Europos Parlamentas patvirtino sutelktinio finansavimo platformų taisykles

Patvirtintos taisyklės, kurios bus taikomos platformose finansuojamiems verslo projektams su finansavimu iki 5 mln. Eur, numato, kad kiekviename sutelktinio finansavimo pasiūlyme potencialiems investuotojams turės būti pateikiama aiški informacija apie nemokumo ir kitokią finansinę riziką, taip pat mokesčius ir projektų pasirinkimo kriterijus.

„Neprofesionaliems investuotojams turės būti pateikta išsamesnė informacija apie nuostolių riziką, o jei jų investicija viršija 1.000 Eur arba 5% jų turto vertės, tokie investuotojai turės būti apie tai įspėjami, taip pat jiems suteikiamas keturių dienų apsvarstymo laikotarpis“, – nurodoma EP pranešime spaudai.

Taisyklės taip pat numato, kad platformų operatoriai turės gauti valstybės, kurioje yra įsteigti, priežiūros institucijos leidimą ir su jos žinia galės teikti paslaugas kitose ES šalyse.

Naujosios taisyklės įsigalios po metų nuo jų paskelbimo ES oficialiajame leidinyje, nurodė EP.

Lietuvos sutelktinio finansavimo sektoriaus dalyviai komentuoja, kad naujomis taisyklėmis skatinamas smulkaus verslo finansavimas ES lygmeniu, vietinės platformos galimai sulauks daugiau investuotojų, o vietiniams investuotojams prasiplėstų investavimo geografija.

„Lietuvoje veikiančiose sutelktinio finansavimo platformose vidutinės palūkanos investuojantiems į verslo plėtros projektus šių metų pirmą pusmetį siekė 13,8%, o investuojantiems į NT projektus sudarė 9,5%. Tai solidi grąža palyginti su brandesnėse finansų rinkose veikiančių platformų siūlomais uždarbiais. Todėl galima tikėtis, kad prie lietuvių investuotojų prisijungs dar daugiau kitų Europos šalių piliečių, kurie iki šiol vengė investuoti per Baltijos šalių sutelktinio finansavimo platformas dėl jiems nežinomos teisinės bazės“, – VŽ atsiųstame komentare teigia Laimonas Noreika, platformos „HeavyFinance“ vadovas, ir advokatas Vytautas Šenavičius, Lietuvos tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacijos valdybos pirmininkas.

Jie tvirtina, kad investuotojams bus daugiau saugumo investuojant per užsienio sutelktinio finansavimo platformas.

„Didesnes plėtros galimybes sutelktinio finansavimo platformoms atveriantis reglamentas leistų investuoti į įvairiose ES šalyse vykdomus verslo plėtros projektus per lietuviams jau žinomas ir pamėgtas platformas, taip siekiant diversifikuoti savo investicijų portfelius“, – sako L. Noreika ir V. Šenavičius.

Lietuvoje šiuo metu oficialiai registruota 15 sutelktinio finansavimo platformų.

Lietuvos banko duomenimis, per sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąraše esančias platformas 2020 m. pirmą pusmetį suinvestuota 9,13 mln. Eur. Per 2019 m. pirmą pusmetį buvo investuota 6,6 mln. Eur.

Rašyti komentarą 0