Po žinios iš Seimo atliekų tvarkytojai įtempė raumenis šuoliui

Publikuota: 2020-06-23
Atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovas Kęstutis Pocius.
svg svg
Atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovas Kęstutis Pocius.

Po kelerius metus užsitęsusių diskusijų Seime buvo nubrėžta kryptis permainoms. Praėjusią savaitę Seimo aplinkos apsaugos komitetas atmetė siūlymą keisti stiklo pakuočių atliekų surinkimo sistemą. Sprendimui dar turės būti pritarta per Seimo posėdį, tačiau komitetas jau atliko sudėtingiausią darbą ir po įvairių klausymų bei svarstymų išsprendė esminį klausimą – dabar pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos gali užsibrėžti aiškius tikslus ir parengti tikslius planus, kaip pasiekti pažangą stiprinant ir plečiant konteinerinę sistemą.

Nusprendę negriauti, suteikė šansą

Svarstant Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas Seimo komitete svariausius argumentus pateikė Aplinkos ministerijos atstovai – ministerijos užsakymu pernai atlikta užstato už vienkartines pakuotes sistemos plėtros sąnaudų–naudos analizė atskleidė, kad siūloma užstato sistemos plėtra Lietuvos gyventojams kainuotų pernelyg brangiai. Be to, toks sprendimas išbalansuotų dabar puikiai veikiančią užstato sistemą, kurios dėka gyventojai grąžina daugiau kaip 90 procentų visų į rinką išleistų užstatinių pakuočių.

Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos mano, kad Aplinkos apsaugos komiteto nariai parodė teisingą kelią, suteikdami galimybę Lietuvoje toliau tobulinti konteinerinę rūšiavimo sistemą, kuri šalyje yra pagrindinis atliekų tvarkymo mechanizmas.

Parlamentarai atsižvelgė į svarbią sąnaudų–naudos analizės išvadą, kurioje teigiama, jog į privalomą užstato sistemą įtraukus papildomą vienkartinės stiklinės pakuotės kiekį, 2013 metais reformuota ir vystoma dabartinė pakuočių atliekų rūšiuojamojo tvarkymo sistema komunalinių atliekų sraute taptų neefektyvi, tad valstybinės ir savivaldybių pakuočių atliekų tvarkymo užduotis bei reikalavimus įgyvendinti būtų dar sunkiau.

„Dabar reikalavimai – jau ranka pasiekiami“, – sako pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovas Kęstutis Pocius. Vyriausybė yra nustačiusi pakuočių atliekų naudojimo ir perdirbimo užduotis, pagal kurias pernai turėjo būti surinkta 68 proc. stiklinių pakuočių perdirbimui, o šiemet – 70 procentų.

Kol kas šie ambicingi tikslai dar neįgyvendinti, tačiau kelerių pastarųjų metų tendencijos rodo, kad stiklo atliekų surinkimas perdirbimui didėja. „Žaliojo taško“ duomenimis, per penkerius metus surenkamo stiklo kiekis kone padvigubėjo, o perdirbama vis didesnė stiklo atliekų dalis.

Tikisi veržlių permainų

Kadangi Seimo komitetas konteinerinės sistemos plėtrai uždegė žalią šviesą, pagrindinės pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos pasiryžusios reikšmingai didinti investicijas ir atsigriebti už prarastą laiką. Tikimasi, kad 2021–2022 metais iš konteinerių bus prirenkama ir perdirbama tiek stiklo, kiek numatyta įgyvendinant nacionalinę aplinkosaugos politiką.

Pasak K. Pociaus, kelerius pastaruosius metus, kai Seimo komitete vyko diskusijos dėl pakuočių tvarkymo, stiklo pakuočių atliekų surinkimo infrastruktūros plėtra vyko gana vangiai. „Atliekų tvarkymas yra ištisa organizacijų ekosistema. Taigi neaiški situacija ir didelis neapibrėžtumas, stabdė tiek savivaldybių, tiek atliekų surinkėjų ir perdirbėjų planus. Dėl to dalis gyventojų neįgijo geresnių galimybių rūšiuoti, o valstybei buvo sunku siekti aplinkosauginių tikslų“, – konstatuoja K. Pocius.

Pašnekovo teigimu, dabar jau aišku, kad vis dėlto ateityje konteineriai bus reikalingi ir pakuočių atliekų surinkėjams bei tvarkytojams nereikės spręsti galvosūkių, kaip protingai perplanuoti optimalų konteinerių kiekį. Visas dėmesys galės bus sutelktas į esamos sistemos tobulinimą ir plėtrą.

„Stiklo surinkimo infrastruktūros plėtra buvo pristabdyta, tačiau dabar, kai situacija aiški, galime visas jėgas skirti būtent šiam klausimui. Jau pristatėme „Žaliojo taško“ valdybai stiklo surinkimo planus ir šie buvo patvirtinti:  2021 metais ketiname finansuoti daugiau kaip 90 tūkst. konteinerių individualioms valdoms įsigijimą. Tai sudarys maždaug 3 mln. vertės investiciją. Norime sutelkti išteklius ir pasiekti ambicingą rezultatą: surinkti 70 proc. visų į Lietuvos rinką išleidžiamų stiklo pakuočių“, – pabrėžia K. Pocius.

Vieno iš Lietuvoje veikiančių atliekų tvarkytojų, UAB „Ecoservice“ vadovas Saulius Budrevičius taip pat patvirtina, kad stiklo pakuočių atliekų surenkama kasmet vis daugiau. „Stiklo taros per konteinerinę sistemą surinkimas auga. Pradedant 2018 m. kasmet surenkame nuo 12 iki 15 procentų daugiau ir ši tendencija itin ryški: matome, kad gyventojai sąmoningi, tarą meta ten, kur reikia, o netinkamų priemaišų stiklo rūšiavimo konteineriuose randame vis mažiau. Skaičiuojame, kad investavus į konteinerinės sistemos plėtrą, šių atliekų surinkimas didėtų dar sparčiau“, – teigia S. Budrevičius.

6 kartus pigiau

Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Gamtos ateitis“ vadovas Karolis Šiaudkulis pastebi, kad kai kurios savivaldybės turi aiškią atliekų tvarkymo ateities viziją ir jau ne vienerius metus nuosekliai investuoja į gyventojams patogesnius būdus rūšiuoti – miestuose ir miesteliuose atsiranda požeminiai pusiau požeminiai konteineriai. „Duomenys rodo, kad gyventojai palankiai vertina pokyčius ir vis labiau prie jų prisideda – geriau rūšiuoja atliekas ir į konteinerius išmeta vis daugiau stiklo, tinkamo perdirbimui. Jeigu pokyčiai vyktų dar aktyviau ir būtų stipriau skatinami, susidarytų sąlygos pasiekti išties ambicingų rezultatų jau po poros metų ar net greičiau“, – sako K. Šiaudkulis. Anot jo, labai svarbu nesugriauti to, kas yra pasiekta ir veikia.

Pasak „Gamtos ateitis“ vadovo, į rinką kasmet išleidžiama daugiau nei 60 tūkst. tonų stiklo pakuočių – šiam kiekiui surinkti išplėsta milžiniška infrastruktūra – per 9 tūkst. kolektyvinių konteinerių (varpelių), daugiau nei 280 tūkst. individualių namų valdų konteinerių, dirba virš 40 atliekas surenkančių įmonių visose 60 Lietuvos savivaldybių. „Sutinkame, kad procentiniai stiklo pakuočių atliekų surinkimo skaičiai, vertinant visas turėtas prognozes, galbūt galėjo augti greičiau, tačiau negalime nepastebėti, kad, net ir nepaisant jau nuo 2017 m. vykstančių diskusijų apie esamos sistemos keitimą, nuolat palaikome esamos infrastruktūros veikimą ir vystymą“, – dėsto K. Šiaudkulis. Jis atkreipia dėmesį, kad konteinerinė sistema yra bent 6 kartus pigesnė negu užstato sistema.

Ekspertai yra paskaičiavę, kad naujų įstatymo pataisų įgyvendinimas per 20 metų valstybei ir visiems mokesčių mokėtojams būtų kainavęs 120 milijonų eurų. Dideli iššūkiai būtų laukę prekybininkų, kurių pečius būtų prislėgusi papildoma tūkstančių tonų stiklo atliekų našta.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Suomija ketina praminti kelius Europos dominavimui akumuliatorių rinkoje Premium 2

Užsibrėžusi išstumti Kiniją iš dominuojančios pozicijos pasaulinėje akumuliatorių elektromobiliams rinkoje,...

Pramonė
2020.06.30
„Novaturas“ šiemet dividendų nemokės

Lietuvos kelionių organizatorius „Novaturas“, pernai uždirbęs 5,846 mln. Eur grynojo pelno, šiemet dividendų...

Paslaugos
2020.06.30
Biržose – sudėtingo laikotarpio rezultatų laukimas ir įkvėpusi „Tallink“ žinia Premium

Europos akcijų rinkose antradienį įsitvirtino raudona spalva investuotojams suvokiant, kad netrukus juos...

Rinkos
2020.06.30
„Luminor“ klientų perkėlimas į naują sistemą neapsiėjo be trikdžių 11

Lietuvos „Luminor“ banko, į kurį susijungė „Nordea“ ir DNB bankai, klientų perkėlimas į vieningą sistemą...

Rinkos
2020.06.30
„Ignitis grupės“ IPO galimi talkininkai šokiravo rinką Premium 8

Lietuvos energetikos grupės „Ignitis“ žygis į akcijų rinką toliau vyksta pakeltų antakių kalneliais ir...

Rinkos
2020.06.30
„Shell“ nurašys iki 22 mlrd. USD turto

Energetikos gigantė „Royal Dutch Shell“ pranešė už antrąjį ketvirtį nurašysianti iki 22 mlrd. USD turto...

Rinkos
2020.06.30
„Darnu Group“ pardavė antrąjį verslo centro „Park Town“ pastatą 1

Koncernui „MG Baltic“ priklausanti nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Darnu Group“ užbaigė verslo...

Statyba ir NT
2020.06.30
„Invaldos“ ambicijos atliekų srityje: per penkmetį padvigubinti įmonę Premium

Fondas „INVL Baltic Sea Growth Fund“ aplinkos tvarkymo bendrovės „Eco Baltia“ įsigijimą derino dvejus metus,...

Rinkos
2020.06.30
„INVL Baltic Sea Growth Fund“ fondas įgijo kontrolinį „Eco Baltia“ akcijų paketą 1

Didžiausias privataus kapitalo investicinis fondas Baltijos šalyse „INVL Baltic Sea Growth Fund“ užbaigė...

Rinkos
2020.06.30
Prieš rezultatų skelbimą įspėja investuotojus dėl aukštų lūkesčių Premium

Akcijų indeksai pirmadienį pastebimai atšoko po nuosmukio, kurį lėmė nerimas dėl sugrįžtančio viruso.

Rinkos
2020.06.29
Per išpuolį Pakistano vertybinių popierių biržoje žuvo mažiausiai 6 žmonės

Mažiausiai šeši žmonės žuvo pirmadienį per ginkluotų kovotojų ataką Pakistano pietiniame Karačio mieste,...

Verslo aplinka
2020.06.29
Vyriausybė daugiau kaip 6 metams pasiskolino už 0,084%

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 6 metams ir beveik 5 mėnesiams pasiskolino 35 mln. Eur už vidutines 0,084%...

Rinkos
2020.06.29
Nauja investicija: statau ant gero derliaus idėjos Premium 1

Koks lietuvio investicinis portfelis, jeigu jame nebus dalelytės mūsų DNR – žemės ūkio. Jeigu kaip...

Lukas investuoja
2020.06.29
„Paysera“ žengia į Kosovo rinką 1

Elektroninių mokėjimų įstaiga „Paysera“ Kosove gavo pirmąją šalyje elektroninių pinigų įstaigos (EMI)...

Rinkos
2020.06.29
Konkurentas E. Muskui: nieko nepardavusi „Nikola Motors“ jau vertinama 23 mlrd. USD Premium 6

Taršių automobilių rinkoje perversmą surengti nori ne tik Elonas Muskas su „Tesla“. Bendrovė turi konkurentą...

Pramonė
2020.06.26
Europos akcijos užsimerkia prieš blogas žinias Premium 1

Vakarų Europos akcijų rinkoms žinios apie antrą koronaviruso plitimo bangą ir grėsmingi Tarptautinio valiutos...

Rinkos
2020.06.26
„East Capital“ fondas už 46 mln. Eur perka SEB būstinę Estijoje 1

Švedijos nekilnojamojo turto investicinis fondas „East Capital Real Estate IV“ už 45,75 mln. Eur perka SEB...

Statyba ir NT
2020.06.26
Investuojantiems į Šiaulių banką – dar vienas atskaitos taškas Premium 2

Plečiasi Šiaulių banką sekančių analitikų ratas. Banko akcijas vertinti ir teikti rekomendacijas pradėjo SEB...

Rinkos
2020.06.26
IPO rinka nemirė: laukiamiausi šių metų debiutai Premium

Didžiausi per dešimtmečius finansų rinkų svyravimai ir COVID-19 sukelta ekonominė recesija nėra tas laikas,...

Rinkos
2020.06.26
Šiaulių bankui – svarbios naujienos Premium

Pasaulio rinkoms ketvirtadienio pavakarę galiausiai pavyko atsigauti po pandemijos sukelto išgąsčio. Vietos...

Rinkos
2020.06.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus