Kaip išvengti ginčo su investuotoju

Publikuota: 2018-09-05
Kontoros nuotr.
Kontoros nuotr.
Advokatų kontoros „Cobalt“ advokatas, vadovaujantis teisininkas

Rinkos apžvalgininkai pastebi, kad Lietuvoje M&A rinka auga, tai gali būti didesnio stambiųjų investuotojų pasitikėjimo ženklas. Tokia verslo aplinka natūraliai lemia situaciją, kad sėkmingi verslai gali dažniau sulaukti finansinių investuotojų pasiūlymų parduoti dalį verslo. Pateikiame kelis praktinius patarimus, kaip plėtoti santykius su finansiniu investuotoju.

Finansiniai investuotojai skiriasi nuo strateginių. Finansiniai investuotojai siekia gauti pajamų iš disponavimo vertybiniais popieriais, nedarant įtakos bendrovės valdymui. Tokios investicijos tikslas – terminuotas akcijų įgijimas, siekiant nupirktą verslo dalį vėliau pelningai parduoti. Ir būtent šią aplinkybę vadovybei ir netgi verslo savininkams būtina deramai įvertinti kiek galima anksčiau. Tik taip taps įmanomas darnus dialogas su finansiniu investuotoju – ypač atėjus laikui, kada investuotojas sieks įgytą akcijų paketą perleisti tretiesiems asmenis arba siūlys jį pirkti pačiam verslui.

Vieša paslaptis, kad būtent tuo metu, kai investuotojai nusprendžia parduoti savo dalį, kyla didžiausia konfrontacijos tarp buvusių verslo partnerių rizika. Jeigu dialogas tarp verslo savininkų ir finansinio investuotojo nebus sklandus, nesutarimai ir abipusiai kaltinimai netrukus persikels tiek į teismus, tiek ir į viešą erdvę. „Žemaitijos pieno“, „Rokiškio sūrio“, „Lino“ akcininkų konfliktai įtikinamai atskleidžia galimas nepakankamo verslo dalininkų dialogo ydas ir skaudžias pasekmes, o „VP Grupės“ arba „Achemos“ akcininkų konfliktų neverta net minėti. Nors pastarųjų akcininkų ginčų priežastys nelabai ką bendro turi su strateginių ir finansinių investuotojų nesutarimais, šie konfliktai daugiau nei iškalbingai indikuoja apie finansinius, administracinius, teisinius, reputacinius ir netgi mokestinius iššūkius, su kuriais gali susidurti nesutariantys verslo dalininkai.

Kaip bendrauti su (būsimu) finansiniu investuotoju, kad vėliau nekiltų konfliktų apskritai arba jų efektas verslui būtų kuo mažesnis? Toliau pateikiame keletą įžvalgų, kurios pagrįstos realiai įvykusiais konfliktais ir Lietuvos teismų formuojama praktika.

Informaciją investuotojams pateikite laiku ir visapusišką. Ne todėl, kad tai sąžiningas, logiškas, moralus ir pasitikėjimu pagrįstas požiūris į verslo partnerį. Atvirumas investuotojui – preventyvi ir, svarbiausia, efektyvi priemonė siekiant išvengti ginčų, kurių gali kilti, kai finansinis investuotojas nuspręs verslo dalį perleisti.

Viena vertus, atvirumas „čia ir dabar“ leis kartu su investuotoju nuspręsti, ar bendrovės, jos dabartinės vadovybės ir akcininkų veiksmai yra priimtini pagal finansinio investuotojo pasirinktą strategiją bei lūkesčius. Bendro sutarimo pagrindu buvęs atvirumas galės būti tvariu pagrindu bendrovės pelningumui ir akcijų vertei auginti.

Antra vertus, informacijos investuotojui išviešinimas tolygus jo nuginklavimui, jeigu atėjus laikui su investuoju išsiskirti pastarasis bandytų teisiniais procesais naudotis kaip „svertu“ akcijų kainai didinti, ypač jeigu verslas bus pats suinteresuotas investuotojo akcijas išpirkti. Suprantama, jau vien tokio „sverto“ naudojimas gali būti pagrindu diskusijai, ar šis „svertas“ apskritai yra leistinas ir teisėtas, nes savo pobūdžiu tai panašu į grasinimus ar net šantažą. Tačiau šios diskusijos tikslais svarbiau suvokti tai, kad informacijos investuotojui atskleidimas laiku leis net nesivarginti ir neanalizuoti, nuo kada „svertas“ jau neleistinas.

Tam pritaria ir Lietuvos teismai. Pastaraisiais metais net keletą labai reikšmingų ginčų su investuotojais sprendę teismai gana nuosekliai atkreipė dėmesį į tai, kad investuotojų kaltinimai akcininkams ar vadovybei pateikti nelaiku, o pareikšti ieškiniai negali būti tenkinami dėl praleistų ieškinio senaties terminų – informacija apie bendrovės veiklą akcininkams buvo prieinama jau anksčiau, tad kaltinimus verslui jie pateikė per vėlai.

Akivaizdu, kad atskleidus reikšmingą informaciją laiku, vėlesni investuotojo kaltinimai teisme gali būti teisiškai neperspektyvūs.

Abejodami, kiek ir kokios informacijos reiktų atskleisti, paklauskite investuotojo. Su M&A sandoriais dirbantys teisininkai patars prieš kiekvieną verslo įgijimo sandorį atlikti teisinį (galbūt ir finansinį, mokestinį bei apskaitos) auditą, pasirašyti tik atidžiai parengtą ir kokybišką akcijų pirkimo pardavimo sutartį. Nepaisant to, atskleistinos informacijos masto ir pobūdžio galvosūkio aukščiau aptarti teisiniai instrumentai gali neišspręsti. Ypač, jeigu bendrovės veikloje įvyko reikšmingesnių pokyčių jau po to, kai finansinis investuotojas nusipirko akcijas.

Siekiant išvengti nežinios, pravartu pasitarti su pačiu investuotoju, kokios ir kokio detalumo informacijos apie bendrovės veiklą jis tikisi, kokiu formatu ir dažnumu atitinkamą informaciją jis tikisi gauti.

Iš pirmo žvilgsnio šis patarimas neatrodo patrauklus. Tai lyg dirbtinis sutikimas laisva valia teikti specifiniu būdu parengtas veiklos ataskaitas dar vienam „prievaizdui“. Tačiau iš tikrųjų ši našta labiau emocinė, nei realiai sunkinanti veiklą. Pavyzdžiui, jau pirmą kartą taikliai apsitarus dėl reikšmingos informacijos atskleidimo būdo ir dažnumo, vėliau toks veiklos aptarimas tampa daugiau mažiau techninis veiksmas.

Toks informacijos atskleidimas gali būti kertinis, jei besibaigiant investicijos gyvavimo ciklui investuotojas nuspręstų „ieškoti“ argumentų, kaip turimas akcijas perleisti pačiam verslui pelningiau nei rinkos sąlygomis. Būtent tada į bet kokį investuotojo teiginį apie galimai didesnę jo akcijų kainą bus galima drąsiai atsakyti, kad akcininkui buvo prieinama visa – ir jo paties pageidauta – informacija apie bendrovę ir jos veiklą. Tad jeigu šią informaciją turėdamas investuotojas savo laiku neteikė jokių pastebėjimų ar konstruktyvių pasiūlymų, kurie galėtų didinti jo akcijų vertę, tai tokio abejingumo pasekmės yra jo paties finansinė atsakomybė.

Aprašytas siūlymas yra pagrįstas praktinėmis pamokomis Lietuvos teismuose. Pavyzdžiui, 2018 m. liepos mėnesį Lietuvos apeliacinis teismas atmesdamas smulkiųjų „Lino“ akcininkų ieškinį dėl žalos atlyginimo pažymėjo, kad akcininkai „turėjo visas galimybes sužinoti ir apie įmonėje vykstančius procesus, susijusius su įmonės valdymu, pagrindinių akcininkų veiksmais ir vykstančius dėl to teisminius ginčus, rūpintis savo teisėmis bei interesais įmonėje, jeigu patys to būtų norėję“. Ši citata tikrai ne pirmas patvirtinimas, kad Lietuvos teismai investuotojus laiko atitinkamos srities profesionalais ir tikisi iš jų atsakingo savo teisių įgyvendinimo ar net jų gynybos teismuose. Logiška ir tai, kad jei profesionalus investuotojas, paklaustas, kokios informacijos apie bendrovės veiklą pageidautų, tinkamai į šį klausimą neatsako arba jam pateiktų duomenų laiku nekomentuoja, vėliau jam neturėtų būti suteikiama teisė savo ankstesnį neveiklumą „pamiršti“.

Kita vertus, aptariamas pasiūlymas neturėtų būti absoliutinamas. Investicinėje veikloje ir prekybą vertybiniais popieriais reguliuojančiuose teisės aktuose pateikiama gana daug aiškumo, kokią informaciją, kokiu būdu ir kokiu dažnumu listinguojamos bendrovės privalo atskleisti akcininkams, kad šie galėtų objektyviai pasverti savo investicijų vertę. Todėl patarimas paties investuotojo paklausti, kokia informaciją jį domina, negali būti pagrindu diskusijai, ar investuotojui turi būti pateikti duomenys, kuriuos emitentas privalo skelbti pagal įstatymus. Galima diskutuoti tik apie papildomos, įstatymais detaliau neaptartos, informacijos atskleidimą.

Tačiau čia būtina ir dar viena pastaba – selektyvus informacijos atskleidimas taip pat nėra pateisinamas. Jeigu verslas nuspręs pasitarti ir atskleisti tam tikrą informaciją vienam investuotojui, analogiškos apimties informacija turėtų būti prieinama visiems akcininkams. Priešingu atveju gali kilti papildomų ginčų su akcininkais. O jei kalbame apie asmenis, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama viešai, informacijos selektyvumas gali sudaryti pagrindą ir kriminaliniams kaltinimams padarius nusikalstamą veiką (prekyba finansinėmis priemonėmis pasinaudojant viešai neatskleista informacija).

Pasitarkite ir su konsultantais. 2018-08-07 „Verslo žinių“ redakcijos publikacijoje apie augančią M&A rinką teigiama, kad verslas vangiai naudojasi konsultantų paslaugomis. Atsiribojant nuo ekonominių tokio apsisprendimo priežasčių analizės, verta pažymėti, kad Lietuvos teismai deramą dėmesį skiria ne tik investuotojų profesionalumo standartams, bet ir kitų sričių profesionalų pareigoms. Tiek advokatui, tiek auditoriui, tiek ir finansiniam konsultantui Lietuvos įstatymais yra įtvirtinta pareiga savo profesines paslaugas teikti ne tik laiku, bet ir kokybiškai. Dar daugiau, šiems asmenins kaip savo srities profesionalams taikoma griežtesnė atsakomybė, o dažnai įstatymas įpareigoja savo veiklą drausti profesiniu civilinės atsakomybės draudimu.

Tad baimintis, kad patarėjai dirbs nekokybiškai, nereiktų. Suvokdami jiems nustatytą įstatyminę naštą konsultantai tikrai nerizikuos savo paslaugas teikti nekokybiškai. Atvirkščiai, konsultantų patarimai, kaip išvengti konflikto su finansiniu investuotoju, gali būti netikėtai naudingi.

Komentaro autorius - Marius Inta, advokatų kontoros „Cobalt” komercinių ginčų praktikos grupės vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Šiųmečio IPO derliaus apžvalga: ne vien tik sėkmės istorijos

Šiais metais pagrindinėse JAV akcijų biržose – „Nasdaq“ ir NYSE – jau įvyko 90-ies bendrovių pirminiai akcijų...

Rinkos
2019.05.25
„Citadele banka“ rezultatai I ketvirtį prastėjo 1

Latvijos bankininkystės grupė „Citadele banka“ I ketvirtį, palyginti su laikotarpiu prieš metus, uždirbo 22%...

Rinkos
2019.05.24
Naftos linksmieji kalneliai: po 4,5% kritimo – kainos atšokimas

Naftos kainos pasaulinėse rinkose penktadienio rytą bando atsistatyti po staigaus kritimo ketvirtadienį,...

Rinkos
2019.05.24
„INVL Asset Management“ pensijų fondai investavo į NT fondą 2

Lietuvos investicijų bendrovės „INVL Asset Management“ valdomi pensijų fondai investavo į NT fondą...

Rinkos
2019.05.24
Pagrindinis akcininkas „Grindeks“ akcijas supirkti nori po 12,59 Eur

Pagrindinis latvių farmacininkės „Grindeks“ akcininkas siekia pateikti oficialų siūlymą po 12,59 Eur.

Rinkos
2019.05.24
Pardavėjas siekia finansinės laisvės: dabar – nupigintas maistas, vizija – 200.000 Eur Premium 15

Finansinė laisvė – siekiamybė, kuri vienareikšmiškai verta savo dabarties išlaidų apsikarpymo, net jei tai...

Rinkos
2019.05.24
Iš Europos nerimas persismelkė ir į Baltiją Premium

Europos akcijų biržose tvyrojęs pesimizmas persidavė ir į Baltijos biržas, kuriose pasireiškė aktyvumo...

Rinkos
2019.05.23
„Payseros“ nesėkmė: atšaukia STO 31

Lietuvos finansinių technologijų įmonės „Paysera“ vykdytas vertybinių popierių požymių turinčių kriptovaliutų...

Rinkos
2019.05.23
Pažiro žinomų įmonių IPO: kada verta investuoti Premium

JAV akcijų rinkoje šiemet debiutavus ar dar tik ruošiantis debiutuoti ne vienai žinomai kompanijai, tarp...

Rinkos
2019.05.23
FED laikys stabdžius ant palūkanų kėlimo

Jungtinėse Valstijose paskolų branginimo šiais metais greičiausiai nebesulauksime.

Rinkos
2019.05.23
„Lewben” keičia valdymo struktūrą: nori didesnio skaidrumo Premium 7

Lietuvos integruotų profesinių paslaugų grupė „Lewben“ įsteigė UAB „Lewben Holdings“, kuri valdys baigiamą...

Rinkos
2019.05.22
Verslo finansavimo alternatyvos: reikia pinigų – pinigų yra Premium

Daliai šalies verslo skundžiantis sugriežtintomis bankų skolinimo sąlygomis, alternatyvaus finansavimo...

Rinkos
2019.05.22
Baltijos biržose baudos reakcijų nesukėlė

Baltijos akcijų biržose antradienį rinkos reguliuotojo skirtos tūkstantinės baudos prekyboje neatsispindėjo,...

Rinkos
2019.05.21
Už biržos taisyklių pažeidimus – 200.000 ir 25.000 Eur baudos 33

Lietuvos bankas už biržos taisyklių pažeidimus Vilkyškių pieninės ir „Auga Group“ valdybos nariui Linui...

Rinkos
2019.05.21
SEB dar susimažino investicijų rizikos toleranciją 1

SEB investicijų valdytojai toliau mažina rizikingų investicijų svorį portfeliuose, argumentuodami rinkos...

Rinkos
2019.05.21
Investicijų valdymo įmonėje „I Asset Management“ – akcininkų pokyčiai

Dešimtmilijonines ambicijas turinčioje, bet kol kas nuostolingai dirbančioje Lietuvos investicijų valdymo...

Rinkos
2019.05.21
Medicinos banko pelnas beveik patrigubėjo 5

Medicinos banko grupė I šių metų ketvirtį uždirbo 0,757 mln. Eur grynojo pelno, beveik triskart daugiau nei...

Rinkos
2019.05.20
Investuotojams šliūkštelėjo blogų naujienų

Europos biržas pirmadienį nuskandino blogos naujienos iš „Ryanair“, „Deutsche Bank“, o viso IT sektoriaus...

Rinkos
2019.05.20
Vyriausybė pusseptintų metų pasiskolino už 0,527% 3

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 6 metams ir 6 mėnesiams pasiskolino 30 mln. Eur už vidutines 0,527%...

Rinkos
2019.05.20
Lukas investuoja: renkuosi viziją, ne faktą Premium 7

Kol ekonomika akivaizdžiai yra ekonomikos ciklo viršūnėje, laisvos portfelio dalies, t.y. 7.046 Eur,...

Lukas investuoja
2019.05.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau