Mėnesio sandoris: 7 mlrd. Eur vertės uosto nuomos sutartis

Publikuota: 2016-11-21
Mick Tsikas  („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Mick Tsikas („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
 

Melburno jūrų uostas, esantis Viktorijos valstijoje pietryčių Australijoje, yra didžiausias šalyje konteinerių uostas, 34-iose prieplaukose aptarnaujantis daugiau nei 3 000 laivų ir virš 35 mln. tonų krovinių per metus.

Viktorijos valstijos valdžia nusprendė parduodi uosto nuomos 50-čiai metų sutartį investuotojų konsorciumui „Lonsdale“, kurį sudaro vietos ir tarptautiniai pensijų ir infrastruktūros fondai – Australijos „Future Fund“ ir QIC, JAV „Global Infrastructure Partners“ (GIP) ir Kanados OMERS.

Fondai įsipareigojo per nuomos laikotarpį toliau plėtoti uostą ir investuoti į jo infrastruktūrą, pritraukti didesnius krovinių srautus bei rūpintis gretimai uosto esančia infrastruktūra, o Viktorijos valstijos valdžia žada dideles investicijas regione, sukursiančias naujų darbo vietų bei palengvinančias gyvenimą regiono gyventojams.

Alternatyva privatizacijai

Nors praktiškai tokio pobūdžio sandoris savo esme yra panašus į privatizaciją, „Lonsdale“ perima valdyti tik komercinę uosto verslo dalį – valstijai lieka saugumo aspektų priežiūros rolė bei viena istorinė uosto prieplauka. Pagal nuomos sutartį, praėjus penkiasdešimčiai metų uosto turtas bus grąžintas Viktorijos valstijai, su galimybe tuometinei valdžiai pratęsti sutartį su investuotojais dar dvidešimčiai metų.

Ganėtinai ilgas nuomos laikotarpis nustatytas siekiant paskatinti konsorciumą ir toliau investuoti į uosto plėtrą ir infrastruktūros gerinimą. Per tokį ilgą laiko tarpą naujos investicijos atneštų norimą grąžą investuotojams, o uostui ir Viktorijos valstijai - naudą per pridėtinę vertę, sukurtą vykdant veiklą uoste bei iš papildomos infrastruktūros pastatytos uosto ir aplinkinėse teritorijose.

Šis atvejis Australijoje nėra unikalus – per pastaruosius ketverius metus uostai į privačias rankas perduoti ir kitose Australijos valstijose. Naujojo Pietų Velso valstijoje regiono valdžia pritraukė virš 6 mlrd. Australijos dolerių atiduodama Botany, Kemblos ir vieną didžiausių pasaulio anglies eksporto terminalų – Niukaslo uostus privatiems investuotojams.

Investicijos į infrastruktūrą

Pinigai, pritraukti pardavus Melburno uosto nuomos sutartį bus panaudoti investicijoms į infrastruktūrą šalies viduje, ypač siekiant pagerinti susisiekimą su šiuo uostu – mažinti geležinkelių ir automobilių kelių sankryžų kiekį ir kitus regioninės infrastruktūros plėtros projektus. Tuo pat metu atsiranda galimybė investuoti į kokybiškesnių ir šiek tiek brangesnių infrastruktūros objektų statybas, netaupant kokybės sąskaita. Valstijai taip pat turėjo būti skirta ir 15% nuo visos pritrauktos sumos iš valstybės biudžeto pagal paramos mechanizmą, kuomet valstijų valdomas turtas perleidžiamas privatiems valdytojams.

Tačiau kol kas vyksta derybos ir numanoma, jog valstijai bus skirta dvigubai mažesnė parama dėl itin užsitęsusio projekto. Nors ir baiminamasi, kad uosto perdavimas į privačių investuotojų rankas sukurs didesnę naštą šalies eksportuotojams dėl didesnių sąnaudų, abi sandorio pusės ramina, jog tarifų pokytis yra apribotas ir indeksuotas infliacijai bent 15 metų į priekį.

Sandorio reikšmė Lietuvai

Melburno bei kitų Australijos uostų perleidimas į privačių investuotojų rankas signalizuoja, jog tiek pensijų fondai, tiek infrastruktūros fondai itin domisi kokybiškais infrastruktūros objektais, kurių pasiūla nėra didelė, o saugios grąžos siekiantys investuotojai noriai dalyvauja panašaus pobūdžio konkursuose.

Perimdami valdymą 50-iai metų, infrastruktūros ir pensijų fondai užsitikrina ganėtinai saugų ir stabilų pinigų srautą bei gali investuoti papildomų lėšų, kurdami pridėtinę vertę ne tik savo klientams bet ir regionams, kuriuose investuoja.

Lietuvoje, Klaipėdos uoste taip pat egzistuoja galimybė pritraukti užsienio investuotojų. Pastaruoju metu kalbama, jog palaikyti augantiems krovos tempams dabartinės uosto infrastruktūros pakaks iki 2030 metų. Tad plėtra uostui bus būtina. Kinijos investuotojams pradėjus kurtis Baltarusijoje ir žvalgytis Klaipėdos uoste, dauguma tikėjosi investicijų iš šios šalies. Tačiau dabartiniai pavyzdžiai Australijoje rodo, jog poreikis tokiai turto klasei yra didelis ir į uostų bei panašią infrastruktūrą linkę investuoti ir Kanados bei JAV investuotojai.

O investicijų poreikis Klaipėdos uoste – pakankamai didelis. Kuriant tolimesnę uosto plėtros koncepciją, derėtų atsižvelgti ir į galimybę pritraukti tarptautinius investuotojus naujų uosto dalių, pavyzdžiui išorinio uosto projekto, plėtojimui. Tarptautinio žaidėjo atėjimas į naujus projektus uosto teritorijoje ar šalia jos leistų pritraukti ne tik stambių krovos kompanijų bet ir laivybos įmonių.

Dairytis toli nereikėtų – LKAB „Klaipėdos Smeltė“ akcininko „Terminal Investment Limited“ mažumos dalis priklauso GIP, fondui investavusiam į Melburno uostą. Tad Baltijos šalių regionas investuotojams nėra svetimas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ant prekystalio – dvi pelningai veikiančios Tauragės įmonės 8

Savivaldybei priklausančių UAB „Dunokai“ (56,14%) ir Tauragės butų ūkio (100%) akcijos, kurių bendra pradinė...

Rinkos
2018.07.16
Parduota didžiausia Lietuvos transporto infrastruktūros projektavimo grupė  13

Transporto infrastruktūros projektavimo UAB „Kelprojektas“ ir jos valdomas antrines įmones iš didžiausio...

Statyba ir NT
2018.07.12
Lenkijos MCI fondas siekia perimti „Pigu“ kontrolę

Lenkijos privataus kapitalo investicijų bendrovė „MCI Management“ siekia perimti Baltijos šalių elektroninės...

Rinkos
2018.07.09
„Ecoservice“ leista pirkti „Marijampolės švarą“ 1

Konkurencijos taryba atliekų tvarkymo bendrovei „Ecoservice“ leido vykdyti koncentraciją įsigyjant 66,3%...

„Dell“ apsisprendė grįžti į biržą

Viena didžiausių JAV technologijų kompanijų „Dell“ po pertraukos nusprendė grįžti į vertybinių popierių biržą.

Technologijos
2018.07.02
„Nordea“ perka „Gjensidige“ banką 3

Švedijos finansų grupė „Nordea“ perka Norvegijos draudimo grupės „Gjensidige Forsikring“ banką „Gjensidige...

Rinkos
2018.07.02
Mėnesio sandoris: „PayPal“ už „iZettle“ nepagailėjo 1,8 mlrd. Eur

JAV mokėjimų bendrovė „PayPal“ gegužės 18 d. paskelbė apie Švedijos finansų technologijų startuolio „iZettle“...

Rinkos
2018.07.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau