ECB: infliacija kurį laiką išliks „nepageidautinai didelė“, liepą – 0,25 proc. punkto didinimas

Anot Europos centrinio banko, sąlygos, kurios turėtų būti įvykdytos prieš pradedant didinti ECB palūkanų normas yra įvykdytos. Liepos mėnesį ECB ketina padidinti pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais (0,25 proc. punkto).

„Tuo tarpu Valdančioji taryba nusprendė nekeisti pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos ir palūkanų normų už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe ir indėlių galimybe – atitinkamai 0%, 0,25% ir 0,5%“, – teigiama banko pranešime.

Toks sprendimas atitiko rinkos lūkesčius, tiek dėl palūkanų didinimo grafiko, tiek dėl didinimo apimties.

Be to, kaip rašė VŽ, atspindėdamas rinkų dalyvių lūkesčius dėl bazinių palūkanų normų kėlimo, po 7 metų pertraukos į teigiamą teritoriją išlipo vienas svarbiausių verslo ir būsto paskolų ėmėjams rodiklis, 6 mėnesių „Euribor“.

ECB palūkanų normos vėl bus padidintos rugsėjį.

„Šio palūkanų normų didinimo kalibravimas priklausys nuo atnaujintos vidutinio laikotarpio infliacijos perspektyvos. Jei vidutinės trukmės infliacijos perspektyva išliks arba pablogės, rugsėjo mėn. posėdyje bus tikslinga padidinti palūkanų normas daugiau“, – teigiama banko pranešime.

Kol kas palūkanų normas tikimasi didinti „palaipsniui bet tvariai“.

Turto supirkimo programos

ECB nuo 2022 m. liepos 1 d. nutraukia turto supirkimą pagal senąją Turto supirkimo programą (APP). Valdančioji taryba ketina ir toliau reinvestuoti visas iš šios programos gaunamas lėšas.

Pandeminės turto supirkimo programos (PEPP) rėmuose gautos pajamos bus reinvestuojamos „bent iki 2024 m. pabaigos“.

„Bet kokiu atveju būsimas PEPP portfelio paskirstymas bus valdomas taip, kad netrukdytų tinkamai pinigų politikos pozicijai“, – teigiama pranešime.

Infliacija

Gegužės infliacija vėl gerokai padidėjo, daugiausia dėl sparčiai augančių energijos ir maisto kainų, taip pat ir dėl karo poveikio. Tačiau infliacinis spaudimas išsiplėtė ir suintensyvėjo, nes stipriai padidėjo daugelio prekių ir paslaugų kainos“, – teigiama centrinio banko pranešime.

ECB gerokai padidino savo bazines infliacijos projekcijas. Anot institucijos pranešimo, šios prognozės rodo, kad infliacija kurį laiką išliks „nepageidautinai didelė“.

Tikimasi, kad dėl mažėjančių energijos kainų, su pandemija susijusių tiekimo sutrikimų mažėjimo ir pinigų politikos normalizavimo infliacija mažės.

Bankas pakėlė infliacijos prognozes – 2022 m. metinė infliacija prognozuojama 6,8%, 2023 m., manoma, ji sumažės iki 3,5%, o 2024 m. – iki 2,1%.

„Tai reiškia, kad prognozuojamo laikotarpio pabaigoje bendroji infliacija bus šiek tiek didesnė už Valdančiosios tarybos tikslą“, – teigia bankas.

Bazinė infliacija, t.y. neįskaitant energijos ir maisto kainų, šiemet vidutiniškai sieks 3,3 %, 2023 m. – 2,8%, o 2024 m. – 2,3%.

[infogram id="3c7ea6d2-6886-464d-967d-ea40e0550a32" prefix="emR" format="interactive" title="Rinkos: ECB prgnozes 2022 kovas-birzelis"]

2022 m. metinis realiojo BVP augimas prognozuojamas 2,8%, 2023 m. – 2,1%, o 2024 m. – 2,1%.

Palyginti su kovą atliktomis prognozėmis, 2022 m. ir 2023 m. perspektyva buvo gerokai sumažinta, o 2024 m. – padidinta.

„Nepateisinama Rusijos agresija prieš Ukrainą ir toliau veikia ekonomiką Europoje ir už jos ribų. Ji trikdo prekybą, dėl jos trūksta medžiagų ir ji prisideda prie aukštų energijos ir žaliavų kainų. Šie veiksniai ir toliau slėgs pasitikėjimą ir slopins augimą, ypač artimiausiu metu. Vis dėlto yra sąlygos ekonomikai toliau augti dėl vykstančio ekonomikos atsigavimo, stiprios darbo rinkos, fiskalinės paramos ir santaupų, sukauptų pandemijos metu“, – teigia bankas.