Japonijos bankas padidino infliacijos prognozę

Nepaisydamas augančių kainų ir jenos atpigimo JAV dolerio atžvilgiu iki pigiausio lygio per 20 metų, Japonijos bankas nepakeitė savo itin laisvos pinigų politikos.

Bankas patikslino 2022–2023 finansinių metų infliacijos prognozę iki 1,9%, gerokai padidindamas ankstesnį 1,1% skaičių.

Tokia infliacija, neįskaitant šviežių maisto produktų, būtų šiek tiek mažesnė už ilgalaikį banko 2% tikslą, tačiau bankas pastarąjį prieaugį vertina kaip trumpalaikę tendenciją ir ragina toliau dėti pastangas siekiant tvaraus ekonomikos augimo.

Pranešime teigiama, kad vartotojų kainos „tikėtina, 2022 metais fiskaliniais metais dėl didelio energijos kainų kilimo laikinai padidės iki maždaug 2%“.

„Tačiau tikimasi, kad augimo tempas sulėtės, nes greičiausiai sumažės teigiamas energijos kainų kilimo indėlis į CPI (vartotojų kainų indeksą)“, – pridūrė bankas.

Kovo mėnesį pagrindinės vartotojų kainos pakilo 0,8% – sparčiausiai per daugiau nei dvejus metus, išaugus naftos kainoms.

Tačiau atmetus energijos kainos įtaką, pagrindinės vartotojų kainos sumažėjo 0,7%.

Nors banko patikslinta infliacijos prognozė „iš esmės atitinka“ jo 2% tikslą, „politinės palūkanų normos kėlimas vis dar nėra svarstomas, nes infliacijos spartėjimo nelemia vidaus paklausa“, pažymėjo Tomas Learmouthas, „Capital Economics“ analitikas.

Centrinis bankas dabar prognozuoja, kad šalies ekonomika šiais finansiniais metais augs 2,9%, palyginti su ankstesne 3,8% prognoze. 

Bankas taip pat prognozavo 1,9% plėtrą 2023–2024 metais, palyginti su ankstesne 1,1% prognoze.

Bankų politikos formuotojai savo 2023–2024 metų infliacijos prognozės nepakeitė, skaičiuodami, kad ji sieks 1,1%.

Pranešimas paskelbtas po dvi dienas trukusio centrinio banko narių susitikimo ir tuo metu, kai jenos kursas JAV dolerio atžvilgiu yra silpniausias nuo 2002 metų, didėjant atotrūkiui tarp laisvos Japonijos pinigų politikos ir vis griežtėjančios JAV FED pozicijos.

Japonijos banko teigimu, silpnesnės jenos teikiami pranašumai, ypač dideliems Japonijos eksportuotojams, nusveria trūkumus, tačiau, atsižvelgiant į didėjantį nerimą, šias nuotaikas tampa sunkiau išlaikyti.

Silpnesnė jena kelia ypač daug sunkumų ištekliais pasigirti negalinčiai Japonijai, kuri priklauso nuo energijos importo, o pastarosiomis savaitėmis politikai išreiškė susirūpinimą dėl valiutos nuosmukio greičio.

Visgi apie intervencijos planus nekalbama, nors vyriausybė šią savaitę pristatė naują ekonomikos paketą, apimantį grynųjų pinigų išmokas mažas pajamas gaunančioms šeimoms ir degalų subsidijų išplėtimą, siekiant sušvelninti kylančių kainų poveikį.