Kaip išvengti ginčo su investuotoju

Publikuota: 2018-09-05
Kontoros nuotr.
Kontoros nuotr.
Advokatų kontoros „Cobalt“ advokatas, vadovaujantis teisininkas

Rinkos apžvalgininkai pastebi, kad Lietuvoje M&A rinka auga, tai gali būti didesnio stambiųjų investuotojų pasitikėjimo ženklas. Tokia verslo aplinka natūraliai lemia situaciją, kad sėkmingi verslai gali dažniau sulaukti finansinių investuotojų pasiūlymų parduoti dalį verslo. Pateikiame kelis praktinius patarimus, kaip plėtoti santykius su finansiniu investuotoju.

Finansiniai investuotojai skiriasi nuo strateginių. Finansiniai investuotojai siekia gauti pajamų iš disponavimo vertybiniais popieriais, nedarant įtakos bendrovės valdymui. Tokios investicijos tikslas – terminuotas akcijų įgijimas, siekiant nupirktą verslo dalį vėliau pelningai parduoti. Ir būtent šią aplinkybę vadovybei ir netgi verslo savininkams būtina deramai įvertinti kiek galima anksčiau. Tik taip taps įmanomas darnus dialogas su finansiniu investuotoju – ypač atėjus laikui, kada investuotojas sieks įgytą akcijų paketą perleisti tretiesiems asmenis arba siūlys jį pirkti pačiam verslui.

Vieša paslaptis, kad būtent tuo metu, kai investuotojai nusprendžia parduoti savo dalį, kyla didžiausia konfrontacijos tarp buvusių verslo partnerių rizika. Jeigu dialogas tarp verslo savininkų ir finansinio investuotojo nebus sklandus, nesutarimai ir abipusiai kaltinimai netrukus persikels tiek į teismus, tiek ir į viešą erdvę. „Žemaitijos pieno“, „Rokiškio sūrio“, „Lino“ akcininkų konfliktai įtikinamai atskleidžia galimas nepakankamo verslo dalininkų dialogo ydas ir skaudžias pasekmes, o „VP Grupės“ arba „Achemos“ akcininkų konfliktų neverta net minėti. Nors pastarųjų akcininkų ginčų priežastys nelabai ką bendro turi su strateginių ir finansinių investuotojų nesutarimais, šie konfliktai daugiau nei iškalbingai indikuoja apie finansinius, administracinius, teisinius, reputacinius ir netgi mokestinius iššūkius, su kuriais gali susidurti nesutariantys verslo dalininkai.

Kaip bendrauti su (būsimu) finansiniu investuotoju, kad vėliau nekiltų konfliktų apskritai arba jų efektas verslui būtų kuo mažesnis? Toliau pateikiame keletą įžvalgų, kurios pagrįstos realiai įvykusiais konfliktais ir Lietuvos teismų formuojama praktika.

Informaciją investuotojams pateikite laiku ir visapusišką. Ne todėl, kad tai sąžiningas, logiškas, moralus ir pasitikėjimu pagrįstas požiūris į verslo partnerį. Atvirumas investuotojui – preventyvi ir, svarbiausia, efektyvi priemonė siekiant išvengti ginčų, kurių gali kilti, kai finansinis investuotojas nuspręs verslo dalį perleisti.

Viena vertus, atvirumas „čia ir dabar“ leis kartu su investuotoju nuspręsti, ar bendrovės, jos dabartinės vadovybės ir akcininkų veiksmai yra priimtini pagal finansinio investuotojo pasirinktą strategiją bei lūkesčius. Bendro sutarimo pagrindu buvęs atvirumas galės būti tvariu pagrindu bendrovės pelningumui ir akcijų vertei auginti.

Antra vertus, informacijos investuotojui išviešinimas tolygus jo nuginklavimui, jeigu atėjus laikui su investuoju išsiskirti pastarasis bandytų teisiniais procesais naudotis kaip „svertu“ akcijų kainai didinti, ypač jeigu verslas bus pats suinteresuotas investuotojo akcijas išpirkti. Suprantama, jau vien tokio „sverto“ naudojimas gali būti pagrindu diskusijai, ar šis „svertas“ apskritai yra leistinas ir teisėtas, nes savo pobūdžiu tai panašu į grasinimus ar net šantažą. Tačiau šios diskusijos tikslais svarbiau suvokti tai, kad informacijos investuotojui atskleidimas laiku leis net nesivarginti ir neanalizuoti, nuo kada „svertas“ jau neleistinas.

Tam pritaria ir Lietuvos teismai. Pastaraisiais metais net keletą labai reikšmingų ginčų su investuotojais sprendę teismai gana nuosekliai atkreipė dėmesį į tai, kad investuotojų kaltinimai akcininkams ar vadovybei pateikti nelaiku, o pareikšti ieškiniai negali būti tenkinami dėl praleistų ieškinio senaties terminų – informacija apie bendrovės veiklą akcininkams buvo prieinama jau anksčiau, tad kaltinimus verslui jie pateikė per vėlai.

Akivaizdu, kad atskleidus reikšmingą informaciją laiku, vėlesni investuotojo kaltinimai teisme gali būti teisiškai neperspektyvūs.

Abejodami, kiek ir kokios informacijos reiktų atskleisti, paklauskite investuotojo. Su M&A sandoriais dirbantys teisininkai patars prieš kiekvieną verslo įgijimo sandorį atlikti teisinį (galbūt ir finansinį, mokestinį bei apskaitos) auditą, pasirašyti tik atidžiai parengtą ir kokybišką akcijų pirkimo pardavimo sutartį. Nepaisant to, atskleistinos informacijos masto ir pobūdžio galvosūkio aukščiau aptarti teisiniai instrumentai gali neišspręsti. Ypač, jeigu bendrovės veikloje įvyko reikšmingesnių pokyčių jau po to, kai finansinis investuotojas nusipirko akcijas.

Siekiant išvengti nežinios, pravartu pasitarti su pačiu investuotoju, kokios ir kokio detalumo informacijos apie bendrovės veiklą jis tikisi, kokiu formatu ir dažnumu atitinkamą informaciją jis tikisi gauti.

Iš pirmo žvilgsnio šis patarimas neatrodo patrauklus. Tai lyg dirbtinis sutikimas laisva valia teikti specifiniu būdu parengtas veiklos ataskaitas dar vienam „prievaizdui“. Tačiau iš tikrųjų ši našta labiau emocinė, nei realiai sunkinanti veiklą. Pavyzdžiui, jau pirmą kartą taikliai apsitarus dėl reikšmingos informacijos atskleidimo būdo ir dažnumo, vėliau toks veiklos aptarimas tampa daugiau mažiau techninis veiksmas.

Toks informacijos atskleidimas gali būti kertinis, jei besibaigiant investicijos gyvavimo ciklui investuotojas nuspręstų „ieškoti“ argumentų, kaip turimas akcijas perleisti pačiam verslui pelningiau nei rinkos sąlygomis. Būtent tada į bet kokį investuotojo teiginį apie galimai didesnę jo akcijų kainą bus galima drąsiai atsakyti, kad akcininkui buvo prieinama visa – ir jo paties pageidauta – informacija apie bendrovę ir jos veiklą. Tad jeigu šią informaciją turėdamas investuotojas savo laiku neteikė jokių pastebėjimų ar konstruktyvių pasiūlymų, kurie galėtų didinti jo akcijų vertę, tai tokio abejingumo pasekmės yra jo paties finansinė atsakomybė.

Aprašytas siūlymas yra pagrįstas praktinėmis pamokomis Lietuvos teismuose. Pavyzdžiui, 2018 m. liepos mėnesį Lietuvos apeliacinis teismas atmesdamas smulkiųjų „Lino“ akcininkų ieškinį dėl žalos atlyginimo pažymėjo, kad akcininkai „turėjo visas galimybes sužinoti ir apie įmonėje vykstančius procesus, susijusius su įmonės valdymu, pagrindinių akcininkų veiksmais ir vykstančius dėl to teisminius ginčus, rūpintis savo teisėmis bei interesais įmonėje, jeigu patys to būtų norėję“. Ši citata tikrai ne pirmas patvirtinimas, kad Lietuvos teismai investuotojus laiko atitinkamos srities profesionalais ir tikisi iš jų atsakingo savo teisių įgyvendinimo ar net jų gynybos teismuose. Logiška ir tai, kad jei profesionalus investuotojas, paklaustas, kokios informacijos apie bendrovės veiklą pageidautų, tinkamai į šį klausimą neatsako arba jam pateiktų duomenų laiku nekomentuoja, vėliau jam neturėtų būti suteikiama teisė savo ankstesnį neveiklumą „pamiršti“.

Kita vertus, aptariamas pasiūlymas neturėtų būti absoliutinamas. Investicinėje veikloje ir prekybą vertybiniais popieriais reguliuojančiuose teisės aktuose pateikiama gana daug aiškumo, kokią informaciją, kokiu būdu ir kokiu dažnumu listinguojamos bendrovės privalo atskleisti akcininkams, kad šie galėtų objektyviai pasverti savo investicijų vertę. Todėl patarimas paties investuotojo paklausti, kokia informaciją jį domina, negali būti pagrindu diskusijai, ar investuotojui turi būti pateikti duomenys, kuriuos emitentas privalo skelbti pagal įstatymus. Galima diskutuoti tik apie papildomos, įstatymais detaliau neaptartos, informacijos atskleidimą.

Tačiau čia būtina ir dar viena pastaba – selektyvus informacijos atskleidimas taip pat nėra pateisinamas. Jeigu verslas nuspręs pasitarti ir atskleisti tam tikrą informaciją vienam investuotojui, analogiškos apimties informacija turėtų būti prieinama visiems akcininkams. Priešingu atveju gali kilti papildomų ginčų su akcininkais. O jei kalbame apie asmenis, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama viešai, informacijos selektyvumas gali sudaryti pagrindą ir kriminaliniams kaltinimams padarius nusikalstamą veiką (prekyba finansinėmis priemonėmis pasinaudojant viešai neatskleista informacija).

Pasitarkite ir su konsultantais. 2018-08-07 „Verslo žinių“ redakcijos publikacijoje apie augančią M&A rinką teigiama, kad verslas vangiai naudojasi konsultantų paslaugomis. Atsiribojant nuo ekonominių tokio apsisprendimo priežasčių analizės, verta pažymėti, kad Lietuvos teismai deramą dėmesį skiria ne tik investuotojų profesionalumo standartams, bet ir kitų sričių profesionalų pareigoms. Tiek advokatui, tiek auditoriui, tiek ir finansiniam konsultantui Lietuvos įstatymais yra įtvirtinta pareiga savo profesines paslaugas teikti ne tik laiku, bet ir kokybiškai. Dar daugiau, šiems asmenins kaip savo srities profesionalams taikoma griežtesnė atsakomybė, o dažnai įstatymas įpareigoja savo veiklą drausti profesiniu civilinės atsakomybės draudimu.

Tad baimintis, kad patarėjai dirbs nekokybiškai, nereiktų. Suvokdami jiems nustatytą įstatyminę naštą konsultantai tikrai nerizikuos savo paslaugas teikti nekokybiškai. Atvirkščiai, konsultantų patarimai, kaip išvengti konflikto su finansiniu investuotoju, gali būti netikėtai naudingi.

Komentaro autorius - Marius Inta, advokatų kontoros „Cobalt” komercinių ginčų praktikos grupės vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Auga Group“ – valdymo pokyčiai, prisijungia ir D. Misiūnas 15

Ekologinės ūkininkystės „Auga Group“ akcininkų susirinkimui siūlo tvirtinti pokyčius valdyboje, atsisakyti...

Rinkos
2019.04.19
Kreiva investuotojų akis: akcijos pašoko 56.000% vien dėl pavadinimų sąskambio 3

JAV veikiančios bendrovės „Zoom Technologies“ akcijos biržoje per pastarąsias 30 dienų pakilo 56.000%.

Rinkos
2019.04.19
Pirma diena biržoje: „Pinterest“ +28%, „Zoom“ +72% 1

JAV nuotraukų dalijimosi tinklo „Pinterest“ akcijos pirmąją prekybos biržoje dieną – ketvirtadienį –...

Rinkos
2019.04.19
JAV korporacijos siunčia nerimo ženklus Premium

JAV biržos kompanijos, laukiama, pademonstruos pirmąjį per 3 metus pelnų nuosmukį ir recesiją.

Rinkos
2019.04.19
Biržos prieš Velykas susikoncentravo į pozityvą

Vakarų Europos akcijų biržose investuotojai ketvirtadienį nusprendė, kad prieš Velykas reikia...

Rinkos
2019.04.18
Jakeliūnas ruošiasi vizitui į Švediją: aiškinsis dėl „Vilibor“ 23

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas planuoja vizitą į Švediją, kurioje...

Rinkos
2019.04.18
Lietuvos gyventojų planas pensijai – „Sodra“

Didžiausia dalis (82%) Lietuvos gyventojų pagrindiniu pajamų šaltiniu senatvėje mato „Sodros“ mokamą pensiją.

Rinkos
2019.04.18
„SpectroCoin“ turi pastabų kriptovaliutų sektoriaus reguliavimui 13

Lietuvos planai dėl naujo kriptovaliutų sektoriaus reguliavimo suvaržys visą šalies finansų technologijų...

Rinkos
2019.04.18
„Auga group“ dovana darbuotojams – akcijos 8

Lietuvos ekologiškų produktų gamintoja „Auga group“ savo valdomų įmonių darbuotojams paskirstys 2,55 mln.

Rinkos
2019.04.18
„Uber“ ateina į biržą: Lietuvos analitikų verdiktas, ar verta investuoti Premium

JAV pavėžėjimo paslaugų pradininkei „Uber“ žengiant į biržą, Lietuvos analitikų nuomonės dėl investavimo į...

Rinkos
2019.04.18
II pakopos fondų grąža – 6,66% 5

Lietuvoje veikiantys šiuo metu pertvarkomi II pakopos pensijų fondai pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo...

Rinkos
2019.04.16
IPO rinkoje kyla temperatūra

Jungtinių Valstijų viešų akcijų siūlymų (angl. initial public offerings, IPO) rinka, sausį ir vasarį snaudusi...

Rinkos
2019.04.16
„UniCredit“ sumokės 1,3 mlrd. USD už sankcijų nepaisymą 3

Didžiausias Italijos bankas „UniCredit“ sutiko pripažinti kaltę ir sumokėti 1,3 mlrd. USD baudą už Iranui...

Rinkos
2019.04.16
„Danske Bank“ analitikai: „Swedbank“ akcijoms – 30% nuolaida 9

Į pinigų plovimo skandalą įklimpusio Švedijos banko „Swedbank“ akcijos kainos ir pelno santykis (P/E...

Rinkos
2019.04.16
„Grindeks“ iššovė, bet iki lubų dar toli Premium

Baltijos akcijų biržoje savaitė prasidėjo priverstiniu latvių farmacijos įmonės „Grindeks“ pasirodymu, kuris...

Rinkos
2019.04.15
„Grindeks“ pasirodymas biržoje: +39% 2

Latvijos farmacijos įmonės „Grindeks“ akcijos biržoje pirmadienį šoktelėjo kone 39% po to, kai bendrovės...

Rinkos
2019.04.15
Rezga mintį išsireikalauti kompensacijų „dėl aukšto „Vilibor“ Premium 25

Seimo biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Stasio Jakeliūno ir Vyriausybės ekshumuotas „Vilibor“ ir...

Rinkos
2019.04.15
Iš Kinijos ekonomikos – dar viena gera žinia 4

Kinijos eksportas šiemet kovą, palyginti su pernykščiu, augo 14,2% – daugiausiai per 5 pastaruosius mėnesius...

Rinkos
2019.04.15
Vyriausybė 5 metams pasiskolino už 0,412% 1

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 5 metams pasiskolino 30 mln. Eur už vidutines 0,412% palūkanas.

Rinkos
2019.04.15
Lukas investuoja: pavasaris kvepia pinigais Premium 7

Iki šių metų pavasaris man asocijuodavosi su šiltėjančiais orais, saulės šviesa, dažnesniu buvimu gamtoje,...

Lukas investuoja
2019.04.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau