ECB padidino palūkanų normą 50 bazinių punktų

50 bazinių punktų pakeltos visos trys ECB palūkanų normos.

Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nuo vasario 8 d. didinamos iki atitinkamai 3%, 3,25% ir 2,5%.

Bankas numato, kad „jas dar didins“ – kovo mėnesį žadamas dar vienas 50 bazinių punktų normos didinimas. Tik tada bankas „apsvarstys tolesnę savo pinigų politikos kryptį“.

„Valdančioji taryba tęs pradėtą reikšmingą palūkanų normų kėlimą stabiliu tempu ir toliau palaikys jų pakankamai ribojantį lygį, kad tai padėtų infliacijai laiku grįžti į tikslinį 2% vidutiniu laikotarpiu lygį“, – konstatuojama banko pranešime.

[infogram id="1143588f-c738-421e-af36-3fdd5a8abfe2" prefix="wmU" format="interactive" title="Rinkos: ECB palūkanų normos"]

„Bloomberg“ apklausti ekonomistai tikisi, kad galutinė bazinių palūkanų normų didinimo riba bus 3,25% ir ji bus pasiekta gruodį. Rinkos dalyviai skaičiuoja, kad palūkanos bus didinamos iki 3,5%.

Portfelio mažinimas

ECB taip pat priėmė sprendimą dėl ekonomikos skatinimo programos (APP) apimčių mažinimo nuo kovo.

„Kaip pranešėme gruodį, APP portfelis vidutiniškai mažės 15 mlrd. Eur per mėnesį nuo kovo pradžios iki 2023 m. birželio pabaigos“, – teigiama ECB pranešime.

Tolesnis APP programos metu supirktų obligacijų portfelio mažinimo tempas bus „nustatytas einant laikui“. Iki kovo mėnesio lėšos, gaunamos už supirktas obligacijas, bus reinvestuojamos pilnai.

„Ketvirtadienį posėdžiavusi ECB valdančioji taryba pranešė dar didinanti bazines palūkanų normas, tačiau ne mažiau svarbi ir kita žinia iš Frankfurto – pateikta daugiau detalių apie planą pradėti kiekybinį griežtinimą (angl. quantitative tightening), – teigia Leonardas Marcinkevičius, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas. – Tai reiškia, kad nors ir lėtais žingsniais, tačiau bus judama per pandemiją prispausdintų pinigų kiekio mažinimo kryptimi“.

Pagal pandeminę turto supirkimo programą (PEPP) supirktos obligacijos bus reinvestuojamos iki 2024 m., tačiau reinvesticijos bus valdomos atsižvelgiant į pinigų politiką ir siekiant išvengti jos neigiamų pasekmių daliai labiau įsiskolinusių ES šalių.