VŽ paaiškina: ECB turto pirkimo programa

ECB kiekybiniu skatinimu dažnai vadinamą turto pirkimo programą jau antrus metus vykdo siekdamas paskatinti euro zonos ekonomikos augimą bei įgyvendinti savo tikslą – padėti infliacijai pasiekti lygį, artimą 2% vidutiniu laikotarpiu.

ECB nėra pirmasis centrinis bankas, ekonomikos paskatinimui nusprendęs įgyvendinti nestandartinę pinigų politiką. Panašias priemones yra naudoję ar vis dar naudoja JAV federalinių rezervų bankas, Anglijos centrinis bankas ir Japonijos centrinis bankas.

Kas tai ir kam reikalinga

Centriniai bankai kiekybiškai skatinti ekonomiką gali nuspręsti įprastiems pinigų politikos instrumentams tapus nepakankamiems. Pavyzdžiui, pagrindinei palūkanų normai priartėjus prie 0%.

Aistė Juškaitė, Lietuvos banko Eurosistemos operacijų skyriaus vyresnioji analitikė, aiškina, kad įgyvendindamas kiekybinio skatinimo programą, centrinis bankas siekia nupirkti didelį kiekį turto, paprastai vertybinių popierių, iš bankų ir jų klientų.

„Tokie veiksmai reikšmingai padidina pinigų kiekį apyvartoje ir mažina palūkanų normas, o tai padeda suformuoti palankesnes finansavimo sąlygas ir skatinti vartojimo bei ekonomikos augimą“, – kalba p. Juškaitė.

Išplėstinė turto pirkimo programa

2014 m. antroje pusėje ECB ir euro zonos nacionaliniai centriniai bankai (vadinamoji Eurosistema) pradėjo įgyvendinti privataus sektoriaus išleistų turtu užtikrintų VP ir padengtų obligacijų pirkimo programas. 2015 m. kovo mėn. pradėjus vykdyti viešojo sektoriaus VP pirkimus, šis nestandartinių Eurosistemos pinigų politikos priemonių rinkinys įgavo išplėstinės turto pirkimo programos, populiariai vadinamos tiesiog kiekybiniu skatinimu, pavadinimą.

„Šiuo metu pirkimai pagal išplėstinę turto pirkimo programą siekia 80 mlrd. Eur per mėnesį, o per visą kiekybinio skatinimo laikotarpį Eurosistema yra numačiusi nupirkti VP už daugiau kaip 1,7 trln. Eur“, – aiškina Lietuvos banko atstovė.

Pasak jos, numatyta programą tęsti mažiausiai iki 2017 m. kovo pabaigos, tačiau ne trumpiau, negu reikės infliacijos tikslui pasiekti. Didžiausią dalį numatyto pirkimo programos tikslo Eurosistema įvykdo antrinėje rinkoje pirkdama vyriausybių, regioninės valdžios institucijų, tam tikrų viešojo sektoriaus agentūrų ir euro zonos viršvalstybinių institucijų išleistas obligacijas.

2016 m. rugsėjo pabaigoje Eurosistema šių VP buvo nupirkusi už daugiau kaip 1 trln. Eur, o tai sudarė apie 80% visų pagal išplėstinę turto pirkimo programą nupirktų VP. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude Junckeris, skaitydamas metinį pranešimą apie Europos Sąjungos padėtį, paminėjo, jog ECB vykdoma skatinamoji pinigų politiko euro zonos vyriausybėms padėjo sutaupyti 50 mlrd. Eur eurų skolos aptarnavimo išlaidų.

nuotrauka::1

Bendrovių obligacijų supirkimas

Šiais metais išplėstinė turto pirkimo programa buvo papildyta dar viena reikšminga dalimi – bendrovių obligacijų pirkimo programa.

Pagal ją, Eurosistema pirminėje ir antrinėje rinkose (kaip ir kitose privataus sektoriaus išleisto turto pirkimo programose) perka bendrovių išleistas obligacijas, o nuo programos vykdymo pradžios šių metų birželį iki rugsėjo pabaigos Eurosistema nupirko bendrovių VP už beveik 30 mlrd. Eur.

Pagal bendrovių obligacijų pirkimo programą, perkami euro zonoje registruotų bankinei grupei nepriklausančių įmonių išleisti skolos VP. Obligacijos turi būti išleistos eurais, turėti investicinį reitingą, o jų likutinė trukmė pirkimo momentu negali būti trumpesnė negu 6 mėnesiai bei ne ilgesnė negu 30 metų.

ECB apie būsimą bendrovių obligacijų pirkimo programą paskelbė 2016 m. kovo 10 d. Nuo to laiko iki rugsėjo pabaigos „Bank of America Merrill Lynch Euro Corporate Index“ indekso, atspindinčio eurais euro zonos rinkose išleistų investicinio reitingo bendrovių VP pelningumą, indekso palūkanų normų vidurkis nukrito 61 baziniu punktu ir šiuo metu ji nesiekia nė 1% (rugsėjo pabaigoje jis buvo lygus 0,69%).

„Lietuvoje registruotos bendrovės šiuo metu nėra išleidusios pirkimo programų reikalavimus atitinkančių obligacijų, pavyzdžiui, turinčių investicinį reitingą, todėl Eurosistema neturi galimybių pirkti Lietuvos privataus sektoriaus VP. Tačiau tokia padėtis yra ne visose Baltijos valstybėse – Estijos centrinis bankas turi galimybę pirkti energetikos sektoriaus bendrovių obligacijas“, – dėsto p. p. Juškaitė.

Kiekybinis skatinimas Lietuvoje

Lietuvos bankas taip pat dalyvauja skatinimo programoje, antrinėje rinkoje pirkdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LRV) vidaus ir užsienio rinkose išleistus VP. Kartu su ECB šių metų rugsėjo pabaigoje Lietuvos bankas šių obligacijų buvo nupirkęs už beveik 2 milijardus eurų. Taip pat kartu su kitais euro zonos nacionaliniais centriniais bankais Lietuvos bankas perka ir euro zonos viršvalstybinių institucijų išleistus VP.

Per programos vykdymo laikotarpį smarkiai nukrito LR VVP palūkanų normos. Pavyzdžiui, nuo 2015 m. pradžios iki 2016 m. rugsėjo pabaigos, 2024 m. išperkamų tiek vidaus, tiek užsienio rinkose išplatintų LRV obligacijų pelningumai sumažėjo daugiau kaip 150 bazinių punktų. Smarkiai sumažėjo ir kitų LR VVP palūkanų normos.

„Tokioje žemų palūkanų aplinkoje, rinkoje nuolat esant svarbiam pirkėjui, bendrovėms susidaro ypač palankios sąlygos naudotis ne tik tradiciniu – bankiniu – finansavimu, bet ir pasinaudoti skolos VP rinkos galimybėmis pritraukiant lėšų“, – pažymi Lietuvos banko atstovė.