LB vadovas: stagfliacijos prognozė – per ankstyva

„Neskubėčiau iš tokio trumpo horizonto daryti tokių toli siekiančių išvadų, kaip stagfliacija“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė G. Šimkus.    

Tuo metu Vaidui Augustinavičiui, prezidento patarėjui, pareiškus, kad Lietuvos ekonomika jau vaikšto „nelabai toli nuo stagfliacijos“, „darbietis“ Vytautas Gapšys norėjo sužinoti, kaip arti Lietuva yra prie šios ribos. 

„Jau esame toje zonoje, kai energijos išteklių kainos persikelia į kitus sektorius (...) ir mes galime net būti jau pavėlavę – paslaugų sektorius sukels savo kainas, infliaciją dar padidins ir mes galime atsidurti ties ta riba, kai pradės mažėti vartojimas ir kainas turėsime dideles, ūkis sulėtės, o kai sulėtės mūsų eksportų rinkų galimybės pirkti mūsų produkciją, todėl turime koncentruotis į energijos išteklių kainų mažinimą, jeigu dar ne per vėlu, kad jis nepersikeltų į kitas sritis“, – komitete teigė V. Gapšys.  

Aurelijus Dabušinskas, LB Ekonomikos departamento direktorius, įsitikinęs, kad energijos išteklių brangimas Lietuvos į stagfliaciją neįstums. Anot jo, rimtesnė rizika – karo Ukrainoje pasekmės, išprovokuosiančios paklausos šoką.  

„Lietuvos atveju energijos pabrangimas nebuvo, kai peržiūrinėjome prognozes, mums kaip rimta rizika, kad įstumtų Lietuvą į stagfliaciją. Rimtesnė rizika, bet kitokio pobūdžio, yra susijusi su karo Ukrainoje pasekmėmis – prarasime iš Rytų pusės rinkas ir tai bus kaip paklausos šokas, kuris bloguoju scenarijumi gali panaikinti augimą (ekonomikos – BNS), netgi įstumti į neigiamą pusę augimą, bet jis nebūtų nulemtas energetikos brangimo“, –  komitete kalbėjo A. Dabušinskas. 

Kai kurie BNS kovą kalbinti ekonomistai prognozavo stagfliaciją Europos Sąjungoje (ES). Nerijus  Mačiulis, „Swedbank“ ekonomistas, teigė manantis, kad labiau tikėtinas trumpalaikės stagfliacijos, o ne recesijos scenarijus. Anot jo, vienintelė reikšminga ES priklausomybė nuo Rusijos yra susijusi su energetinių išteklių importu, o didesnes kainas Europa turėtų iškęsti be reikšmingų neigiamų pasekmių.

Žygimantas Mauricas, „Luminor“ ekonomistas, svarstė, kad jei konfliktas Ukrainoje užsitęstų, šiais metais galima būtų tikėtis stagfliacijos, bet 2023 metais ekonomika vėl turėtų sugrįžti į augimo kelią.  

Tadas Šarapovas, ISM universiteto profesorius, neatmetė, kad recesija ES galėtų kilti 2023 metais, jei karas tęstųsi ilgiau ir ES patirtų smunkantį vidaus vartojimą bei mažėjančias tarptautinės prekybos apimtis, augančią infliaciją.