Svarbiausi 2015 m. finansų rinkų įvykiai VŽ akimis

Publikuota: 2015-12-31
Lucaso Jonsono („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Lucaso Jonsono („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Metams artėjant į pabaigą, „Verslo žinios“ tradiciškai apžvelgia svarbiausius metų įvykius. Šį kartą pateikiame finansų rinkų įvykius Lietuvoje ir pasaulyje, kurie, „Verslo žinių“ akimis, šiemet buvo svarbiausi.

Sausio 1 d.

Lietuva tapo visateise euro zonos nare, tad nacionaline valiutą litą pakeitė euras.

Sausio 14 d.

Liuksemburge įsikūręs ES Teisingumo teismas uždegė žalią šviesą Europos centriniam bankui (ECB) vykdyti plataus mąsto obligacijų supirkimo programą. Jos vykdymui priešinosi Vokietija, kuri teigė, kad šia programa ECB prieštarauja savo tikslui išlaikyti kainų stabilumą euro zonoje. Vokietija programą ir apskundė teismui.

Sausio 22 d.

Europos centrinis bankas paskelbė, kad nuo kovo mėnesio bus pradėta euro zonos skatinimo programa supirkinėjant privataus bei viešo sektoriaus vertybinius popierius. Bankas nutarė kas mėnesį supirkti vertybinių popierių už 60 mlrd. Eur. Paskelbtas planas pranoko daugelio investuotojų lūkesčius, nes buvo manoma, kad supirkimo apimtys sieks 50 mlrd. Eurų. Buvo planuojama, kad programa truks iki 2016 m. rugsėjo mėnesio, vėliau šis terminas pratęstas.

Vasario 5 d.

Ukrainos centrinis bankas paskelbė apie netikėtą bazinių palūkanų pakėlimą ir panaikino priemones, kuriomis iki šiol palaikė stabilų grivinos kursą. Grivina JAV dolerio atžvilgiu kaipmat nuvertėjo 32%.

Vasario 9 d.

Vašingtone įsikūręs Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas, atlikęs didelio mąsto tarptautinį tyrimą, paskelbė, kad antro pagal dydį pasaulyje banko HSBC Privačios bankininkystės padalinys buvo virtęs kriminalinių nusikaltėlių iš viso pasaulio, narkotikų kartelio narių ar šešėlinių deimantų pirklių priebėga, išlaikiusia jų lėšų kilmės slaptumą ir leidusia išvengti mokesčių. Šio banko padalinio paslaugomis naudojosi ir kai kurie lietuviai.

Kovo 13 d.Euras pasiekia žemiausią 2015-ųjų lygį JAV dolerio atžvilgiu – 1,0496 JAV dolerio už 1 eurą, o tai yra maždaug 11 metų žemumos. Euro zonos ekonomikos atsigavimui stagnuojant, euras per šiuo metus JAV dolerio atžvilgiu sumenkęs apie 9%. Be to, eurą smukdo JAV pradėtos kelti palūkanos.

infogr.am::infogram_0_eurasdolerioatnaujint

Balandžio 14 d.

Lietuvos bankas pirmą kartą istorijoje tarpusavio skolinimo (angl. peer-to-peer) platformą valdančią įmonę įrašė į oficialų Vartojimo kredito davėjų sąrašą. Į šį sąrašą buvo įtraukta bendrovė „Bendras finansavimas“, valdanti tarpusavio skolinimo platformą „Savy.lt“. Iki tol Lietuvos bankas delsė tarpusavio skolinimo platformų operatorius įrašyti į šį sąrašą, nes formaliai jie neatitiko kredito teikėjo apibūdinimo.

Balandžio 17 d.

Antras pagal dydį šalies bankas „Swedbank“ už metų trukmės terminuotą indėlį vietine valiuta nustojo siūlyti palūkanas. „Swedbank“ tapo pirmuoju banku šalyje, įvedusiu 0% palūkanas už metų trukmės indėlį.

Balandžio 20 d.

Tarptautiniai investuotojai, atstovaujami JAV rizikos kapitalo bendrovės „Ripplewood Advisors“, užbaigė 75% plius vienos Latvijos „Citadele“ banko akcijos įsigijimo iš Latvijos privatizavimo agentūros sandorį. Žlugusio Latvijos „Parex“ banko likutį įsigijo investuotojai, tarp kurių – ir Egipto milijardierius Nassefas Sawiris, ir buvęs JAV centrinio banko vadovas Paulas Volckeris.

Balandžio 23 d.

Lietuvos bankas už neteisėtą investicinių paslaugų teikimą be licencijos nusprendė panaikinti žinomo investicijų specialisto Mariaus Čiuželio įkurtos finansų patarėjų įmonės „MC Wealth Management“ ir paties p. Čiuželio licencijas.

Balandžio 23 d.

Lietuvos bankas išaiškino, kad, tarpbankinių paskolų rodikliui EURIBOR tapus neigiamu, bankas galutines paskolų su kintama palūkanų norma palūkanas (jos susideda iš kintamos dalies ir nekintamos maržos) turėtų skaičiuoti į klientams palankesnę pusę, jei banko sutartyse su klientu nenumatyta kitaip.

infogr.am::infogram_0_euriborasatnaujintas

Gegužės 6 d.

Jungtinės Karalystės aukštasis teismas nusprendė, kad žlugusio banko „Snoras“ akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas turėtų būti išduoti Lietuvai. Tiesa, tai nebuvo įgyvendinta, nes p. Antonovas ir p. Baranauskas iš Jungtinės Karalystės vėliau paspruko, kaip manoma, į Rusiją.

Gegužės 11 d.

„Nasdaq“ Baltijos rinkos elektroninėje prekybos sistemoje „First North“ prasidėjo oficiali prekyba krematoriumo paslaugų įmonės „K2 LT” akcijomis. Bendrovė, išplatinusi akcijų emisiją rinkoje, iš 65 naujų investuotojų pritraukė 4 mln. Eur

Gegužės 13 d.

Investicijų bendrovė „Invalda INVL“ su Šiaulių banku pasirašė sutartį dėl banko „Finasta“ ir FMĮ „Finasta“ akcijų pardavimo. Už įsigyjamas bendroves Šiaulių bankas atsiskaitė naujai išleistomis savo akcijomis.

Gegužės 19 d.

Lietuvių įkurta eismo tvarkaraščių sistemų kūrėja „Trafi“ sulaukė 5,8 mln. Eur vertės finansinės injekcijos iš tarptautinių ir Lietuvos investuotojų. Tai didžiausia vadinamoji „Series A“ tipo investicija į Lietuvoje įsteigtą pradedančiąją įmonę.

Gegužės 29 d.

Lietuvos bankas, atlikęs specialų tyrimą, investicinio gyvybės draudimo paslaugų teikimo sektoriuje aptiko daugybę spragų ir ėmėsi šią rinką reformuoti. Nustatyta, kad nuo 2003 m. iki 2014 m. gyventojai draudikams permokėjo apie 260 mln. Eur.

Birželio 10 d.

Latvijos energetikos bendrovė išleido 7 m. trukmės ir 75 mln. Eur nominalios vertės vadinamąsias žaliąsias obligacijas, kurių metinis pajamingumas – 1,9%, ir tapo pirmąja Rytų Europoje valstybine bendrove, išleidusia tokio tipo obligacijas.

Birželio 15 d.

Saudo Arabija, norinti sumažinti savo priklausomybę nuo naftos gavybos sektoriaus, atvėrė savo akcijų rinką užsienio investuotojams. Atrinkti užsienio investuotojai, valdantys 5 mlrd. USD turtą, turi galimybę laisvai investuoti Saudo Arabijos akcijų rinkoje „Tadawul“.

Birželio 29 d.

Graikija savaitei uždarė bankus, vietinę akcijų biržą, įvedė kapitalo kontrolę ir 60 Eur per dieną pinigų paėmimo iš bankomato limitą. Tai buvo padaryta po to, kai dėl šalies skolų krizės sunerimę gyventojai ėmė šluoti bankomatus, o panika dėl šalies bankroto pasiekė apogėjų.

Liepos 9 d.

Didžiausias šalyje SEB bankas klientams, besinaudojantiems populiariausiomis mokėjimo kortelėmis ir užsisakiusiems mokėjimo planą, nustatė naują 800 Eur nemokamo grynųjų pinigų paėmimo iš bankomatų limitą. Tiems klientams, kurie mokėjimo plano neturi, nustatytas 500 Eur limitas. Iki tol minimas limitas abiem atvejais siekė 1.450 Eur per mėnesį. Viršijus nustatytą limitą, taikomi pinigų nusiėmimo mokesčiai. DNB bankas panašių veiksmų ėmėsi rugpjūčio mėnesį, o „Swedbank“ nemokamo grynųjų pinigų išmokėjimo limitas įsigaliojo dar 2013 m. viduryje.

Liepos 14 d.

Vienoje baigėsi derybos, kuriomis „blogio ašimi“ Jungtinių Valstijų kadaise vadintas Iranas sutiko apriboti savo branduolinę programą mainais į ekonominių sankcijų jam sumažinimą. Tai nutiesė kelius Iranui grįžti į pasaulinę naftos rinką.

Rugpjūčio 3 d.

Bankrutuojančio banko „Snoras“ bankroto administratorius ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pasirašė „Snoro“ paskolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį. Paskolų portfelio įsigijimą finansuos tarptautinių investuotojų konsorciumas, susidedantis iš Liuksemburge registruotų investicinių fondų ir didžiausio Vokietijos banko „Deutsche Bank“.

Rugpjūčio 3 d.

Po daugiau kaip 5 savaičių atidaryta Graikijos akcijų birža patyrė istorinį akcijų kainų nuosmukį. Per pirmąsias prekybos minutes Graikijos akcijų biržos indeksas ASE krito 22,87%.

Rugpjūčio 19 d.

Lietuvos draudimo rinka pirmąjį pusmetį pagal pasirašytas įmokas augo 6,4% ir pasiekė rekordinę apimtį – 312,3 mln. Eur. Gyvybės draudimas buvo pagrindinis visos draudimo rinkos variklis, o ypač prie augimo prisidėjo investicinio gyvybės draudimo plėtra.

Rugpjūčio 24 d.

Kinijos akcijų rinkoje išaušta vadinamasis juodasis pirmadienis – indeksai smunka iki 8,5%, arba labiausiai per 7 metus. Panika, kurios priežastys iki šiol taip ir nėra žinomos, persikelia ir į kitų šalių akcijų rinkas, pasirodo svarstymai, kad tai gali būti naujos visuotinės krizės pradžia.

Rugpjūčio 31 d.

Valstybės valdomos UAB „Lietuvos energija“ įmonių valdybos patvirtino elektros ir dujų skirstymo operatorių sujungimo sąlygas. Pagal jas nuo 2016 m. sausio 1 d. veiklą pradės ESO, arba AB „Energijos skirstymo operatorius“, biržoje kotiruojama įmonė, kuri bus sukurta sujungus AB LESTO ir AB „Lietuvos dujas“. Tai bus viena iš kelių didžiausių Lietuvos bendrovių, jos turtas turėtų siekti apie 1 mlrd. Eur, o metinės pajamos – apie 700 mln. Eur.

infogr.am::infogram_0_eso-2198232762623

Rugsėjo 7 d.

Turkijos lira pasiekė rekordines visų laikų žemumas JAV dolerio atžvilgiu. Valiutą sugniuždė ne tik nepriklausomybės siekiančių kurdų išpuoliai, bet ir politinis neapibrėžtumas.

Rugsėjo 11 d.

Estijos valstybinė energetikos bendrovė „Eesti Energia“ išplatino 500 mln. Eur nominalios vertės eurais denominuotų obligacijų emisiją. Bendrovė 8 metams pasiskolino už 2,4% metų palūkanas.

Rugsėjo 17 d.

JAV centrinis bankas (FED), į kurį buvo nukreiptos viso pasaulio investuotojų akys, dar nesiryžo kelti bazinės palūkanų normos. Analitikai buvo susiskirstę į dvi apylyges palūkanų kėlimu tikinčiųjų ir netikinčiųjų stovyklas. Pasak FED, susilaikyti nuo palūkanų kėlimo paskatino pasaulinė ekonominė situacija ir tendencijos finansų rinkose. Tai, centrinio banko retoriką išvertus į paprastą kalbą, reiškė, kad FED neramino Kinijos ekonomikos padėtis ir dideli svyravimai JAV akcijų rinkoje.

Spalio 3 d.

Danijos bankas „Danske Bank“ paskelbia, kad pasirašė sutartį su Švedijos „Swedbank“ dėl Lietuvos ir Latvijos mažmeninės bankininkystės verslų pardavimo. Sandoris apima privačių klientų sąskaitas, indėlius, paskolas, mokėjimo korteles ir vertybinius popierius. Kitaip tariant, tai aktualu apie 120.000 privačių klientų Lietuvoje ir 7.000 klientų Latvijoje.

Spalio 6 d.

Lietuvos fiksuotojo, interneto ryšio ir TV paslaugų bendrovė „Teo“ paskelbia perkanti 100% mobiliojo ryšio operatorės „Omnitel“ akcijų už 220 mln. Eur. Tai vienas didžiausių šių metų įsigijimo sandorių.

Spalio 15 d.

Lietuva tarptautinėse rinkose išleido neeilines obligacijų emisijas. Leisdami vieną emisiją šalis pasiskolino pigiausiai istorijoje ir aplenkė latvius, o leisdami kitą – pirmą kartą pritraukė lėšų 20 metų laikotarpiui. Abiem atvejais pasiskolinta po 750 mln. Eur.

Spalio 28 d.

Estijos bankas LHV per obligacijų platinimą pritraukė daugiau lėšų, nei planavo. Bankas per obligacijų platinimą pritraukė 15 mln. Eur, kai, palyginimui, planavo pritraukti iki 10 mln. Eur. Obligacijos buvo 10 metų trukmės, o metinės palūkanos – 6,5%.

Lapkričio 1 d.

Lietuvoje įsigaliojo sugriežtinti Atsakingo skolinimo nuostatai, kuriuo centrinis bankas siekia apsaugoti žmones nuo to, kad rekordiškai žemos palūkanos suformuotų klaidingus lūkesčius ir skatintų pervertinti būsto paskolų grąžinimo galimybes.

Lapkričio 2 d.

Didžiausia Lietuvos grūdų perdirbimo AB „Baltic Mill“ išplatino 5 mln. Eur nominalios vertės obligacijų emisiją, kuria susidomėjo per 100 investuotojų, užsitikrinusių 4,5% grąžą.

Lapkričio 5 d.

Seimas sugriežtino greitųjų kreditų išdavimo taisykles, maksimalias galimas palūkanas apribojo nuo 200% iki 75%, įvestas vadinamasis atšalimo laikotarpis, taip pat nustatyta 0,04% per dieną administravimo išlaidų viršutinė riba.

Lapkričio 5 d.

Populiariausias rodiklis, su kuriuo Lietuvoje siejamos palūkanos, tapo nuliu. Kitaip tariant, 6 mėn. trukmės tarpbankinių paskolų eurais rodiklis EURIBOR tapo 0,000%, nors dar ankstesnę dieną buvo teigiamas. Šiuo metu šis rodiklis yra neigiamas ir daliai paskolų turėtojų mažina galutines bankui mokamas palūkanas.

Lapkričio 10 d.

Sukako lygiai vieneri metai, kai Rusijos centrinis bankas pirmą kartą nuo Sovietų sąjungos žlugimo leido rublio kursui svyruoti laisvai. Kitaip tariant, Rusijos centrinis bankas vienerius metus išgyveno be rublio kurso „pririšimo“ prie dviejų valiutų (JAV dolerio ir euro) krepšelio ir reguliarių intervencijų į tarpbankinę valiutų rinką nacionalinės valiutos kursui palaikyti. Per tuos metus Rusijos rublis JAV dolerio atžvilgiu sumenko apie 30%, o infliacija per šį laikotarpį buvo spėjusi pašokti iki daugiau nei 16%, arba 13 metų aukštumų.

Lapkričio 11 d.

Latvijas bankas „Citadele“ atšaukia pirminį viešą akcijų siūlymą (angl. Initial public offering, IPO), per kurį planavo pritraukti 115 mln. Eur. Šis IPO turėjo tapti proveržiu Baltijos kapitalo rinkoje, nes tai buvo pirmas IPO Baltijos šalyse per penkerius metus.

Lapkričio 16 d.

Pastatų priežiūros grupės „City Service“ akcijos oficialiai įtrauktos į prekybą Varšuvos biržoje. „City Service“ tapo 481-ąja įmone, kotiruojama Varšuvos biržos pagrindinėje rinkoje, ir 5-ta lietuviška įmone šioje biržoje.

Lapkričio 12 d.

JAV bendrovė MSCI, skelbianti pasauliniu etalonu laikomus akcijų indeksus, paskelbė, kad nuo gruodžio 1 d. į besivystančių šalių akcijų indeksą „MSCI Emerging Markets“ įtrauks užsienyje kotiruojamas Kinijos įmonių akcijas. Iki tol į indeksą „MSCI Emerging Markets“ buvo įtrauktos tik Honkonge kotiruojamų įmonių akcijos (vadinamosios H-shares). Tai reiškia, kad Kinijos įmonių dalis šiame indekse paaugo nuo 23,9% iki 26,2%. Indeksas pasipildė tokiomis bendrovėmis kaip „Alibaba“, „Baidu“ ar „360 Technology“.

infogr.am::infogram_0_kinijos_akciju_rinkos_savokos

Lapkričio 17 d.

Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT) nusprendė, kad „Snoro“ indėlių sertifikatams gali būti taikoma indėlininkų apsauga. Savo ruožtu obligacijoms – ne. Toks sprendimas buvo priimtas indėlio sertifikato ir obligacijos savininkų sujungtoje byloje.

infogr.am::infogram_0_sertifikatai-1064

Lapkričio 19 d.

Pasaulinis krovinių gabenimo sausakrūviais laivais įkainių indeksas „Baltic Dry“ krito į rekordines visų laikų žemumas, arba žemiausio lygio nuo 1985 m., kai jis pradėtas skelbti. Pasaulinė krovinių gabenimo rinka išgyvena gilią depresiją.

Lapkričio 27 d.

Valstybės valdomos AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) generalinis direktorius oficialiai kreipėsi su pareiškimu į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. „Nasdaq Vilniaus“ biržoje kotiruojamą įmonę ne kartą buvo bandoma gelbėti, tačiau nesėkmingai.

Gruodžio 1 d.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kurio narėmis yra 188 pasaulio šalys, paskelbė, kad antros didžiausios pasaulio ekonomikos valiuta juanis atitinka reikalingus standartus ir nuo kitų metų spalio 1 d. taps trečia svarbiausia TVF valiutų krepšelio dalimi po JAV dolerio ir euro. Krepšelyje taip pat yra Japonijos jena ir Didžiosios Britanijos svaras sterlingų.

Gruodžio 3 d.

Europos centrinio banko sprendimas nekeisti obligacijų supirkimo programos apimčių sukėlė tikrą akcijų išpardavimo bangą, nes rinka tikėjosi, kad programa bus padidinta iki 70-75 mlrd. Eur per mėnesį, nuo dabartinių 60 mlrd. Eur per mėnesį. Tiesa, paskelbta, kad programa bus vykdoma iki 2017 m. kovo, arba pusę metų ilgiau, nei numatyta iki tol.

Gruodžio 10 d.

Lietuvių įkurta prekybos ir dalijimosi drabužiais platforma „Vinted“ sulaukė 27 mln. USD investicijos iš dviejų rizikos kapitalo fondų bei vienos didžiausių Vokietijos žiniasklaidos bendrovių „Hubert Burda Media“. Kartu sudėjus visus finansavimo etapus, bendrovė yra pritraukusi daugiau nei 60 mln. USD investicijų. Įmonė investuotojų buvo įvertinta 150 mln. USD.

Gruodžio 16 d.

Janet Yellen vadovaujamas JAV centrinis bankas (FED) pirmą kartą per daugiau nei 9 metus pakėlė bazines palūkanas. Jos kilstelėtos nuo 0–0,25 iki 0,5%. Paskutinį kartą FED palūkanas didino 2006 m. birželį. Anksčiau FED buvo suformavęs lūkesčius, kad palūkanos gali būti kilstelėtos dar 2015 m. rugsėjį. Tačiau kritusios naftos kainos ir suirutė Kinijos akcijų rinkoje tuomet privertė FED persigalvoti.

infogr.am::infogram_0_fedbazatnaujintas

Gruodžio 17 d.

Aukso kaina pasiekia žemiausią lygį šiais metais – 1.051 USD už Trojos unciją. Toks kainos lygis paskutinį kartą fiksuotas 2009 metais. Auksui nepalanku tai, kad JAV ekonomika atsigauna ir ten jau pradėtos kelti palūkanos.

infogr.am::infogram_0_auksas-8744711936

Gruodžio 21 d.

Azerbaidžanas nusprendė atsisakyti palaikomo nacionalinės valiutos – manato – kurso ir leido jam svyruoti laisvai. Todėl manatas per dieną JAV dolerio atžvilgiu nuvertėjo 47%.

Gruodžio 22 d.

„Brent“ rūšies naftos kaina pasiekia žemiausią šiais metais lygį – 36,11 USD už barelį. „Brent“ rūšies nafta nuo metų pradžios atpigusi 45%, panašų pokytį fiksuoja ir WTI rūšies nafta. Tą daugiausiai lėmė didelė naftos pasiūla ir vis dar menka paklausa, į priekį pažengę skalūnų naftos išgavėjai, Irano grįžimas į naftos tiekėjų gretas.

infogr.am::infogram_0_wti_naftos_kainaatnaujint

Gruodžio 24 d.

Lietuvos mobiliojo ryšio operatorė „Bitė“ paskelbė, kad ją iš bendrovės „Mid Europa Partners“ perka JAV privataus kapitalo bendrovė „Providence Equity Partners“. Sandoris vertinamas keliais šimtais milijonų eurų ir yra vienas didžiausių šiais metais.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Alna“ vieną grupės įmonių parduoda „Vorui Consulting“ 5

Viena didžiausių ir seniausių Lietuvos informacinių technologijų įmonių „Alna“ tęsia grupės struktūros...

Rinkos
2018.10.16
„Velux“ perka Klaipėdos „Vitral“ ir žada tęsti įsigijimus

Danijos holdingui VKR priklausanti „Velux“ grupė praneša perkanti daniško kapitalo įmonę „Vitral“, kuriai...

Pramonė
2018.10.16
Aktyviausių M&A patarėjų regione reitinge – ir lietuviški vardai

Aktyviausiai įmonių susijungimų ir įsigijimų (angl. mergers & acquisitions, M&A) srityje šiemet Vidurio ir...

Rinkos
2018.10.15
„INVL Asset Management“ fondo milžino pirmoji investicija – medicinos klinikų verslas 1

Investicijų valdymo „INVL Asset Management“ privataus kapitalo investicinis fondas „INVL Baltic Sea Growth...

Rinkos
2018.10.12
Buvęs „Danske Bank“ verslo bankininkystės vadovas prisijungė prie „Redgate Capital“

Dinas Petrikas, buvęs „Danske Bank“ Verslo bankininkystės Lietuvoje vadovas, prisijungė prie Estijos...

Rinkos
2018.10.11
„Revolut“ investuotojo portretas: vizionierius ar Kremliaus vyrukas Premium 25

Rusijos milijardierius Jurijus Milneris – nevienareikšmiai vertinama asmenybė, kurią vieni laiko Rusijos...

Rinkos
2018.10.10
VŽ kartu su partneriais organizuoja metų įsigijimo sandorių rinkimus

Taline spalio 18 d. vyksiančio Baltijos įmonių įsigijimų ir susijungimų ir privataus kapitalo forumo 2018...

Rinkos
2018.10.10
Pokyčiai „Alnoje“: nuo Milaknių atsitraukimo, įmonių pardavimo iki valstybinių užsakymų mažinimo Premium 8

Lietuvos IT įmonių grupė „Alna“ pribrendo strateginiams pokyčiams – iš kasdienės grupės veiklos ir aktyvaus...

Rinkos
2018.10.09
„Prekybos centrų valdymas“ už 3,5 mln. Eur įsigijo Visagino „Domino“ 5

Mindaugo Veličkos valdoma nekilnojamojo turto bendrovė už 3,5 mln. Eur (be PVM) įsigijo Visagino prekybos...

Statyba ir NT
2018.10.08
Europos bankai murkdosi pinigų plovimo skandaluose 8

Lietuvoje garsiausiai pastaruoju metu nuskambėjo galimo pinigų plovimo per „Danske Bank“ skandalas, tačiau...

Rinkos
2018.10.06
„Caffeine“ tinklą perka „Narvesen“ kioskų savininkai 17

Didžiausias privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojas Baltijos šalyse „BaltCap“ ir bendrovė „Keturi...

Rinkos
2018.10.03
„Nordea“ švedišką vėliavą keičia į suomišką

Švedijos bankas „Nordea“, kuris yra didžiausias Baltijos šalių banko „Luminor“ akcininkas, nuo šiandien...

Rinkos
2018.10.01
„Arginta Engineering“ perka įmones Lietuvoje ir Suomijoje, gamyklą Panevėžyje išsinuomojo Premium 4

Po to, kai ekologinio ūkininkavimo bendrovė „Auga Group“ šiemet nutraukė sutartį dėl Vilniaus metalo...

Pramonė
2018.10.01
„Primus“ ir „Derling“ steigia naują advokatų kontorų aljansą 2

Dvi advokatų kontoros – „Primus“ Lietuvoje ir Latvijoje bei „Derling“ Estijoje – steigia naują advokatų...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau