Dėl pensijų reformos kaupiantieji praras 2 mlrd. Eur

Publikuota: 2018-04-30
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Vyriausybės siūloma pensijų reforma reiškia, kad vidutinį darbo užmokestį gaunantys kaupiantieji praras nuo 5.000 iki 9.000 Eur siekiančias sumas, o bendri jų netekimai sudarys apie 2 mlrd. Eur.

Tai teigia preliminarius reformos įtakos skaičiavimus atlikusi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA), atstovaujanti pensijų kaupimo įmonėms.

„Siūlomos pensijų reformos nuostatas vertinome remiantis prielaida, kad šiuo metu žmogus kaupia pagal formulę 2+2+2 ir kad jam nuo 2020 m. pervedimai kaupimui iš mokamo „Sodros“ mokesčio padidės iki 3,5%, o formulė pasikeis į 3,5+2+2. Deja, tikėtinas rezultatas yra akivaizdus: pakeitus kaupimo sąlygas, dirbantis žmogus sukaups apčiuopiamai mažiau ir bus labiau priklausomas nuo ribotų valstybės biudžeto bei „Sodros“ galimybių. Tai nėra socialinis kontraktas, kaip bandoma pristatyti visuomenei, tai – dūmų uždanga“, – pranešime spaudai sako Šarūnas Ruzgys, LIPFA prezidentas.

VŽ rašė, kad Vyriausybė užsimojo keisti privataus pensijų kaupimo tvarką: maksimalų pensijų kaupimą pasirinkusiems asmenims vietoje dabar taikomos 2+2+2 formulės taikyti 4+2 formulę, jei vertiname pagal dabar galiojančią, arba 3+1,5 formulę, vertinant pagal nuo kitų metų galimai galiosiančią pervedimų skaičiavimo tvarką.

2+2+2 formulė (maksimalaus kaupimo variantas) reiškia, kad 2% sudaro „Sodros“ įmoka, skaičiuojama nuo asmens darbo užmokesčio, 2% – asmens įmoka, skaičiuojama nuo asmens darbo užmokesčio, 2% – papildoma skatinamoji valstybės įmoka iš biudžeto, skaičiuojama nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. O siūloma 4+2 formulė (arba atitinkamai 3+1,5) reiškia, kad 4% (3%) sudarys dydžio asmens įmoka į pensijų fondą ir 2% (1,5%) dydžio papildoma skatinamoji valstybės įmoka iš biudžeto, skaičiuojama nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Tokią pensijų reformą jau palaimino Lietuvos bankas, kurio vertinimu,tai yra tinkamas atsakas į demografinius iššūkius, net ir įvertinus faktą, kad valstybės skatinimasis priedas, kaip numato reforma, mažės.

„Gal pagaliau baikime vieną dieną žiūrėti į valstybę kaip į kažkokią duotąją maną ir tikėtis, kad visiems už viską sumokės. Taip nebūna. Tu žmogau pats turi apsispręsti, dalyvauji ar nedalyvauji, kaupi ar nekaupi. Valstybė esame visi mes“, – viešai sakė Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Pensijų reformai dar turės pritarti Seimas.

Konkretūs skaičiai

Asociacijos vertinimu, neigiamų demografinių pokyčių įtaką garsiai įvardijanti valdžia negina dirbančiųjų interesų ir jų situaciją gali apčiuopiamai pabloginti.

Be to, asociacija pasigenda vertinimo, ar planuojami pokyčiai neprieštaraus Konstitucinio Teismo sprendimams, pagal kuriuos reikia atstatyti ankstesnių valdžios sprendimų lemtus II pensijų pakopos dalyvių praradimus.

LIPFA skaičiavimais, jei bus ignoruojami nuo pat pradžių II pakopoje dalyvaujančių žmonių teisėti lūkesčiai bei pakeista kaupimo formulė, prie kaupimo savo lėšomis prisidedantis kiekvienas vidutinio dydžio užmokestį gaunantis dalyvis, dalyvaujantis kaupimo sistemoje nuo jos pradžios, praras apie 5.000 Eur sumą.

„Jei į darbo rinką šiais metais atėjęs jaunas žmogus, taip pat gaunantis vidutinio dydžio atlyginimą ir pensijai pradėjęs kaupti dabar galiojančiomis sąlygomis, kurias planuojama nuo kitų metų pakeisti, sukauptos santaupos senatvei bus apie 8.000-9.000 Eur mažesnės, nei jis gali tikėtis sistemos nekeičiant“, – sako p. Ruzgys.

Mažės dirbančiųjų

LIPFA vertinimais, tikėtina, kad per 10 metų dirbančiųjų skaičius Lietuvoje sumažės nuo 1,35 mln. iki 1,06 mln., o pensinio amžiaus senjorų padaugės nuo 0,55 mln. iki 0,62 mln. Atitinkamai per 20 metų dirbančiųjų gali likti 0,88 mln., o pensininkų bus 0,67 mln.

Jei visos kitos sąlygos liktų tos pačios, vien dėl demografijos po 10 metų pensijos dabartiniais pinigais mažės 30%, po 20 – per pusę, teigia asociacija.

Vertinama, kad, jei būtų norima išlaikyti dabartinį algų ir pensijų santykį, kuris ir taip mažas, tuomet „Sodros“ pajamas per dešimtmetį reikėtų padidinti 43%, o per 20 metų – beveik dvigubai.

Skaičiuojant dabartiniais pinigais, kai „Sodros” pajamos dabar 3,7 mlrd. Eur, jei deficitas būtų dengiamas skolintomis lėšomis, po 10 metų reikėtų skolintis po 1,6 mlrd. Eur kasmet, po 20 – po 3,2 mlrd. Eur kasmet.

„II pensijų pakopa yra skirta tam, kad žmonės savo pensijai susitaupytų kuo daugiau, o „Sodrai“ tenkanti našta su laiku mažėtų. Panašu, kad siūloma pensijų reforma šios sistemos pamatus ketinama ne sustiprinti, o išjudinti, nepaisant realios grėsmės, jog jau po dešimties metų „Sodros“ deficitui dengti reikės daugiau kaip 1,5 mlrd. Eur. Pensijų reformos nuostatos neapima ir neatliepia būsimų valstybės finansinių galimybių. Be to, vienpusiškas dirbančiųjų teisėtų lūkesčių ignoravimas ne tik mažina pasitikėjimą teisine valstybe, tačiau kiekvienam kaupiančiajam lemia konkrečius finansinius praradimus“, – teigia p. Ruzgys.

LIPFA atkreipia dėmesį į naujausius Eurostato paskelbtus duomenis, kad Lietuvos namų ūkiai patenka tarp mažiausiai sutaupančiųjų kartu su Kipru ir Latvija. Tuo tarpu daugiausiai sutaupoma Liuksemburge, Švedijoje ir Vokietijoje.

Lietuvoje II pakopos pensijų fonduose praeitų metų pabaigoje kaupė 1,289 mln. gyventojų. Per paskutinius 5 metus II pakopos pensijų fondai uždirbo vidutiniškai 20,7%. Pensijų fonduose sukaupta 2,9 mlrd. Eur turto.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„EfTEN Capital“ valdomo turto vertė pasiekė 700 mln. Eur

2018-ųjų pabaigoje didžiausio Baltijos šalyse komercinio nekilnojamojo turto (NT) fondų valdymo...

Statyba ir NT
2019.01.18
Mirė „Vanguard“ įkūrėjas ir indeksinio investavimo tėvas J. Bogle 4

Eidamas 90-uosius mirė Jackas Bogle‘as, vienos didžiausių investicijų valdymo grupės „Vanguard“ įkūrėjas ir...

Rinkos
2019.01.17
Didžiosios pensijų fondų turto kraustynės: kaupimas senjorystei su daugiau adrenalino Premium 4

Antros pakopos pensijų sistemai pereinant prie privalomos gyvenimo ciklo investavimo strategijos, fondų...

Rinkos
2019.01.17
„East Capital“ baltišką rinką pakuoja į platesnį regioną Premium 2

Švedijos investicijų bendrovės valdomas investicijų Baltijos rinkoje fondas „East Capital Baltics“ keičia...

Rinkos
2019.01.14
Nekrologas seniesiems II pakopos pensijų fondams: kaupimas pasiteisino Premium 7

Anapilin iškeliauja senieji II pakopos pensijų fondai. Jų 15 metų veiklos istoriją apibendrinantys valdytojai...

Rinkos
2019.01.10
II pensijų pakopoje – 130.000 potencialiai naujų klientų dalybos Premium 20

Automatinis niekada pensijai nekaupusių žmonių įtraukimas į II pakopos sistemą nuo šių metų šalies pensijų...

Rinkos
2019.01.03
Teismas: SEB į Estijos fondą investavusiems klientams turi atlyginti 153.000 Eur 2

Vienas didžiausių šalyje komercinių SEB bankas į žlugusį Estijos investicijų fondą „GILD Arbitrage Risk...

Rinkos
2018.12.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau