Pernai pelningiausia investicija Lietuvoje buvo NT, per dešimtmetį – akcijos

26 metus Lietuvos investicijų indeksą skaičiuojančios investicijų grupės INVL duomenimis, indekso augimo tempas pernai buvo didžiausias nuo 2011 m. ir siekė 11%. Nuo indekso skaičiavimo pradžios 1996 m. jis pakilo daugiau negu 10 kartų. 

Vidutinis metinis indekso uždarbis 1996-2021 m. siekė 9,6%.

Investavimo indeksą lygiomis dalimis sudaro nuo 1996 m. kasmet vertinama pagrindinių šalies turto klasių: akcijų, obligacijų, būsto nuomos ir indėlių grąža.

„Nepaisant rinkose tvyrančio neapibrėžtumo, praėjusiais metais rinkos pasižymėjo stipriu augimu, kuris tęsėsi visus metus. Didžiausią įtaką indekso kilimui 2021 m. lėmė stiprus būsto kainų šuolis ir toliau kylanti akcijų rinka“, – bendrovės pranešime cituojamas Vaidotas Rūkas, INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas.

Didžiausią investicijų grąžą Lietuvoje pernai uždirbo investicijos į būstą – būsto kainos ir nuomos pajamos užtikrino net 26,4% grąžą (būsto kaina kilo 22,4%, nuomos pajamos pridėjo dar 4%).

Vertinant 5 metų laikotarpį, šalies būsto rinka uždirbo didžiausią grąžą, siekiančią 12,2% per metus, per 10 m. grąža buvo 9,7%, o per pastaruosius 20 m. – 12,9%.

[infogram id="1ccad19a-18e8-444f-9602-40086568bfc5" prefix="nST" format="interactive" title="Rinkos: Šalies turto klasių grąža "]

Anot V. Rūko, sparčiai kilusias NT kainas lėmė kelios priežastys: gera makroekonominė situacija šalyje didėjant ir dirbančiųjų skaičiui, ir jų atlyginimams, išaugusios statybų sąnaudos ir ypač žaliavų kainos, besitęsusi žema palūkanų normų aplinka bei popandeminiai veiksniai – noras gyventi kokybiškesniame būste ar išleisti-investuoti sutaupytas lėšas.

Eurostato 2021 m. trečiojo ketvirčio duomenimis, metinis būsto kainų kilimas fiksuotas visose ES valstybėse, tačiau Lietuvos būsto kainų augimo tempas šiuo laikotarpiu (18,9%) nusileido tik Čekijai (22%) ir dvigubai viršijo ES vidurkį (9,2%).

Pernai antroje vietoje pagal investicinę grąžą liko Lietuvos akcijų rinka, kurios vertė pernai augo 18,3%. Vertinant pastarųjų 10 ir 20 metų laikotarpį, grąža iš akcijų buvo pelningiausia tarp šalies turto klasių –  šalies įmonių akcijų vidutinis metinis vertės augimas siekė atitinkamai 12,5% ir 13,6%.

„Akcijų rinkoms praėję metai buvo puikūs. Lietuvos akcijos neatsiliko nuo pasaulio akcijų rinkos tendencijų ir kilo 18,3%. Vakarų Europos akcijos atsitiesė po neženklaus 2020 metų kritimo ir taip pat turėjo itin stiprius 2021 metus. Ir pastarojo dešimtmečio, ir 26 metų Europos, pasaulio bei Lietuvos akcijų rinkų vidutinė metinė grąža yra solidi ir gerokai viršija infliaciją“, – sako V. Rūkas.

Augančia infliacija pasižymėję 2021 m. obligacijoms buvo prastesni. Ilgos trukmės Vokietijos obligacijos turėjo neigiamą, -2,8%, grąžą, Lietuvos obligacijų indeksas krito 0,5%. JAV valstybės 10 metų trukmės skola JAV doleriais krito dar daugiau – 4,4%.

Žiūrint į ilgesnį, 26 metų periodą, Lietuvos vyriausybės obligacijos sugeneravo vidutinę 5,7% metinę grąžą, nors pastarųjų 10 metų vidutinė grąža sudarė tik 1,3%.

Lietuvos indėlių grąža 2021-aisiais septintus metus iš eilės išsilaikė nuliniame lygmenyje, tad šios turto klasės vidutinė ilgalaikė grąža nuo 1996 m. sumažėjo iki 4,1%.