Mėnesio sandoris: „Fortum“ ketinimai už 8 mlrd. Eur įsigyti „Uniper“

O prieš kelias savaites paskelbė ir rimtesnius ketinimus – siekį per viešą siūlymą supirkti visas įmonės akcijas po 22 Eur už vieną, nes, pagal Vokietijos įstatymus, perkant daugiau nei 30% biržoje kotiruojamos įmonės akcijų, privaloma pateikti pasiūlymą visiems akcininkams.

Nors „E.ON“ jau rimtai svarsto suomių pasiūlymą, „Uniper“ pasitinka pasiūlymą priešiškai ir mano, kad „Fortum“ įsigijimas ir intervencija į įmonės valdymą turėtų neigiamų pasekmių. Tad kol kas bendrovės laikosi skirtingų pozicijų, ir „Uniper“ vadovybė teigia, jog išpirkimo sandoris yra priešiškas perėmimas (angl. hostile takeover) - situacija, kai pirkėjas siekia įsigyti įmonę tam prieštaraujant jos vadovybei.

Priešiškumas ir palaikymas

„Uniper“ teigimu, sandoris yra nenaudingas įmonei. Nuo pat atskyrimo nuo „E.ON“, kuomet siekta išgryninti dviejų įmonių veiklas, ilgalaikis įmonės tikslas buvo savarankiškas vystymasis. Tad tokia reakcija į „Fortum“ žingsnį, praėjus vos metams po atsiskyrimo yra gana suprantama. Nemažai skolos savo balanse turinti „Uniper“ taip pat teigia, jog suomių kontrolė grėstų sumažintu „Uniper“ skolinimosi reitingu, kuris tik neseniai tapo padoriu.

Ypač kritiškai vadovybė nusiteikusi dėl to, jog „Fortum“ siekia tapti visiškai žalia energetikos gamintoja, tuo tarpu Vokietijos įmonė valdo nemažai anglimi kūrenamų jėgainių. „Uniper“ baiminasi, jog naujieji savininkai gali būti linkę atskirti šią verslo dalį, atleisti darbuotojus bei kitaip daryti neigiamą įtaką įmonės plėtrai.

Taip pat itin aptarinėjama tema buvo ir potenciali Suomijos vyriausybės - didžiausios „Fortum“ akcininkės - pozicija. Analitikų spėliojimus skatino spekuliacijos dėl jos reakcijos į tai, jog „Uniper“ yra itin susijusi su „Nord Stream – 2“ dujotiekio projektu, kuris Rytų Europoje ir Baltijos šalyse vertinamas itin neigiamai.

Tačiau Suomijos vyriausybė reaguoja šaltai – anot jų, tiek įmonės įsigijimas tiek ir „Nord Stream – 2“ tėra komercinės veiklos projektai, dėl to nekeliantys politinės grėsmės ir skelbia, jog neplanuoja trukdyti „Fortum“ eiti toliau.

Tuo tarpu pati „Fortum“, kuri smarkiai akcentuoja savo kelionę žaliosios energetikos link, ramina tiek „Uniper“ vadovybę tiek akcininkus, teigdama, jog šis įsigijimas neturėtų būti vertinamas priešiškai – nors rinkos analitikams aišku, kad šiai įmonei įdomiausios „Uniper“ valdomos hidroelektrinės ir atominės jėgainės šiaurės Europoje.

Tad kol kas tarp įmonių konfrontacija išlieka, tačiau „Fortum“ nusiteikimas judėti tolyn taip pat akivaizdus. Lygiai taip pat akivaizdus ir „E.ON“ noras tęsti akcijų pardavimą, kadangi pagal sandorio sąlygas, „E.ON“ pasitraukus iš sandorio, jie privalėtų perpirkti visas galimai „Fortum“ supirktas kitų akcininkų dalis bei sumokėti baudą.

Sandorio reikšmė Lietuvai

Šis Suomijos energetikos įmonės žingsnis tiesioginės reikšmės Lietuvai neturės, tačiau implikuoja galimus „Fortum“ žingsnius jai artimose rinkose.

Dar po 2015 metais parduotos elektros skirstymo veiklos Švedijoje „Fortum“ turi itin didelius lėšų rezervus įsigijimams. Kadangi įmonės strateginė kryptis yra orientuota į žalios energijos gamybą, tikėtina, kad nors ir įsigijus „Uniper“, suomiai toliau sieks investuoti į alternatyvios energijos gamybą Europoje.

Jau dabar Lietuvoje turėdami nemažai gamybinių pajėgumų, suomiai mielai toliau investuotų tam esant palankiai situacijai ir palaikymui iš vyriausybės.

Strateginis investuotojas su ilgalaike perspektyva turėtų būti itin laukiamas Lietuvoje, tad laikui bėgant ir atsiradus patrauklių galimybių vietos rinkoje, turėtume nenustebti jeigu „Fortum“ įsmeigs dar vieną vėliavėlę ir Baltijos regione.

Andrius Čiapas yra Lietuvos finansų patarėjų įmonės „Summa Advisors“ analitikas