VŽ paaiškina: ECB turto pirkimo programa

Publikuota: 2016-10-27
Kai Pfaffenbacho („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
svg svg
Kai Pfaffenbacho („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Naujienų iš Frankfurto visada laukiančią tarptautinę verslo bendruomenę Europos centrinio banko (ECB) valdančioji taryba šiomis dienomis patikino tęsianti skatinamąją politiką, tačiau išsamesnių vertinimų ar sprendimų dėl šiuo metu vykdomos išplėstinės turto pirkimo programos, kurioje kartu su kitais Eurosistemos centriniais bankais dalyvauja ir Lietuvos bankas, leido tikėtis po gruodžio mėnesį vyksiančio susitikimo.

ECB kiekybiniu skatinimu dažnai vadinamą turto pirkimo programą jau antrus metus vykdo siekdamas paskatinti euro zonos ekonomikos augimą bei įgyvendinti savo tikslą – padėti infliacijai pasiekti lygį, artimą 2% vidutiniu laikotarpiu.

ECB nėra pirmasis centrinis bankas, ekonomikos paskatinimui nusprendęs įgyvendinti nestandartinę pinigų politiką. Panašias priemones yra naudoję ar vis dar naudoja JAV federalinių rezervų bankas, Anglijos centrinis bankas ir Japonijos centrinis bankas.

Kas tai ir kam reikalinga

Centriniai bankai kiekybiškai skatinti ekonomiką gali nuspręsti įprastiems pinigų politikos instrumentams tapus nepakankamiems. Pavyzdžiui, pagrindinei palūkanų normai priartėjus prie 0%.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Aistė Juškaitė, Lietuvos banko Eurosistemos operacijų skyriaus vyresnioji analitikė, aiškina, kad įgyvendindamas kiekybinio skatinimo programą, centrinis bankas siekia nupirkti didelį kiekį turto, paprastai vertybinių popierių, iš bankų ir jų klientų.

„Tokie veiksmai reikšmingai padidina pinigų kiekį apyvartoje ir mažina palūkanų normas, o tai padeda suformuoti palankesnes finansavimo sąlygas ir skatinti vartojimo bei ekonomikos augimą“, – kalba p. Juškaitė.

Išplėstinė turto pirkimo programa

2014 m. antroje pusėje ECB ir euro zonos nacionaliniai centriniai bankai (vadinamoji Eurosistema) pradėjo įgyvendinti privataus sektoriaus išleistų turtu užtikrintų VP ir padengtų obligacijų pirkimo programas. 2015 m. kovo mėn. pradėjus vykdyti viešojo sektoriaus VP pirkimus, šis nestandartinių Eurosistemos pinigų politikos priemonių rinkinys įgavo išplėstinės turto pirkimo programos, populiariai vadinamos tiesiog kiekybiniu skatinimu, pavadinimą.

„Šiuo metu pirkimai pagal išplėstinę turto pirkimo programą siekia 80 mlrd. Eur per mėnesį, o per visą kiekybinio skatinimo laikotarpį Eurosistema yra numačiusi nupirkti VP už daugiau kaip 1,7 trln. Eur“, – aiškina Lietuvos banko atstovė.

Pasak jos, numatyta programą tęsti mažiausiai iki 2017 m. kovo pabaigos, tačiau ne trumpiau, negu reikės infliacijos tikslui pasiekti. Didžiausią dalį numatyto pirkimo programos tikslo Eurosistema įvykdo antrinėje rinkoje pirkdama vyriausybių, regioninės valdžios institucijų, tam tikrų viešojo sektoriaus agentūrų ir euro zonos viršvalstybinių institucijų išleistas obligacijas.

2016 m. rugsėjo pabaigoje Eurosistema šių VP buvo nupirkusi už daugiau kaip 1 trln. Eur, o tai sudarė apie 80% visų pagal išplėstinę turto pirkimo programą nupirktų VP. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude Junckeris, skaitydamas metinį pranešimą apie Europos Sąjungos padėtį, paminėjo, jog ECB vykdoma skatinamoji pinigų politiko euro zonos vyriausybėms padėjo sutaupyti 50 mlrd. Eur eurų skolos aptarnavimo išlaidų.

nuotrauka::1

Bendrovių obligacijų supirkimas

Šiais metais išplėstinė turto pirkimo programa buvo papildyta dar viena reikšminga dalimi – bendrovių obligacijų pirkimo programa.

Pagal ją, Eurosistema pirminėje ir antrinėje rinkose (kaip ir kitose privataus sektoriaus išleisto turto pirkimo programose) perka bendrovių išleistas obligacijas, o nuo programos vykdymo pradžios šių metų birželį iki rugsėjo pabaigos Eurosistema nupirko bendrovių VP už beveik 30 mlrd. Eur.

Pagal bendrovių obligacijų pirkimo programą, perkami euro zonoje registruotų bankinei grupei nepriklausančių įmonių išleisti skolos VP. Obligacijos turi būti išleistos eurais, turėti investicinį reitingą, o jų likutinė trukmė pirkimo momentu negali būti trumpesnė negu 6 mėnesiai bei ne ilgesnė negu 30 metų.

ECB apie būsimą bendrovių obligacijų pirkimo programą paskelbė 2016 m. kovo 10 d. Nuo to laiko iki rugsėjo pabaigos „Bank of America Merrill Lynch Euro Corporate Index“ indekso, atspindinčio eurais euro zonos rinkose išleistų investicinio reitingo bendrovių VP pelningumą, indekso palūkanų normų vidurkis nukrito 61 baziniu punktu ir šiuo metu ji nesiekia nė 1% (rugsėjo pabaigoje jis buvo lygus 0,69%).

„Lietuvoje registruotos bendrovės šiuo metu nėra išleidusios pirkimo programų reikalavimus atitinkančių obligacijų, pavyzdžiui, turinčių investicinį reitingą, todėl Eurosistema neturi galimybių pirkti Lietuvos privataus sektoriaus VP. Tačiau tokia padėtis yra ne visose Baltijos valstybėse – Estijos centrinis bankas turi galimybę pirkti energetikos sektoriaus bendrovių obligacijas“, – dėsto p. p. Juškaitė.

Kiekybinis skatinimas Lietuvoje

Lietuvos bankas taip pat dalyvauja skatinimo programoje, antrinėje rinkoje pirkdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LRV) vidaus ir užsienio rinkose išleistus VP. Kartu su ECB šių metų rugsėjo pabaigoje Lietuvos bankas šių obligacijų buvo nupirkęs už beveik 2 milijardus eurų. Taip pat kartu su kitais euro zonos nacionaliniais centriniais bankais Lietuvos bankas perka ir euro zonos viršvalstybinių institucijų išleistus VP.

Per programos vykdymo laikotarpį smarkiai nukrito LR VVP palūkanų normos. Pavyzdžiui, nuo 2015 m. pradžios iki 2016 m. rugsėjo pabaigos, 2024 m. išperkamų tiek vidaus, tiek užsienio rinkose išplatintų LRV obligacijų pelningumai sumažėjo daugiau kaip 150 bazinių punktų. Smarkiai sumažėjo ir kitų LR VVP palūkanų normos.

„Tokioje žemų palūkanų aplinkoje, rinkoje nuolat esant svarbiam pirkėjui, bendrovėms susidaro ypač palankios sąlygos naudotis ne tik tradiciniu – bankiniu – finansavimu, bet ir pasinaudoti skolos VP rinkos galimybėmis pritraukiant lėšų“, – pažymi Lietuvos banko atstovė.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Euro zonos verslas išlaiko atsparumą, kainų spaudimas kiek slopsta

Gegužę euro zonos verslų ekonominis aktyvumas užtikrintai išliko plėtros stadijoje, padedamas gyvybingo...

Rinkos
2022.05.24
„Capitalica“ fondas obligacijomis sieks pasiskolinti už 5%

„Capitalica Asset Management“ nekilnojamojo turto fondas „Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ platina 2...

Rinkos
2022.05.24
Akcijų biržos primiršo infliaciją ir susidomėjo ekonomikos perspektyvomis Premium

Praėjusią savaitę užfiksavusios naujus antirekordus, šią savaitę akcijų biržos pradėjo teigiamai. Laukiama...

Rinkos
2022.05.23
„Finbee“ paskolos sulaukė 5 mln. Eur vokiškos injekcijos

Vokiečių turto valdymo bendrovė „nordIX“ investuos mažiausiai 5 mln. Eur į tarpusavio skolinimo platformos...

Rinkos
2022.05.23
Ch. Lagarde užsimena apie neigiamų palūkanų eros pabaigą rudenį 12

Europos Centrinis Bankas (ECB) iki rugsėjo pabaigos greičiausiai užbaigs neigiamų palūkanų normų erą,...

Rinkos
2022.05.23
Rusijos grėsmė baido tarptautinius fondus nuo Suomijos, Baltijos šalių

Nuo vietos realijų labiau atšliję globalūs pinigų valdytojai vengia obligacijų, leidžiamų Suomijoje ar...

Rinkos
2022.05.23
Vyriausybė 4 metams pasiskolino už 1,42% palūkanas

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 4 metams 60 mln. Eur pasiskolino už vidutines 1,42% palūkanas.

Rinkos
2022.05.23
Biržose dar viena neigiama savaitė, S&P 500 kol kas išvengė meškų rinkos Premium 1

Atšokti bandančios akcijų rinkos toliau susiduria su neslopstančiu pardavėjų spaudimu. Nepalankiomis rinkos...

Rinkos
2022.05.20
„Tesla“ jau nebėra C. Wood fondo didžiausia investicija

„Tesla“ prarado pirmą vietą Cathie Wood investicijų valdymo įmonės pagrindinio fondo didžiausių pozicijų...

Rinkos
2022.05.20
Kinija skatina nuo COVID ribojimų kenčiančią ekonomiką

Kinijoje dideliu mastu sumažinto palūkanos būsto paskoloms, šaliai kovojant su neigiamu ekonominiu poveikiu...

Rinkos
2022.05.20
„Ignitis grupės“ augančius projektų kaštus atsveria didėjančios energijos kainos Premium 3

Ketvirtadienį vyko „Ignitis grupės“ pirmojo 2022 m. ketvirčio rezultatų pristatymas investuotojams.

Rinkos
2022.05.20
Meškų rinkos slenkstį minančiose biržose kapituliacijos dar nemato Premium

Pagrindinis JAV akcijų biržų indeksas artėja link meškų rinkos teritorijos, tačiau kai kurie analitikai...

Rinkos
2022.05.19
Užsidaro „GameStop“ manijos taikinys „Melvin Capital“

„Melvin Capital Management“, rizikos draudimo fondas, išgarsėjęs „GameStop“ manijos metu, užsidaro, o jos...

Rinkos
2022.05.19
J. Yellen: recesijos rizika JAV yra nedidelė, bet Europa yra „pažeidžiama“ 2

Jungtines Valstijas vargu ar ištiks recesija, nes palūkanų normos didinamos siekiant pažaboti kylančią...

Rinkos
2022.05.19
Pagerėję „Ignitis grupės“ rezultatai leido dešimtadaliu didinti visų metų prognozę

AB „Ignitis grupė“ pirmąjį šių metų ketvirtį reikšmingai gerino savo veiklos rezultatus ir apie 10% padidino...

Rinkos
2022.05.19
„Luminor“ išplatino 0,5 mlrd. Eur obligacijų emisiją su 1,688% palūkanomis

Bankas „Luminor“ užbaigė 500 mln. Eur vertės, 5 metų padengtųjų obligacijų (covered bonds) emisijos platinimą.

Rinkos
2022.05.18
„Novaturas“ ketina supirkti iki 3% arba 10% savų akcijų

Viena didžiausių kelionių organizatorių „Novaturas“ ketina supirkti iki 2,9% arba iki 10% savo akcijų, per...

Rinkos
2022.05.18
„Ignitis“ iš JAV įsigijo du naujus SkGD krovinius

Elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ įsigijo du naujus suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) krovinius, kurie...

Rinkos
2022.05.18
„East West Agro“ įsigis savų akcijų

Žemės ūkio technikos ir grūdų sandėliavimo įrangos prekybos bendrovė „East West Agro“ penktadienį pradės savų...

Rinkos
2022.05.18
Europos akcijų perspektyvos niūrios, bet ir čia galima uždirbti Premium

Akcijų biržose padvelkė optimizmo vėjai. Nerimsta „Twitter“ sandorio drama, o „Morgan Stanley“ dalinasi...

Rinkos
2022.05.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku