Investavimas į NT: kodėl vis daugiau investuotojų renkasi sutelktinio investavimo platformas vietoj tiesioginio būstų pirkimo?

Reklama publikuota: 2022-07-04
svg svg

Beveik istorinius rekordus siekiantys lietuvių indėliai bankuose, kurių bendra suma šiandien, Lietuvos banko duomenimis, siekia beveik 20 mlrd. eurų, kelia ne džiaugsmą, o galvos skausmą daugeliui žmonių. Tai lemia Europos Sąjungoje pirmaujantys metinės infliacijos duomenys – gegužės mėn. ji siekė 18,9 proc.: žmonės ieško, kaip įdarbinti sukauptas lėšas, ir vis daugiau jų renkasi investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT) per sutelktinio investavimo platformas vietoj tiesioginio būstų pirkimo. Kaip tai veikia ir kodėl tampa populiariu būdu investuoti?

„Šiuo metu Lietuva ir kitos Euro zonos valstybės narės gyvena padidintos infliacijos laikotarpyje, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl verta investuoti. Nieko nedarant su pinigais, jų vertė krenta, t. y. pinigai nuvertėja, ir kuo sparčiau auga kainos, tuo sparčiau nuvertėja ir pinigai. Nekilnojamasis turtas yra viena sričių, į kurią investicijos net ir išaugusios infliacijos sąlygomis, dažniausiai yra pelningos, nors, kaip ir visos, yra susijusios su rizika“, – situaciją komentuoja ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Tiesioginės investicijos į NT praranda patrauklumą

Vis dėlto tiesioginis investavimas į NT šiandienos kontekste praranda patrauklumą, kuriuo pasižymėjo seniau. Investicija į butus, kuriuos vėliau nuomojama, istoriškai buvo patraukli dėl stabiliai augančios turto kainos, kai prie grąžos iš nuomos prisideda ir turto vertės augimas, dėl galimybės skolintis bankuose žemomis palūkanomis, fizinio turto turėjimo.

„Situacija šiandien yra pakitusi ir pastebime, kad vis daugiau žmonių atranda investavimą į NT per koinvestavimo platformas. Tiesiogines investicijas į NT, perkant būstus savarankiškai, nepatraukliomis daro keli faktoriai. 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Visų pirma, tai auganti palūkanų norma: „Euribor“ jau siekia apie 1 proc., ir prognozuojama, kad ir toliau augs dėl esamos situacijos pasaulyje. Tai didina skolinimosi kainą ir mažina grąžą. Antra, NT pasiūla pirminėje rinkoje yra maža ir tai verčia dairytis butų iš brėžinių. Vis dėlto esami svyravimai medžiagų rinkose daro galutinę būsto kainą neaiškia, plėtotojai preliminariose sutartyse yra linkę savikainos augimą pridėti prie galutinės būsto kainos. Svarbu ir tai, kad pirkimas iš brėžinių taip pat neturi jokios turto apsaugos – perkamas pažadas, kad įmonė įvykdys įsipareigojimus ir pastatys turtą.

Trečia, tiesiogiai investuojant į NT reikia skirti gerokai didesnę investicinę sumą, pati investicija nėra likvidi. Būtina suprasti ir tai, kad Lietuvoje būsto įperkamumas mažėja ir tai gali lemti nuosaikesnį NT kainos augimą ateityje, o tam tikrais atvejais ir vertės mažėjimą. Ir ketvirta, žinoma, tiesiogiai investuojant į NT, būtina gerai išmanyti rinką, gebėti išsirinkti geriausius projektus savarankiškai, o vėliau – skirti laiko jų paruošimui, nuomos administravimui ir t. t.“, – aiškina Martynas Cimbalas, sutelktinio investavimo platformos „Letsinvest“ projektų vadovas.

Jam antrina ir ekonomistas A. Izgorodinas, kuris teigia, kad nerekomenduojama savarankiškai investuoti į tą sritį, kuria visiškai nesidomima: „Prieš savarankiškai investuojant į NT, t. y. perkant NT objektus, būtina pasidomėti dabartine situacija NT rinkoje, perspektyvomis, pasikalbėti su rinkos ekspertais. Tuo tarpu renkantis sutelktinio investavimo platformas, profesionalūs NT investuotojai „gyvena“ NT rinkoje, kasdien seka rinkos tendencijas ir gali užtikrinti didesnę grąžą nei tuo atveju, jei į NT investuojate savarankiškai“. 

Pasak ekonomisto, net ir renkantis investuoti per patikimas platformas, vis tiek būtina suprasti, kad bet kokios investicijos yra susijusios su rizika, o investicinį portfelį patartina diversifikuoti. 

Kodėl investicijos į NT per sutelktinio investavimo platformas populiarėja?

Sutelktinio investavimo į NT platformos „Letsinvest“ projektų vadovas M. Cimbalas pasakoja pastebintis, kad lietuvių susidomėjimas galimybe investuoti į NT per sutelktinio investavimo platformas auga: „Susidomėjimas auga natūraliai: lietuviai turi laisvų lėšų, kurias nori investuoti, rinkoje beveik nėra pastatytų butų, kuriuos žmonės galėtų įpirkti, ekonominė ir geopolitinė aplinka verčia bijoti rizikuoti perkant butus iš brėžinių, todėl investuotojai ieško stabilių ir užtikrintos grąžos priemonių“.

Tad kas padaro investicijas į NT per sutelktinio investavimo platformas patrauklesnėmis nei tiesioginis būstų pirkimas?

„Priežastys yra kelios. Pirmiausia, investavimas į NT per „Letsinvest“ užtikrina fiksuotą grąžą, nepriklausančią nuo svyravimų rinkose, aukštesnę nei istorinis nuomos pajamingumas. Pavyzdžiui, pernai platformos vidutinė svertinė metinė grąža investuotojams buvo 8,64 proc., aukščiausią grąžą pasiūliusi investicija – 10%, žemiausią – 7%. Tuo tarpu, „Ober Haus“ Baltijos šalių rinkos analizės duomenimis, nuo tada, kai Lietuva tapo ES nare, Vilniaus miesto centre būsto nuomos pajamingumas neviršijo 6 proc. per metus 

Martynas Cimbalas, sutelktinio investavimo platformos „Letsinvest“ projektų vadovas.
Martynas Cimbalas, sutelktinio investavimo platformos „Letsinvest“ projektų vadovas.

Be to, svarbu žinoti, kad net ir tais atvejais, jei NT plėtotojas susidurtų su finansiniais sunkumais, „Letsinvest“ investuotojams investicijų saugumas užtikrinamas fiziniu turto įkeitimu“, – pasakoja Martynas Cimbalas.

Pasak bendrovės atstovo, gyvenant tokiais neramiais laikais, dažnam norisi greitos grąžos, kurios tiesioginis investavimas į NT užtikrinti negali, o investuojant per sutelktinio investavimo platformą grąža gaunama per 6-24 mėnesius. Svarbu ir tai, kad renkantis investuoti per sutelktinio investavimo platformą, projektų investavimui atranką vykdo rinkos ekspertai, kurie platformos investuotojams pasiūlo tik kruopščiai patikrintus ir įvertintus, tvarius verslo planus turinčius NT objektus.

„Na, ir, žinoma, itin svarbus investavimo į NT per sutelktinio investavimo platformą privalumas yra tai, kad investuoti galima bet kokią sumą nuo 100 Eurų iki dešimčių tūkstančių, mažieji investuotojai gali investuoti kartu su didžiaisiais, o didiesiems investavimas per platformą suteikia galimybę labiau diversifikuoti savo investicinį portfelį renkantis kelis projektus vietoj to, kad visas lėšas skirtų vienam“, – komentuoja M. Cimbalas.

Daugiau apie investavimą per sutelktinio investavimo platformą „Letsinvest“ galite rasti čia.  

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Rinkos“
Rašyti komentarą 0
„Maximai“ koją pakišo sudėtingos sąlygos regiono rinkoje Premium 1

„Maxima“ žingsnis į obligacijų rinką sudėtingoje situacijoje nepavyko visai taip, kaip tikėtasi. ECB svarsto,...

Rinkos
2022.07.04
ECB pristatė priemones, skirtas skatinti kovą su klimato kaita

Europos Centrinis Bankas (ECB) pirmadienį pristatė planus, skirtus integruoti kovos su klimato kaita...

Rinkos
2022.07.04
Alytaus meras: Snaigė“ bando išvengti bankroto 1

Finansinių sunkumų turinti ir restruktūrizuotis siekianti Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdoma...

Pramonė
2022.07.04
Vyriausybė septyneriems su puse metų pasiskolino už 2,55%

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje septyneriems metams ir kiek daugiau nei penkiems mėnesiams pasiskolino 2...

Rinkos
2022.07.04
Turkijoje infliacija birželį pasiekė 78,6%

Turkijoje metų infliacija birželį pasiekė 78,6%, rodo pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys.

Rinkos
2022.07.04
SEB pradėjo teikti žaliąsias garantijas verslui 2

SEB bankas verslui Lietuvoje pradeda teikti žaliąsias garantijas. Tai yra naujovė Baltijos šalyse, ja bankas...

Rinkos
2022.07.04
„Maxima grupė“ 5 metams pasiskolino su 6,5% pajamingumu

Mažmeninės prekybos grupė 5 metams obligacijomis pasiskolino 240 mln. Eur su 6,25% kuponu ir 6,5% pajamingumu.

Rinkos
2022.07.04
Kinijos NT vystytoja „Shimao“ prisijungė prie įsipareigojimų neįvykdžiusių įmonių

Kinijos nekilnojamojo turto vystytoja „Shimao Group“ pranešė sekmadienį neįvykdžiusi skolinių įsipareigojimų,...

Rinkos
2022.07.04
Lukas investuoja: kišu galvą drakonui į nasrus – naujas pirkinys portfelyje Premium 9

Įsigijau investiciją, su kuria, tikiuosi, išsprendžiu kelis klausimus.

Lukas investuoja
2022.07.04
„JPMorgan“: nafta be Rusijos gali pabrangti ir iki 380 USD 22

Pasaulinės naftos kainos galėtų pasiekti „stratosferinius“ 380 USD už barelį, jei JAV ir Europos sankcijos...

Rinkos
2022.07.04
„Invalda INVL“ įsigijo „Mandatum Life“ draudimo verslą Baltijos šalyse

Turto valdymo grupė „Invalda INVL“ baigė Suomijos bendrovės „Mandatum Life“ gyvybės draudimo verslo Baltijos...

Rinkos
2022.07.04
Vokiečiai nerimauja, kad „Gazprom“ uždarys „Nord Stream 1“ Premium 6

Rusijos dujų monopolininkei ruošiantis remontuoti aktyviausiai naudojamą tiekimo giją į Europą, nerimaujama,...

Rinkos
2022.07.04
Investavimas į NT: kodėl vis daugiau investuotojų renkasi sutelktinio investavimo platformas vietoj tiesioginio būstų pirkimo? Verslo tribūna 7

Beveik istorinius rekordus siekiantys lietuvių indėliai bankuose, kurių bendra suma šiandien, Lietuvos banko...

Rinkos
2022.07.04
Pasimetusiose biržose padrąsinančios analizės „Apple“ investuotojams Premium

Penktadienį rinkoms nepavyko rasti krypties po brutalaus pirmojo šių metų pusmečio, investuotojams...

Rinkos
2022.07.01
„BaltCap“ Latvijos technologijų bendrovę „Vendon“ parduoda „Azkoyen“ grupei

Didžiausia Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytoja „BaltCap“ už neskelbiamą sumą parduoda Latvijos...

Inovacijos
2022.07.01
Bankas „Luminor“ įsigijo 99% „Maksekeskus“ akcijų 1

Baltijos šalių bankas „Luminor Bank“ įsigijo 99% elektroninės prekybos mokėjimo įmonės „Maksekeskus“ (MKK)...

Rinkos
2022.07.01
Norvegijos BEWI perka Lietuvos termoizoliacinių medžiagų gamintoją „BalPol“ 2

Viena didžiausių pasaulyje pakavimo ir izoliacijos sprendimų kompanija BEWI perka 100% Lietuvos bendrovės...

Pramonė
2022.07.01
Infliacija euro zonoje birželį palypėjo iki 8,6%

Preliminari metinė infliacija birželį euro zonoje pakilo iki 8,6% nuo 8,1% gegužę, penktadienį paskelbė...

Finansai
2022.07.01
Maskvos karo kišenes pildo Kinijos ir Indijos tandemas Premium

Rusijai stringant sankcijų gniaužtuose, Kinija ir Indija pamažu tampa svarbiausiomis Maskvos finansuotojomis.

Verslo aplinka
2022.07.01
Rygos biurų pastate „Verde“ kursis „Enefit“

Investicijų bendrovės „Capitalica Asset Management“ fondas pranešė pasirašęs nuomos sutartį su Estijos...

Statyba ir NT
2022.07.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku