Pensijų reforma: kokius argumentus pasitelkė fondų valdytojai

Publikuota: 2017-05-18
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuvos valdžiai šiuo metu nagrinėjant įvairius pensijų kaupimo sistemos pertvarkos variantus, rinkoje sklandančius mitus apie kaupimą antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje bando paneigti ir savo pasiūlymus valdžiai teikia ir patys fondų valdytojai.

VŽ gavo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezentaciją, kuri pastarosiomis dienomis buvo pristatyta ne vienam valdžios atstovui.

Pensijų fondų valdytojai bando apginti dabartinę privataus pensijų kaupimo sistemą ir tam pasitelkia šiuos argumentus:

  • Lietuvoje dabar veikianti pensijų kaupimo sistema buvo įdiegta pagal Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas
  • Panaikinusi privatų pensijų kaupimą antroje pakopoje, Lietuva pasektų tik tokių šalių kaip, Vengrija ar Lenkija, pavyzdžiu, kai visose kitose ES šalyse veikia daugiapakopė pensijų kaupimo sistema
  • Pervedimams į pensijų fondus tenka tik 5% „Sodros“ biudžeto, kai, palyginimui, senatvės pensijų mokėjimui – net 77%, o ligos ir motinystės išmokoms – 15%
  • Privataus pensijų kaupimo sistema Lietuvoje jau pasiekusi apčiuopiamų rezultatų: sukaupta 2,5 mlrd. Eur turto, pensijų fondų dalyviai nuo reformos pradžios 2004 m. uždirbo 500 mln. Eur, kaupiantiesiems išmokėta 89,5 mln. Eur, pensijų fondų dalyvių skaičius pasiekė 1,3 mln. (80% visų dirbančiųjų), o papildomus pervedimus iš savo atlyginimo į fondus atlieka 570.000 pensijų fondų dalyvių
  • II pakopos pensijų fondai nuo 2004 m. vidutiniškai per metus uždirbdavo 4,9%. Palyginimui, vidutinė metinė infliacija šiuo periodu buvo 3,1%
  • Pensijų fondų investicijos Lietuvoje nuo 2010 iki 2016 m. išaugo nuo 291 mln. iki 645 mln. Eur
  • Lietuvos privataus pensijų kaupimo sistema veikia efektyviau nei Estijos ir Latvijos (vertinant pagal administravimo mokesčius), nors sukauptas turtas yra gerokai mažesnis (Lietuvoje – 2,5 mlrd., Latvijoje – 2,9 mlrd., o Estijoje – 3,2 mlrd. Eur)
  • Vidutinio uždarbio gavėjas (kaupiantis pagal maksimalaus kaupimo modelį) dėl dalyvavimo privačiame kaupime iš „Sodros“ praras vidutiniškai apie 14,5 Eur per mėnesį, tačiau už dabar jau vidutiniškai sukauptą sumą įsigijęs anuitetą (nors vidutinė sukaupta suma dar sudaro tik apie pusę anuitetui įsigyti reikalaujamos sumos), jis per mėnesį iki mirties jau gautų po 23-26 Eur
  • Iš daugiau nei 690.000 asmenų, pasirinkusių vadinamąjį minimalų pensijų kaupimą (kai prie kaupimo neprisidedama savomis lėšomis, modelis 2+0+0), tik 160.000 rizikuoja nesukaupti pakankamos sumos anuitetui įsigyti, nes jų pajamos sudaro mažiau nei 630 Eur per mėnesį, o 230.000 pagal šį modelį kaupiančių asmenų, atsižvelgus į jų amžių arba pajamas, lėšų anuitetui įsigyti turėtų sukaupti pakankamai
  • Iš daugiau nei 600.000 asmenų, pasirinkusių vadinamąjį minimalų pensijų kaupimą, daugiau nei 250.000 yra emigravę į užsienį, tad jų lėšų nusavinimas ar perkėlimas į „Sodrą“ galėtų galutinai nutraukti ryšius su Lietuva

Suformulavo pasiūlymus

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija valdžiai suformulavo kelis pasiūlymus:

  • Imtis švietimo ir reguliariai tiesiogiai kontaktuoti su kiekvienu kaupiančiu pagal 2+0+0 schemą. Informuoti apie galimybes kaupti maksimaliai
  • Sukurti vienos sąskaitos sistemą, kurios pagalba gyventojai galėtų matyti savo būsimos pensijos dydį, įtraukiant pajamas iš visų trijų pakopų
  • Atidaryti laiko „langą“, per kurį būtų leidžiama pasirinktą kaupimo modelį 2+0+0 pakeisti į kaupimą pagal modelį 2+2+2, sprendimai būtų priimami tik sutikus žmogui
  • Jei valdžia nepasitiki anuitetus parduodančių įmonių mokumo rizika, įpareigoti bendroves pensijų fonduose esančias santaupas atskirti nuo įmonių turto
  • Svarstyti dėl anuiteto įsigijimo ribos mažinimo. Tokiu būdu didesnei daliai būtų garantuojamos periodinės išmokos (pavyzdžiui, Estijoje minimalaus anuiteto suma 8.800 Eur, Lietuvoje apie 13.300 Eur)
  • Sukurti instrumentus, kurie pensijų fondų valdytojams leistų lengviau investuoti Lietuvoje į bendrovių kapitalą
  • Įvertinti gyvenimo ciklo fondų sistemos diegimo galimybes

Skelbta, kad Lietuvos valdžios institucijos šiuo metu svarsto, kaip reformuoti antros pakopos pensijų sistemą, o apie konkrečius siūlymus žadama paskelbti šio mėnesio pabaigoje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Švedai pirmauja pasaulyje pagal kaupimą investiciniuose fonduose 1

100% dirbančių švedų santaupas kaupia investiciniuose fonduose, paskelbė šalies Švedijos investicinių fondų...

Rinkos
12:17
Estų „TransferWise“ tapo brangiausiu „fintech“ Europoje 36

Piniginių perlaidų kompanija „TransferWise“ per vėliausią investuotojų pritraukimo etapą buvo įvertinta 3,5...

Rinkos
2019.05.22
„INVL Asset Management“ – 140.000 Eur bauda 6

Lietuvos bankas skyrė 140.000 Eur baudą investicijų valdymo įmonei „INVL Asset Management“ už dalies platintų...

Rinkos
2019.05.21
Nauja skaičiuoklė: kam sugrįžti į „Sodrą“, o kam kaupti pensiją fonde 24

Daugeliui gyventojų, iki šiol dalyvavusių pensijų kaupime, neverta svarstyti alternatyvos nutraukti kaupimą...

Finansai
2019.05.20
„Practica Capital“ 1 mln. Eur investavo į Latvijos startuolį

Lietuvos rizikos kapitalo fondų valdytoja „Practica Capital“ kartu su partneriais investavo į Latvijos garso...

Rinkos
2019.05.17
„Alna“ sulaukė finansinio investuotojo, nupirko 35% 3

Investicijų valdymo įmonės „Orion Asset Management“ fondas įsigijo 35% „Alnos“ grupės įmones...

Rinkos
2019.05.17
Estams planai atrakinti pensijų fondus gali smogti kitu lazdos galu 3

Naujoji Estijos valdančiosios koalicijos sutartis numato šalies gyventojams suteikti galimybę išsiimti...

Finansai
2019.05.16
„EfTEN“ fondui – 30 mln. Eur injekcija iš ERPB

Didžiausiai Baltijos šalyse komercinio nekilnojamojo turto (NT) fondų valdymo bendrovei „EfTEN Capital“...

Statyba ir NT
2019.05.16
W. Buffetto „Berkshire Hathaway“ turi „Amazon“ akcijų už 900 mln. USD

Warreno Buffetto inveticijų valdymo gigantė „Berkshire Hathaway“ šiemet įsigijo „Amazon“ akcijų, pozicijos...

Rinkos
2019.05.16
Lietuvos banko investicijos: 35 mln. Eur prieaugis, žada naujovių 1

Per praėjusius metus finansinį turtą rinkose įdarbinantis Lietuvos bankas pasiekė 0,8% investicijų prieaugį,...

Rinkos
2019.05.07
Lietuviai investicijai Krokuvoje sunešė 5 mln. Eur: tikisi 20% metinės grąžos Premium

Lietuvos investicijų UAB „I Asset Management“ subfondas „Krakow Airport Hotel“ investicijai į viešbutį šalia...

Rinkos
2019.05.03
Estai žaidžia su ugnimi: rengiasi atrakinti II pakopos pensijų fondus Premium 14

Estai pribrendo savajai pensijų sistemos reformai. Kontroversiškiausias siūlymas leisti žmonėms apskritai...

Finansai
2019.05.02
Investuotojams – paskutinės dienos deklaruoti pajamas

Lietuvos investuotojams lieka dvi dienos deklaruoti savo praėjusių metų pajamas.

Rinkos
2019.05.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau