Lietuvoje – pirmas fondas sutelktiniam finansavimui

Publikuota: 2016-08-31
Lukas Macijauskas, investicijų UAB „Synergy Finance“ fondų valdytojas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Lukas Macijauskas, investicijų UAB „Synergy Finance“ fondų valdytojas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Investicijų UAB „Synergy Finance“ kuria pirmąjį Lietuvoje fondą, iš kurio milijonus eurų paskirstys per sutelktinio ar kito alternatyvaus finansavimo platformas Europoje, o vėliau galbūt ryšis įsigyti ir jų akcijų ar obligacijų. Dalis pinigų gali nugulti ir Lietuvoje – tokio žingsnio jau laukia šalyje jau veikiančios alternatyvaus finansavimo įmonės.

„Synergy Finance“ su „Europos sutelktinio finansavimo fondu“ (ESFF) siūlo investuoti alternatyvaus finansavimo sektoriuje. Minimali investicijų suma – 25.000 Eur, fondas skirtas informuotiesiems investuotojams. Tikėtina metinė grąža – 8-10%.

„Pirmoje stadijoje, kuri baigsis pasiekus 3–5 mln. Eur, ESFF, pasitelkdamas tikslinę įmonę, per įvairias sutelktinio finansavimo platformas investuos į įvairių tipų finansavimo nišas visoje Europoje. Vėliau, augant valdomam turtui, fonde gali atsirasti ir tiesioginių investicijų į pačių sutelktinio finansavimo platformų ar kitų alternatyvaus finansavimo sektoriuje veikiančių įmonių akcijas bei obligacijas“, – VŽ pasakoja Lukas Macijauskas, „Synergy Finance“ fondų valdytojas.

Investicijoms pasirinktos bent 9 Europos valstybės: Baltijos šalys, Suomija, Lenkija, Slovėnija, Čekija, Gruzija, Ispanija. Tačiau kryptys iki galo neapibrėžtos – dairomasi į tas rinkas, kuriose smulkus ir vidutinis verslas susiduria su sunkumais ieškant finansavimo. Taip pat šalis, kuriose finansavimo procesas yra smarkiai biurokratizuotas ir jam trūksta skaidrumo.

ESFF turės tikslinę bendrovę, kuri ir investuos, o šios portfelis bus „itin didelės diversifikacijos“. Jame planuojama turėti apie 10.000–20.000 skirtingų investicijų, didžiausiai iš jų skiriant ne daugiau kaip 5% bendro portfelio vertės. Pono Macijausko teigimu, tokiu būdu mažinama nesisteminė rizika bei galimų klaidų parenkant investicijas skaičius.

Neišnaudota niša

Pasak p. Macijausko, finansavimo rinka išgyvena evoliuciją, o alternatyvių produktų vystymui postūmio suteikė palankus teisinis reguliavimas tiek Europoje, tiek JAV. Be to, bankai daugeliu atveju jau yra per lėti ir dideli, kad sugebėtų operatyviai adaptuotis prie technologinių inovacijų, sako pašnekovas.

„Sutelktinio finansavimo rinka yra viena tokių nišų, kurioje transformacijos procesas jau prasidėjo, tačiau sprendimo, kaip informuotiesiems investuotojams į ją nesudėtingai patekti, Baltijos šalyse dar nėra. Taigi nusprendėme pasinaudoti palankia situacija ir tokią galimybę rinkos dalyviams pasiūlyti“, – ESFF atsiradimo priežastį įvardija „Synergy Finance“ fondų valdytojas.

Kitą priežastį tokio fondo atsiradimui padiktavo jau kurį laiką užsitęsusi žemų palūkanų aplinka, kuri investuotojus verčia ieškoti didesnių uždarbių.

„Vis dėlto aukštesnį pajamingumą dažniausiai galima rasti tik į nekilnojamąjį turtą (NT) orientuotuose fonduose, kuriuose dažniausiai yra labai žemas likvidumas. Arba itin rizikingų ir žemo reitingo obligacijų rinkose, kurios pagal savo judėjimą dažnai primena akcijų rinkas. O ESFF bus ne tik gerokai likvidesnis nei į NT orientuoti investiciniai fondai, tačiau suteiks ir diversifikacinę naudą, mat planuojama fondo koreliacija su tradicinėmis turto klasėmis bus palyginti maža“, – aiškina p. Macijauskas.

Paklaustas, kaip vertina pačių sutelktinio skolinimo platformų perspektyvas bei galimas ESFF kilsiančias rizikas, pašnekovas tikina, kad investuotojai pinigų prarastų, pavyzdžiui, kilus dar vienai didelei krizei.

„Kadangi į konkrečias alternatyvaus finansavimo sektoriaus įmonių akcijas ir obligacijas fondas potencialiai investuoti pradės tik vėlesniuose etapuose, maksimalaus kritimo rizika turėtų būti panaši kaip ir aukšto pajamingumo obligacijose (angl. junk bonds). Tačiau, priešingai nei jose, didesni neigiami fondo vieneto vertės svyravimai labiausiai tikėtini tik sisteminio lūžio (pvz., 2008 m.) atveju, kai prasidėjus rimtam ekonomikos nuosmukiui bankrotų procentas išauga iki 20–30%“, – aiškina fondų valdytojas.

Pinigų nuguls ir Lietuvoje

„Synergy Finance“ teigiamai vertina Lietuvoje bepradėjusią kurtis tarpusavio skolinimo rinką bei, kaip ir jos dalyviai, laukia dar palankesnio teisinio reguliavimo. Seimas jau rudens sesijoje turėtų įteisinti sutelktinį finansavimą – tuomet per tokias platformas bus galima skolinti ir verslui, ne tik finansuoti fizinių asmenų vartojimo paskolas.

„Tarpusavio skolinimo atsiradimą Lietuvoje vertiname tikrai teigiamai. Vis dėlto ši rinka, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, dar labai negili. Tačiau tai dar tik pradžia, yra daug vietos augti“, – teigia p. Macijauskas.

Jo teigimu, investicijų bendrovė jau yra pradėjusi diskusijas su potencialiais partneriais Lietuvoje.

„Nekantriai laukiame pataisų, kurios fondui leis investuoti į verslo paskolas mūsų šalyje. Aišku, siekiant kuo didesnės diversifikacijos, didžioji dalis investicijų bus realizuojamos ne Baltijos šalyse, tačiau tikrai turėsime pozicijų ir mūsų krašte“, – paaiškina „Synergy Finance“ atstovas.

Lietuviškos platformos sveikina

Šalyje veikiančios tarpusavio skolinimo platformos, kurios, priėmus reguliavimą, tikėtina, pradės skolinti ir verslui, džiaugiasi tokio fondo atsiradimu. Be to, pabrėžia jo naudą smulkiajam verslui.

„Pats faktas, kad atsiranda tokio tipo instituciniai investuotojai, kurie žada investuoti į tokias turto klases, nuteikia optimistiškai. Tai – tarpusavio skolinimo rinkos, kaip augančios dalijimosi ekonomikos rūšies Lietuvoje, pripažinimas, – komentuoja Evaldas Remeikis, UAB „NEO Finance“, valdančios tarpusavio skolinimo platformą „Paskolų klubas“, valdybos pirmininkas. – Vertiname itin palankiai ir labai tikimės, kad fondas investuos tiek į mūsų platformoje pateikiamas vartojimo paskolas, o ateityje ir į paskolas verslui.“

„Savy“ su „Synergy Finance“ apie panašaus fondo steigimą pirmą kartą kalbėjo dar praeitą žiemą ir tikrai gerai, kad toks fondas atsirado, – prie sveikinimų prisideda Vytautas Zabulis, „Savy“ platformą valdančios UAB „Bendras finansavimas“ vadovas. – Tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje nemažai buvo kalbėta apie panašaus instrumento atsiradimą ir manau, kad artimiausiu metu panašus produktas investuotojams bus sukurtas Latvijoje.“

Tiesa, p. Zabulis įžvelgia ir rizikų – anot jo, ESFF gali susidurti su mažėjančia platformų generuojama grąža, mat krenta mokamos palūkanos.

„Dar viena problema gali būti ta, kad realiai valdytojai gali susidurti su likvidumu ir į ką investuoti, nes pinigų pasiūla yra didesnė negu jų paklausa. Trumpuoju laikotarpiu teks susirasti stiprius ir istorinius duomenis turinčius partnerius, kurių regione yra labai mažai, nes sektorius ypač jaunas“, – teigia p. Zabulis.

Laimonas Noreika, tarpusavio skolinimo platformą „FinBee“ valdančios UAB „Finansų bitė“ vykdomasis direktorius, beda pirštu į savo daržą sakydamas, jog šalyje veikiančios platformos turi kaip niekada sukrusti.

„Jei kuriamam fondui pavyks surinkti pirminius planuojamus 3-5 mln. Eur, tarpusavio skolinimo platformos turi įdėti kiek įmanoma daugiau pastangų, kad šios lėšos būtų investuotos Lietuvoje. Nors smulkusis verslas ir sukuria du trečdalius darbo vietų bei tokią pat proporciją BVP, bankinis finansavimas Lietuvoje jiems nėra prieinamas. Paskutiniai Lietuvoje veikiančių bankų žingsniai rodo, jog jie vis labiau koncentruojasi tik į didelių korporacijų finansavimą, tad tokio fondo atsiradimas būtų didelis žingsnis vystantis alternatyviam finansavimo sektoriui“, – sako p. Noreika.

Dėl svarbos smulkiajam verslui pritaria ir „Paskolų klubo“ vadovas. Pasak p. Remeikio, daugiau tokių fondų galėtų išjudinti rinką.

„Jei tokių fondų atsirastų daugiau, alternatyvus finansavimas Lietuvoje įgautų dar didesnį pagreitį ir smulkus verslas nebūtų priklausomas vien nuo bankų finansavimo“, – sako p. Remeikis.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Plasta Group“ augimą skatins naujas investuotojas: pasiruošęs įnešti 20-30 mln. Eur Premium

Prie plastiko produkcijos „Plasta Group“ prisijungė naujas investuotojas: dalį bendrovės akcijų perėmęs „AMC...

Pramonė
2021.04.12
„I Asset Management“ fondas įsigijo 2.500 ha Latvijos miško 2

Investicijų valdymo bendrovės „I Asset Management“ investicijų į tvarią miškininkystę fondas iš privačių...

Rinkos
2021.04.09
Kokie galimi „Allianz“ planai su „Aviva Lietuvos“ pensijų fondais Premium 2

Trečio didžiausio antros pakopos pensijų fondų valdytojo klientai ir jų sukauptos lėšos būtų gardus kąsnis...

Rinkos
2021.04.09
Norvegijos fondas atliko pirmąsias investicijas į atsinaujinančios energijos šaltinius

Norvegijos suverenus turto fondas, iš dalies finansuojamas mokesčiais, sumokėtais naftos ir dujų pramonės...

Rinkos
2021.04.08
Prie Rygos oro uosto kyla „Hampton by Hilton“ viešbutis už 13,8 mln. Eur 3

Netoli Rygos oro uosto pradėtas statyti „Hampton by Hilton“ viešbutis, į kurį Lietuvos turto valdymo įmonės...

Statyba ir NT
2021.04.07
Antroji pakopa raškė karštos akcijų rinkos vaisius Premium

Per pirmąjį 2021 m. ketvirtį rizikingiausieji antrosios pakopos pensijų fondai uždirbo daugiau nei per visus...

Rinkos
2021.04.06
Startuolis „InRento“ sulaukė 130.000 Eur investicijos  2

Investavimo į NT nuomą platforma „Inrento“ iš „Startup Wise Guys“ Estijos fondo ir verslo angelų pritraukė...

Rinkos
2021.04.01
Tematinio investavimo bumas – po investicinę idėją kiekvienam  Premium

Per biržoje prekiaujamus fondus (ETF) investuotojams prieinamų investicinių temų ratas – platus kaip niekad.

Rinkos
2021.03.26
Naujas investicinis fondas kojas apšils su „Sostenos“ objektu Premium

Lietuvos investicijų valdytojai pratinasi prie industrinio nekilnojamojo turto (NT) klasės. Naujausias...

Rinkos
2021.03.24
Didžiausias pasaulio fondas „Ignitis“ dėka padvigubino investicijas Lietuvoje, tebetiki „Grigeo“  Premium 1

Žalioms, tvarioms ir atsakingoms investicijoms jautrūs šiauriečiai kol kas kantriai stebi, kuo pasibaigs...

Rinkos
2021.03.19
Pensijų fondų dalyvių turtas ir skaičius pernai išaugo  

Finansų rinkos dėl koronaviruso pandemijos pernai įsiminė išskirtiniais svyravimais, tačiau metų pabaigoje...

Rinkos
2021.03.17
„LHV Group“ į britų startuolį „B-North“ investuos 4,5 mln. GBP

Estų „LHV Group“ patvirtino planus investuoti 4,455 mln. GBP į Jungtinės Karalystės skolinimo...

Rinkos
2021.03.16
Latvių investuotojai nusitaikė į pinigų ieškančius Lietuvos verslininkus  Premium 1

Alternatyvių investicijų valdytoja tapusi verslo finansuotoja „Capitalia“ plečia veiklos spektrą ir bandys...

Rinkos
2021.03.10
Iššūkis vyriausiems pensijų fondų dalyviams – kaip išsigelbėti nuo piktėjančios infliacijos  Premium 4

Rinkose stiprėjančios baimės dėl infliacijos proveržio smukdo obligacijų kainas. Procesą iš pirmųjų eilių...

Rinkos
2021.03.05
Vieno karščiausių fondo investuotojus išgąsdino „Teslos“ ir bitkoino svyravimai

2020 m. triženklę procentinę grąžą nešęs investuotojos Cathie Wood vėliavnešys fondas – „ARK Innovation ETF“...

Rinkos
2021.02.25
„Capitalica“ kuria šimtamilijoninį logistikos NT fondą 

SBA grupės investicijų valdymo įmonė „Capitalica Asset Management“ steigia logistikos NT fondą „Capitalica...

Rinkos
2021.02.25
„Modus Asset Management“ nusitaikė į 100 MW nutolusių saulės elektrinių  Premium

„Modus Asset Management“ įsteigė fondą „Modus Remote Solar Fund I“, kuris investuos į jau pastatytas,...

Rinkos
2021.02.23
„CoInvest Capital“ investavo 100.000 Eur į „Contribee“  1

Rizikos kapitalo fondas „CoInvest Capital“ kartu su verslo angelais investavo į lietuvių kuriamą sutelktinio...

Rinkos
2021.02.23
Vertės investuotojas vietoje „Tesla“ renkasi „Porsche“  Premium 14

Po bendraisiais akcijų rinkos indeksais slypi du pasauliai – didelį svorį indeksuose sudarančiųjų didžiųjų...

Rinkos
2021.02.23
„SoftBank“ grupės grynasis pelnas išaugo iki 11,1 mlrd. USD

„SoftBank Group“ pirmadienį pranešė apie trečiąjį finansinių metų ketvirtį 11,1 mlrd. USD siekiantį grynąjį...

Rinkos
2021.02.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku