Lietuvoje – pirmas fondas sutelktiniam finansavimui

Publikuota: 2016-08-31
Lukas Macijauskas, investicijų UAB „Synergy Finance“ fondų valdytojas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lukas Macijauskas, investicijų UAB „Synergy Finance“ fondų valdytojas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Investicijų UAB „Synergy Finance“ kuria pirmąjį Lietuvoje fondą, iš kurio milijonus eurų paskirstys per sutelktinio ar kito alternatyvaus finansavimo platformas Europoje, o vėliau galbūt ryšis įsigyti ir jų akcijų ar obligacijų. Dalis pinigų gali nugulti ir Lietuvoje – tokio žingsnio jau laukia šalyje jau veikiančios alternatyvaus finansavimo įmonės.

„Synergy Finance“ su „Europos sutelktinio finansavimo fondu“ (ESFF) siūlo investuoti alternatyvaus finansavimo sektoriuje. Minimali investicijų suma – 25.000 Eur, fondas skirtas informuotiesiems investuotojams. Tikėtina metinė grąža – 8-10%.

„Pirmoje stadijoje, kuri baigsis pasiekus 3–5 mln. Eur, ESFF, pasitelkdamas tikslinę įmonę, per įvairias sutelktinio finansavimo platformas investuos į įvairių tipų finansavimo nišas visoje Europoje. Vėliau, augant valdomam turtui, fonde gali atsirasti ir tiesioginių investicijų į pačių sutelktinio finansavimo platformų ar kitų alternatyvaus finansavimo sektoriuje veikiančių įmonių akcijas bei obligacijas“, – VŽ pasakoja Lukas Macijauskas, „Synergy Finance“ fondų valdytojas.

Investicijoms pasirinktos bent 9 Europos valstybės: Baltijos šalys, Suomija, Lenkija, Slovėnija, Čekija, Gruzija, Ispanija. Tačiau kryptys iki galo neapibrėžtos – dairomasi į tas rinkas, kuriose smulkus ir vidutinis verslas susiduria su sunkumais ieškant finansavimo. Taip pat šalis, kuriose finansavimo procesas yra smarkiai biurokratizuotas ir jam trūksta skaidrumo.

ESFF turės tikslinę bendrovę, kuri ir investuos, o šios portfelis bus „itin didelės diversifikacijos“. Jame planuojama turėti apie 10.000–20.000 skirtingų investicijų, didžiausiai iš jų skiriant ne daugiau kaip 5% bendro portfelio vertės. Pono Macijausko teigimu, tokiu būdu mažinama nesisteminė rizika bei galimų klaidų parenkant investicijas skaičius.

Neišnaudota niša

Pasak p. Macijausko, finansavimo rinka išgyvena evoliuciją, o alternatyvių produktų vystymui postūmio suteikė palankus teisinis reguliavimas tiek Europoje, tiek JAV. Be to, bankai daugeliu atveju jau yra per lėti ir dideli, kad sugebėtų operatyviai adaptuotis prie technologinių inovacijų, sako pašnekovas.

„Sutelktinio finansavimo rinka yra viena tokių nišų, kurioje transformacijos procesas jau prasidėjo, tačiau sprendimo, kaip informuotiesiems investuotojams į ją nesudėtingai patekti, Baltijos šalyse dar nėra. Taigi nusprendėme pasinaudoti palankia situacija ir tokią galimybę rinkos dalyviams pasiūlyti“, – ESFF atsiradimo priežastį įvardija „Synergy Finance“ fondų valdytojas.

Kitą priežastį tokio fondo atsiradimui padiktavo jau kurį laiką užsitęsusi žemų palūkanų aplinka, kuri investuotojus verčia ieškoti didesnių uždarbių.

„Vis dėlto aukštesnį pajamingumą dažniausiai galima rasti tik į nekilnojamąjį turtą (NT) orientuotuose fonduose, kuriuose dažniausiai yra labai žemas likvidumas. Arba itin rizikingų ir žemo reitingo obligacijų rinkose, kurios pagal savo judėjimą dažnai primena akcijų rinkas. O ESFF bus ne tik gerokai likvidesnis nei į NT orientuoti investiciniai fondai, tačiau suteiks ir diversifikacinę naudą, mat planuojama fondo koreliacija su tradicinėmis turto klasėmis bus palyginti maža“, – aiškina p. Macijauskas.

Paklaustas, kaip vertina pačių sutelktinio skolinimo platformų perspektyvas bei galimas ESFF kilsiančias rizikas, pašnekovas tikina, kad investuotojai pinigų prarastų, pavyzdžiui, kilus dar vienai didelei krizei.

„Kadangi į konkrečias alternatyvaus finansavimo sektoriaus įmonių akcijas ir obligacijas fondas potencialiai investuoti pradės tik vėlesniuose etapuose, maksimalaus kritimo rizika turėtų būti panaši kaip ir aukšto pajamingumo obligacijose (angl. junk bonds). Tačiau, priešingai nei jose, didesni neigiami fondo vieneto vertės svyravimai labiausiai tikėtini tik sisteminio lūžio (pvz., 2008 m.) atveju, kai prasidėjus rimtam ekonomikos nuosmukiui bankrotų procentas išauga iki 20–30%“, – aiškina fondų valdytojas.

Pinigų nuguls ir Lietuvoje

„Synergy Finance“ teigiamai vertina Lietuvoje bepradėjusią kurtis tarpusavio skolinimo rinką bei, kaip ir jos dalyviai, laukia dar palankesnio teisinio reguliavimo. Seimas jau rudens sesijoje turėtų įteisinti sutelktinį finansavimą – tuomet per tokias platformas bus galima skolinti ir verslui, ne tik finansuoti fizinių asmenų vartojimo paskolas.

„Tarpusavio skolinimo atsiradimą Lietuvoje vertiname tikrai teigiamai. Vis dėlto ši rinka, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, dar labai negili. Tačiau tai dar tik pradžia, yra daug vietos augti“, – teigia p. Macijauskas.

Jo teigimu, investicijų bendrovė jau yra pradėjusi diskusijas su potencialiais partneriais Lietuvoje.

„Nekantriai laukiame pataisų, kurios fondui leis investuoti į verslo paskolas mūsų šalyje. Aišku, siekiant kuo didesnės diversifikacijos, didžioji dalis investicijų bus realizuojamos ne Baltijos šalyse, tačiau tikrai turėsime pozicijų ir mūsų krašte“, – paaiškina „Synergy Finance“ atstovas.

Lietuviškos platformos sveikina

Šalyje veikiančios tarpusavio skolinimo platformos, kurios, priėmus reguliavimą, tikėtina, pradės skolinti ir verslui, džiaugiasi tokio fondo atsiradimu. Be to, pabrėžia jo naudą smulkiajam verslui.

„Pats faktas, kad atsiranda tokio tipo instituciniai investuotojai, kurie žada investuoti į tokias turto klases, nuteikia optimistiškai. Tai – tarpusavio skolinimo rinkos, kaip augančios dalijimosi ekonomikos rūšies Lietuvoje, pripažinimas, – komentuoja Evaldas Remeikis, UAB „NEO Finance“, valdančios tarpusavio skolinimo platformą „Paskolų klubas“, valdybos pirmininkas. – Vertiname itin palankiai ir labai tikimės, kad fondas investuos tiek į mūsų platformoje pateikiamas vartojimo paskolas, o ateityje ir į paskolas verslui.“

„Savy“ su „Synergy Finance“ apie panašaus fondo steigimą pirmą kartą kalbėjo dar praeitą žiemą ir tikrai gerai, kad toks fondas atsirado, – prie sveikinimų prisideda Vytautas Zabulis, „Savy“ platformą valdančios UAB „Bendras finansavimas“ vadovas. – Tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje nemažai buvo kalbėta apie panašaus instrumento atsiradimą ir manau, kad artimiausiu metu panašus produktas investuotojams bus sukurtas Latvijoje.“

Tiesa, p. Zabulis įžvelgia ir rizikų – anot jo, ESFF gali susidurti su mažėjančia platformų generuojama grąža, mat krenta mokamos palūkanos.

„Dar viena problema gali būti ta, kad realiai valdytojai gali susidurti su likvidumu ir į ką investuoti, nes pinigų pasiūla yra didesnė negu jų paklausa. Trumpuoju laikotarpiu teks susirasti stiprius ir istorinius duomenis turinčius partnerius, kurių regione yra labai mažai, nes sektorius ypač jaunas“, – teigia p. Zabulis.

Laimonas Noreika, tarpusavio skolinimo platformą „FinBee“ valdančios UAB „Finansų bitė“ vykdomasis direktorius, beda pirštu į savo daržą sakydamas, jog šalyje veikiančios platformos turi kaip niekada sukrusti.

„Jei kuriamam fondui pavyks surinkti pirminius planuojamus 3-5 mln. Eur, tarpusavio skolinimo platformos turi įdėti kiek įmanoma daugiau pastangų, kad šios lėšos būtų investuotos Lietuvoje. Nors smulkusis verslas ir sukuria du trečdalius darbo vietų bei tokią pat proporciją BVP, bankinis finansavimas Lietuvoje jiems nėra prieinamas. Paskutiniai Lietuvoje veikiančių bankų žingsniai rodo, jog jie vis labiau koncentruojasi tik į didelių korporacijų finansavimą, tad tokio fondo atsiradimas būtų didelis žingsnis vystantis alternatyviam finansavimo sektoriui“, – sako p. Noreika.

Dėl svarbos smulkiajam verslui pritaria ir „Paskolų klubo“ vadovas. Pasak p. Remeikio, daugiau tokių fondų galėtų išjudinti rinką.

„Jei tokių fondų atsirastų daugiau, alternatyvus finansavimas Lietuvoje įgautų dar didesnį pagreitį ir smulkus verslas nebūtų priklausomas vien nuo bankų finansavimo“, – sako p. Remeikis.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„INVL Asset Management“ pertvarko fondus: kai kurių nebeliks

Lietuvos turto valdymo bendrovė „INVL Asset Management“ pertvarko valdomų investicinių fondų portfelį.

Rinkos
2019.11.19
„Evernord“ kuria trečią NT fondą: investuos Rygoje

Lietuvos NT fondų valdymo įmonė „Evernord asset management“ planuoja turėti trečią NT fondą, kuris investuos...

Rinkos
2019.11.14
Daugėja instrumentų investuoti į kosmoso pramonę

Investuotojai pasaulyje pamažu įgauna vis daugiau įrankių investuoti į perspektyvia laikomą kosmoso pramonę.

Rinkos
2019.11.10
Pamatė investicijų į viešbučius prie oro uostų potencialą – jau kalba apie Aziją ar Afriką Premium 3

Lietuvos investuotojams investavus į viešbučius prie Vilniaus ir Krokuvos oro uosto, netrukus jiems bus...

Rinkos
2019.11.05
„Capitalia“ ambicijos rizikos kapitalo sektoriuje – investuoti į 5-7 įmones Premium

Baltijos šalių nebankinio finansavimo įmonė „Capitalia“ vis aktyviau pradeda veikti ir kaip rizikos bei...

Rinkos
2019.11.04
Susitaikius su paveldosaugininkais, imasi buvusio „Hermio“ pastato rekonstrukcijos Premium

„Orion Asset Management“ valdomo fondo bendrovė ketina rekonstruoti Vilniaus Jogailos g. esantį nenaudojamą...

Statyba ir NT
2019.10.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau