Seimas leido įmonėms jungtis prie tarpusavio skolinimo platformų
Seimas leido šalies įmonėms nuo kitų metų jungtis prie tarpusavio skolinimo platformų ir teikti paskolas. Taip siekiama paskatinti konkurenciją kreditų rinkoje. Dabar tokiose platformose gali investuoti tik gyventojai.
Už tokias Vartojimo kredito įstatymo pataisas antradienį balsavo 95 Seimo nariai, prieš 18, o susilaikė 18.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad taip toliau skaldome skandinaviškų bankų monopolį Lietuvoje.
Rinka yra labai sekli ir norėdami didinti konkurenciją skandinaviškiems bankams turime plėsti tos rinkos galimybes sudarydami galimybę ir juridiniams asmenims tapti paskolų davėjais tarpusavio skolinimo platformose. Tai reiškia, kad bus didesnė konkurencija, rinka bus gilesnė, teigė jis.
Tuo tarpu Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Kęstutis Glaveckas įspėjo apie rizikas.
Per skolinimosi platformą galima apeiti mokesčius. (...) Atidarome narvelį, bet reikia tuo pačiu metu žiūrėti, kad nepriskristų ir visokių kitų piktų paukščių į tą narvelį, teigė parlamentaras.
Šio verslo atstovai sako, kad į rinką įsiliejus įmonėms, padaugės ir lėšų, ir investuotojų, todėl atpigs paskolos. Tačiau gali mažėti investuotojų uždarbis.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad tarpusavio skolinimosi platformos užima apie 7% vartojimo paskolų rinkos per jas išduota apie 50 mln. Eur paskolų.
Tarpusavio skolinimas vyksta be tarpininko (banko, kredito unijos ar kitos finansų įstaigos) pagalbos.
Pirma tarpusavio skolinimosi platforma Lietuvoje pradėjo veikti 2014 m.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Rinkos
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti