Tyrimas: lietuviai nesuvokia infliacijos ir „pūdo“ pinigus sąskaitose

Publikuota: 2020-02-10
„Matton“ nuotr.
svg svg
„Matton“ nuotr.

Perkamoji galia Lietuvoje per pastaruosius 20 metų dėl infliacijos poveikio sumažėjo 38%, tačiau šalies gyventojai vis tiek deramai to neįvertina ir neskuba įdarbinti savo pinigų.

Tai rodo Lietuvos investicijų valdymo įmonės „INVL Asset Management“ atlikta analizė ir jos užsakymu praėjusių metų pabaigoje bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa, kuri parodė, kad 53% gyventojų sutaupytus pinigus laiko einamojoje sąskaitoje, daugiau nei trečdalis – saugo patys.

Tai, kad Lietuvos gyventojai taupo ir sutaupo, rodo ir Lietuvos banko skelbiami duomenys – nuo 2004 iki 2019 m. trečiojo ketvirčio likvidus finansinis turtas padidėjo 5,7 karto, iki 23,3 mlrd. Eur.

Visgi specialistams kliūva tai, kad 2019 m. trečiąjį ketvirtį didžiausią dalį – 72% – šiame turte sudarė indėliuose ir grynaisiais pinigais gyventojų laikomos lėšos: jos siekė 16,7 mlrd. Eur ir nuo 2004 m. išaugo 4,9 karto (2004 m. buvo 3,4 mlrd. Eur ir siekė 84,6% viso šio turto). Kaip žinia, palūkanos už lėšas indėliuose ir einamosiose sąskaitose Lietuvoje jau kelis metus yra nykstamai mažos.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Stebint pastarojo dvidešimtmečio Lietuvos ekonomikos tendencijas matyti, kad šalyje, išskyrus krizės laikotarpį, nuosekliai augo vidutinis atlyginimas ir gyventojų finansinis turtas. Tuo pačiu laikotarpiu stebima ir vidutinė 2,4% per metus siekianti infliacija, kuri kasmet suvalgo dalį gyventojų uždirbtų pinigų, jei jie laikomi grąžos negeneruojančiose priemonėse. Deja, bet šiai dienai vis dar matyti per mažai ženklų, kad gyventojai investuoja ar planuotų investuoti savo uždirbtus pinigus taip, kad jie kurtų didesnę nei infliacija vertę“, – sako Vaidotas Rūkas, „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas.

Pasak jo, svarbu įvertinti tai, kad net ir nedidelė infliacija ilgalaikiu laikotarpiu gali turėti didelę neigiamą įtaką neinvestuotoms santaupoms, ypač, jei taip taupoma tokiam ilgalaikiam tikslui, kaip pensija.

Teigiama, kad Lietuvos gyventojų taupymo įpročiai iš esmės skiriasi ir nuo Europos.

2017 m. Europos fondų ir turto valdymo asociacijos duomenimis, 36% Europos (ES šalių, nevertinant Baltijos šalių) namų ūkių finansinio turto buvo laikoma grynaisiais ir indėliuose, o Lietuvoje – dvigubai daugiau (72%). Apie 10% gyventojų lėšų Europoje buvo investuota į investicinius fondus, o Lietuvoje – apie 3%. Draudimo priemonėse ir pensijų fonduose europiečiai laikė beveik 46% finansinio turto, Lietuvoje 2017 m. pabaigoje pensijų fonduose buvo 15% gyventojų finansinio turto, o 4% – gyvybės draudimo ir anuiteto įsipareigojimuose.

Galimybės sutaupyti gerėja

Specialistai sako, kad galimybės pradėti taupyti lietuviams dabar yra palankiausios.

„Akivaizdu, kad kylant ekonomikai, per pastarąjį dvidešimtmetį dauguma prekių ir paslaugų Lietuvoje brango, tuo pačiu keitėsi ir gyventojų išlaidų pasiskirstymas. Jei prieš 20 metų vidutinis vartotojas maistui ir gėrimams skyrė per 40% atlyginimo, tai 2019 m. pabaigoje ši dalis buvo beveik dvigubai mažesnė, o vartotojai didesnę pajamų dalį skyrė sveikatai, poilsiui ir kultūrai bei kitoms paslaugoms“, – sakė V. Rūkas. 

Jo teigimu, visgi, pastaruosius dvidešimt metų didėjo ir pajamos, o tai yra bene palankiausia proga taupyti.

„Tokiais laikotarpiais būtina pasirūpinti ir uždirbtų pinigų apsauga nuo infliacijos poveikio, nes neinvestuojami jie neišvengiamai nuvertėja“, – sako V. Rūkas.

„Eurostat“ duomenimis, vidutinės šalies gyventojų pajamos „į rankas“ nuo 2000 m. iki 2018 metų išaugo 3,8 karto. 2000 m. jos nesiekė 200 Eur, o 2018-aisiais jau buvo 724 Eur. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis šalyje augo ir pernai – kaip skelbia Lietuvos statistikos departamentas, jis sudarė 822 Eur ir buvo 14,2% didesnis, nei 2018 m.

100 Eur bus verti 78-82 Eur

Pasak V. Rūko, žvelgiant į ateinantį dešimtmetį, galima pamodeliuoti kelis infliacijos poveikio scenarijus.

„Atsižvelgiant į faktinę vidutinę metinę infliaciją 2000-2019 metais, po dešimt metų 100 Eur perkamoji galia Lietuvoje gali siekti 78,79 Eur, arba 82,03 Eur, jei bus 2% metinė infliacija, į kurią orientuojasi Europos centrinis bankas“, – sakė V. Rūkas.

Tai reiškia, kad pirmuoju atveju 100 Eur nuvertės 21,2%, o antruoju – 18%.

Praėjusių metų pabaigoje INVL inicijuotas tyrimas parodė, kad gyventojai infliacijos poveikį savo turimiems pinigams įsivaizduoja gana skirtingai. Jų manymu, esant įprastoms ekonomikos sąlygoms, per 10 metų jų pinigai gali nuvertėti nuo mažiau nei 5% (taip atsakė 8% respondentų), iki 5-10% ar 15-20% (po 18% respondentų), 10-15% (21% respondentų), ir iki daugiau kaip 20% (tokį atsakymą rinkosi 19% apklaustųjų). 16% gyventojų sakė nežinantys, kaip per 10 metų keisis jų turimų pinigų vertė.

„Galime daryti išvadą, kad gyventojai neturi vieningos nuomonės dėl galimo ilgalaikio infliacijos poveikio ir tik 37% respondentų vertinimas yra artimas galimai faktinei infliacijos įtakai pinigų vertei, kuri per 10 metų galėtų siekti apie 20%“, – sako dr. Dalia Kolmatsui, „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė.

Nuvertėjusi skaičiuoklėje matoma suma

Kaip parodė tyrimas, nepaisant manymo, jog uždirbti pinigai daugiau ar mažiau nuvertės, dauguma respondentų laiko pinigus grąžos negeneruojančiose priemonėse.

Tyrimo duomenimis, 53% žmonių juos teigė laikantys einamojoje sąskaitoje, 36% saugo patys, o indėlyje – 28%. Investavę pinigus teigė vos 11% apklaustųjų, 4% atsakė, kad juos yra paskolinę.

„Gaila, tačiau tenka konstatuoti, kad šalies gyventojai nesirūpina savo finansine ateitimi. Laikydami uždirbtus pinigus namuose ar sąskaitoje, greičiausiai mano, kad jų pinigai yra saugūs, tačiau neįvertina fakto, kad laikui bėgant, o ypač ilgesniu, daugiau kaip 10 metų laikotarpiu, pinigai gali prarasti savo vertę. Tokiu būdu atėjus pensijai galiausiai gali paaiškėti, kad jų ilgai taupyti, bet niekur neinvestuoti pinigai, yra verti gerokai mažiau nei buvo tikėtasi“, – sako D. Kolmatsui.

Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad pinigų verte būtina rūpintis ir dėl to, kad po keliasdešimt metų išėjus į pensiją, tikėtina, kainos bus visiškai kitokios – augant ekonomikai, jos taip pat išaugs. Tad tam pačiam daiktui įsigyti reiks visiškai kitos sumos.

„Tai atsispindi ir „Sodros“ prognozuojamos pensijos skaičiuoklėje – ji rodo, kad galimai gausime pakankamai didelę pensiją vien iš „Sodros“, tačiau realybėje jos vertė bus žymiai mažesnė“, – sako D. Kolmatsui.

Skaičiuojama, kad vidutinį atlyginimą dabar uždirbantis 20 metų vyras gali pensijoje tikėtis 1.635 Eur prognozuojamos išmokos vien iš „Sodros“. Tačiau realybėje, jei įvertinsime galimą infliacijos įtaką, pavyzdžiui, 2% galimą metinę infliaciją, 2065 metais 1.635 Eur sumos perkamoji galia sumažės 59% ir bus vos 670,67 Eur. Be to, šiuo metu gana solidi 1.635 eurų suma tuo metu sudarys vos 30,8% prognozuojamo tuometinio atlyginimo.

Aplenkė infliaciją

Skaičiuojama, kad taupant „Sodroje“ ir antros pakopos pensijų fonde, pensijoje galima tikėtis bent 40-50% iki tol gautų pajamų siekiančios išmokos. Nors laikoma, kad, norint užsitikrinti kokybišką pragyvenimą senatvėje, išėję į pensiją gyventojai turėtų gauti apie 80% iki tol gautų pajamų.

Pasikliauti Lietuvos II pakopos pensijų sistema rizikinga dėl itin dažno jos kaitaliojimo, tačiau „INVL Asset Management“ skaičiuoja, kad pensijų fondų grąža ilgu laikotarpiu pralenkė infliaciją.

Bendrovė apskaičiavo atskirų šalies pensijų fondų kategorijų, infliacijos bei investicijų į būstą vidutinį metinį uždarbį nuo 2004 m., kai pradėjo veikti pensijų fondai. Rezultatai parodė, kad jei vidutinė metinė infliacija šalyje 2004-2019 m. buvo 2,9%, tai į akcijas investavę antros pakopos pensijų fondai, kuriuose rekomenduojama kaupti jauniausiems fondų dalyviams ir daryti tai ilgiausią laiką, generavo vidutinę metinę 7,2% grąžą.

Vidutinės akcijų dalies antros pakopos pensijų fondai – 4,7%, o mažos akcijų dalies antros pakopos pensijų fondai – 4% grąžą. Tai esą rodo, kad visų pensijų fondų vidutinė grąža sugebėjo kompensuoti infliaciją nuo 2004 metų. Tuo tarpu investicijų į būstą grąža per tą patį laiką siekė 5,5% per metus, skaičiuoja „INVL Asset Management“.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Rinkos“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Pirmasis pusmetis „Baltic Horizon“ fondui nešė pelną

Danijos investicijų bendrovės „Northern Horizon Capital“ valdomas nekilnojamojo turto fondas „Baltic Horizon...

INVL STAFF II fondas papildomai pritraukė 22,9 mln. Eur

Į mišką ir žemę Baltijos jūros regione bei Vidurio ir Rytų Europoje investuojantis fondas „INVL Sustainable...

Rinkos
10:03
„Merko statybos“ pajamos pirmąjį pusmetį augo 42%

Estijos kapitalo statybų UAB „Merko statyba“ per šių metų pirmąjį pusmetį iš generalinės rangos sutarčių gavo...

„EMBank“ pirmąjį pusmetį padvigubino savo pajamas

„European Merchant Bank“ („EMBank“) per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 131.000 Eur grynojo pelno, palyginti...

Rinkos
09:46
Sprendimas pradėti veiklą JAV pasiteisino: lietuvės sukurtą startuolį jau įsigijo investuotojai Premium

UAB „Neorus“, veikiančią 6 metus, už neatskleidžiamą sumą įsigijo kita lietuviška UAB „Orbio World“. Abi jas...

Gazelė
05:45
Infliacijos duomenų laukiančiose rinkose – optimizmo vėjai Premium

Pasaulio akcijų biržas aplankė optimizmo pliūpsnis, investuotojai laukia JAV infliacijos duomenų. Japonijos...

Rinkos
2022.08.08
Metinė infliacija Estijoje išaugo iki 22,8%, Latvijoje – 21,5% 5

Metinė infliacija visose trijose Baltijos valstybėse liepą viršijo 20%. Liepą didžiausia ji užfiksuota...

Finansai
2022.08.08
„Pirelli“ antrojo ketvirčio grynąjį pelną išaugino 1,8 karto

Italijos padangų gamintoja „Pirelli & C S.p.A.“ grynąjį pelną antrąjį metų ketvirtį žaliavų kainų šuolio fone...

Rinkos
2022.08.08
Oficialu: nuo antradienio įsigalioja ES planas 15% sumažinti dujų vartojimą

Europos Sąjungos (ES) planas 15% sumažinti dujų vartojimą visoje Bendrijoje, priimtas mėginant išspręsti...

Verslo aplinka
2022.08.08
„Pfizer“ planuoja už 5 mlrd. USD įsigyti „Global Blood Therapeutics“

JAV vaistų gamintoja „Pfizer“ netrukus gali perimti „Global Blood Therapeutics“ – neseniai patvirtinto vaisto...

Rinkos
2022.08.08
Vyriausybė beveik 5 metams pasiskolino už 2,231%

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 4 metams ir 11 mėnesių 30 mln. Eur pasiskolino už vidutines 2,231%...

Rinkos
2022.08.08
Lukas investuoja: tikiuosi pasipelnyti iš „Perlo“ aukų Premium

Nutikus nelaimei ar šiaip kokiai gvaltavonei vidury turgaus aikštės, aplink įvykio vietą susispietusieji...

Lukas investuoja
2022.08.08
„Bayer“ antrojo metų ketvirčio nuostoliai sumenko 8 kartus

Vokietijos chemijos ir farmacijos koncernas „Bayer AG“ antrąjį metų ketvirtį patyrė 298 mln. Eur nuostolį –...

Rinkos
2022.08.08
„SoftBank“ skaičiuoja antrą rekordiškai prastą ketvirtį

Didžiausią pasaulyje technologių bendrovių fondą valdanti Japonijos „SoftBank Group“ fiksavo antrą...

Rinkos
2022.08.08
Estijos fenomenas: ar iš tiesų šalyje yra 10 vienaragių Premium

Estija nuo „Skype“ laikų išgarsėjo kaip šalis, kurioje gausu augančių technologijų įmonių. Šalies valdžios...

Inovacijos
2022.08.07
E. Muskas meta viešą pirštinę „Twitter“ vadovui: įrodykite tai visuomenei

JAV verslininkas, „Tesla“ įkūrėjas Elonas Muskas šeštadienį pakvietė „Twitter“ generalinį direktorių Paragą...

Inovacijos
2022.08.07
FED narė pasisako už tolesnius didelius palūkanų kėlimus 1

Pastaruosius du kartu palūkanas po 75 bazinius punktus pakėlęs FED turėtų ir toliau svarstyti apie panašaus...

Rinkos
2022.08.06
Šoktelėjo „Berkshire Hathaway“ veiklos pelnas, sulėtėjo savų akcijų supirkimai

Investicijų konglomerato „Berkshire Hathaway“ veiklos pelnas augo 38,8%, palyginti su laikotarpiu prieš...

Rinkos
2022.08.06
Biržos virškina JAV darbo rinkos duomenis, prastesnes „Rheinmetall“ perspektyvas Premium

Akcijų biržose investuotojai vertino lūkesčius smarkiai viršijusią JAV darbo rinkos statistiką. Vokietijos...

Rinkos
2022.08.05
Kainų palyginimo platformai „Sherlook“ – 300.000 Eur investicija

Lietuvos mišrių investicijų įmonė „Equite“ savo pirmam vystomam startuoliui, kainų palyginimo platformai...

Inovacijos
2022.08.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku