valdanti „WeWork“ pirmąjį šių metų pusmetį patyrė 904 mln. USD nuostolių, tačiau madingų startuolių pasaulyje nuostoliai nieko, įskaitant investuotojus, nestebina.

Ir čia nutiko kai kas netikėto – besirengiant IPO išlindo sisteminės „WeWork“ bėdos – nepamatuotos išlaidos, keisti investiciniai projektai, didžiulės premijos vadovams, chaotiška buhalterija ir mokėjimai kitoms A. Neumanno įmonėms.

Manyta, kad IPO išspręs pinigų stygiaus problemas, tačiau paaiškėjo, kad, sustabdžius emisiją, „WeWork“ tiesiog neišgyvens iki šių metų pabaigos. „SoftBank“ su savo beveik neišsemiamais resursais tapo savotišku jaunikiu iš reikalo.

Tačiau nereikia manyti, kad „WeWork“ istorija baigsis nelabai linksmomis vedybomis – verslo bendruomenės kritikos strėlės šiuo metu sminga tiek į „WeWork“, tiek į „SoftBank“, kurio atstovai daugiau nei metus dirbo bendrovės valdyboje ir nieko blogo nematė.

Investuotojai ir analitikai pagrįstai kritikuoja susiformavusią madingų startuolių ir artimų jų santykių su rizikos kapitalo fondais praktiką, startuolių vertės ir rizikos nustatymo metodikas bei informacijos atskleidimo procedūras. Taip pat svarstoma, kokiais būdais galima būtų pažaboti įkūrėjų, tokių kaip A. Neumannas, beveik absoliučią valdžią jų įmonėse, siekiant apsaugoti darbuotojų ir investuotojų interesus.

Aišku tiek, kad „WeWork“ skandalas skaudžiai kirto labai populiariam bendradarbystės erdvių verslo reputacijai, todėl lėšoms imliam verslui bus gerokai sunkiau susitarti su investuotojais bei bankais.

Reikšmė Lietuvai

Reikšmė Lietuvai galėtų būti dvejopa: siauresne konkretaus verslo prasme ir vertinant suteiktas nemokamas, tačiau sandorio dalyviams brangiai kainavusias, pamokas.

Tiesioginės įtakos „WeWork“ skandalas Lietuvai neturi, nes Lietuvoje „WeWork“ paslaugų neteikia.

Kita vertus, bendradarbystės erdvės Lietuvoje labai sparčiai populiarėja ir tokie bendradarbystės erdvių nuomotojai, kaip „Workland“, „Work‘Inn“, „UMA Workspace“ ar RISE, išgyvena pakilimą.  

Tikėtina, kad „WeWork“ drama gali kiek atvėsinti potencialių investuotojų entuziazmą, o bendradarbystės erdvių bendrovėms teks įrodyti, kad jų verslo modelis yra tvarus ir turintis perspektyvų plėtotis.

Pamokos Lietuvai

Pirma, „startuolis“ yra toks pat rimtas verslas, kaip ir visi kiti, kuriame turi būti tinkamai sutvarkyta apskaita, rizikų valdymas, informacijos atskleidimo procedūros ir kiti neatsiejami verslo kontrolės mechanizmai.

Priešingai daugelio jaunų talentų nuomonei, užauginti „vienaragį“ neužtenka vien tik geros idėjos ir pritrauktų fondo lėšų tolesnei sėkmingai verslo sėkmei užtikrinti. Reikalingas nuolatinis atsakingumas ir atskaitingumas, nes reputacija kuriama metais, o sugadinama per kartą.

Antra, geležinė senolių taisyklė galioja ir šiandien:  „Neperšokęs griovio, nesakyk „op!”.

Tai reiškia, kad kol nėra visiško aiškumo (auditorių ataskaitų, kitų konsultantų išvadų), nederėtų viešai komunikuoti planų, ypač tokio jautraus dalyko, kaip viešasis akcijų platinimas atveju.

Taip pat, prieš priimant strateginius sprendimus, turi būti tikras, kad pavyks suvaldyti riziką ir pasekmes.

Tai svarbu suvokti, nes net ir įpareigojančios sutartys neapsaugo nuo klaidų ir nuostolių. „Auga Group“ turėjo sumokėti baudą dėl netesybų, atsisakius pirkti „Arginta Engineering“, o „Grigeo“ – dėl netesybų atsisakius planų kartu su „INVL Asset Management“ valdomo privataus kapitalo fondo įmone „BSGF Salvus“ investuoti į kartono gamybos projektą.

Straipsnio autorius Dr. Artūras Gegužis yra Lietuvos finansų patarėjų įmonės „Summa Advisers“ partneris