Švedijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą iki 0,25%
Švedijos centrinis bankas ketvirtadienį padidino bazinę palūkanų normą nuo nulio iki 0,25%, kovodamas su sparčiai augančia infliacija, kurią skatina karo Ukrainoje ir COVID-19 pandemijos poveikis.
Tai yra pirmas kartas nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio, kai palūkanų norma perėjo į teigiamą zoną, ir tai įvyko anksčiau nei buvo numatyta.
Dar vasario mėnesį skelbtoje prognozėje centrinis bankas skaičiavo, kad palūkanų normų kilimas numatomas 2024 metų antroje pusėje.
Prognozuojama, kad šiais metais atpirkimo palūkanų norma bus padidinta dar du ar tris kartus ir trejų metų prognozės laikotarpio pabaigoje sieks beveik 2%, teigiama centrinio banko pranešime.
Pasaulinę ekonomiką vis dar veikia dideli sutrikimai, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija, o pastaruoju metu ir Rusijos invazija į Ukrainą, pranešė bankas.
Vis dėlto manoma, kad pasaulio ekonomikos būklė išliks gera, pridūrė Švedijos Riksbankas.
Nepaisant to, prognozuojama, kad dėl aukštų tarptautinių prekių ir laivybos kainų vartotojų kainos dar kurį laiką smarkiai didės.
Nors pinigų politika neturi galimybių daryti tam įtakos, Riksbankas gali vykdyti pinigų politiką, skirtą kovoti su aukšta infliacija <...> ir užtikrinti, kad infliacija po kurio laiko grįš į tikslinį lygį.
Švedijos CPIF infliacija (vartotojų kainų indeksas su fiksuota palūkanų norma), kurią Riksbankas naudoja kaip tikslinės 2% infliacijos kintamąjį, kovo mėnesį buvo 6,1%.
Bankas prognozuoja, kad CPIF 2022 metais sieks 5,5%, 2023 metais nukris iki 3,3%, o 2024 metais ir iki 2%.
Bankas pasiruošęs greičiau kelti atpirkimo palūkanų normą, jei reikės užtikrinti, kad infliacija sugrįžtų į užsibrėžtą lygį, sakoma pranešime.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Rinkos
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti