Lietuvos bankas skaičiuoja 219 mln. Eur investavimo uždarbį pernai, bet perspektyva nyki

„Lietuvos banko priimti strateginiai sprendimai daugiau investuoti ne tik į eurais denominuotą turtą, didinti investicijas į akcijas, diegti pažangias automatinio investavimo naujoves davė vaisių net ir saugioms investicijoms sudėtingoje labai mažų palūkanų aplinkoje“, – banko pranešime cituojamas Marius Jurgilas, LB valdybos narys.

Vien pernai LB uždirbo 219 mln. Eur (2020 metais – 13 mln. Eur).

Lietuvos banko investicinis turtas siekia 4,7 mlrd. Eur 4 portfeliuose – investiciniame, rezervų, aukso ir trumpalaikiame. 

Investicinis, 3 mlrd. Eur siekiantis didžiausias portfelis yra skirtas vykdyti investicinę veiklą, jis 2021 m. uždirbo 149 mln. Eur, iš kurių 12 mln. Eur – iš aktyvaus valdymo.

Rezervų portfelis yra skirtas užtikrinti pakankamą oficialių atsargų dydį užsienio valiuta ir yra nedraustos valiutinės rizikos. Aukso portfelis yra stabilus ir skirtas nenumatytoms situacijoms.

„Trumpalaikis portfelis yra susijęs su mūsų dalyvavimu kitose institucijose, tokiose, kaip Tarptautinis valiutos fondas, veikla“, – paaiškina M. Jurgilas.

Praėjusių metų rezultatą lėmė keturi veiksniai: didėjo vertybinių popierių pajamingumas, o tai reiškia, kad mažėjo LB portfelyje vertybinių popierių vertė.

Lietuvos bankas didino investavimą į akcijas ir „ši investicija atsipirko“ – akcijos brango per pastaruosius trejus metus.

„Euras silpnėjo, bet, kadangi mūsų portfelyje yra labai nemaža atvira valiutinė pozicija, tai euro silpnėjimas buvo teigiamas veiksnys mūsų investiciniam portfeliui matuojant eurais“, – sakė M. Jurgilas.

Galiausiai, didėjo aukso kaina eurais.

„Nors aukso kaina krito, valiutos kurso pokytis buvo toks didelis, kad matuojant eurais, mūsų aukso portfelio vertė praėjusiais metais truputėlį padidėjo“, – teigia LB valdybos narys.

LB išlaiko stabilų po nepriklausomybės atgavimo susigrąžintų aukso atsargų kiekį – 5,8 tonos, aukso vertė pernai sudarė 291 mln. Eur.

Strateginiai sprendimai

Pernai LB priėmė strateginius sprendimus dėl investicijų paskirstymo: nuo 200 mln. iki 300 mln. Eur didino investicijas į pasaulio akcijas, pradėjo aktyvų investicijų į akcijas valdymą, taip pat padidino investicijas į Kanados ir JK vyriausybių vertybinius popierius.

Be to, Lietuvos bankas vienas iš pirmųjų pasaulio centrinių bankų pernai išbandė ir įdiegė pažangią investicijų valdymo naujovę – algoritminę prekybą. 

Prekiaujant šiuo būdu, investavimo ir sandorių vykdymo sprendimus priima kompiuterinės programos, jos dirba su minimaliu žmogaus įsikišimu arba visiškai be jo. Algoritminė prekyba 2021 metais bendrą grąžą padidino 0,73 mln. Eur.

Jai, tiesa, kol kas skirtas nedidelis, 10 mln. Eur portfelis.

Be to, įvertinęs rizikas, LB pardavė investicijas į Kinijos vyriausybės vertybinius popierius. M. Jurgilas pažymėjo, kad Rusijos investicijų tiesioginių ar netiesioginių bankas neturi.

Šiemet, įgyvendinant sprendimą pertvarkyti finansinio turto investicijų portfelį pagal bendrus Eurosistemos sutartus klimato kaitos ir atsakingo investavimo principus, į akcijas buvo investuota 60 mln. Eur pagal tvaraus investavimo principus.

Perspektyva nyki

Pasak M. Jurgilo, galimybės šiemet uždirbti teigiamą grąžą itin neapibrėžtos, kadangi Rusijos karas prieš Ukrainą dramatiškai padidino neapibrėžtumą ir kintamumą finansų rinkose bei stagfliacijos riziką pasaulio ekonomikoje.

Tai lemia tiek reikšmingai didėsiančias palūkanų normas, tiek potencialiai žemas rizikingų turto klasių grąžas.

Dėl to, anot jo, kyla „ypatingai didelė neigiamos grąžos tikimybė“.

Maksimaliai Investicinis portfelis galėtų gauti 156 mln. Eur nuostolį, o per visus portfelius – įskaitant ir rezervų portfelį – -295 mln. Eur.

„Tai yra blogiausias scenarijus“, – teigia M. Jurgilas.