Tyrimas: lietuviai nesuvokia infliacijos ir „pūdo“ pinigus sąskaitose

Tai rodo Lietuvos investicijų valdymo įmonės „INVL Asset Management“ atlikta analizė ir jos užsakymu praėjusių metų pabaigoje bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa, kuri parodė, kad 53% gyventojų sutaupytus pinigus laiko einamojoje sąskaitoje, daugiau nei trečdalis – saugo patys.

Tai, kad Lietuvos gyventojai taupo ir sutaupo, rodo ir Lietuvos banko skelbiami duomenys – nuo 2004 iki 2019 m. trečiojo ketvirčio likvidus finansinis turtas padidėjo 5,7 karto, iki 23,3 mlrd. Eur.

Visgi specialistams kliūva tai, kad 2019 m. trečiąjį ketvirtį didžiausią dalį – 72% – šiame turte sudarė indėliuose ir grynaisiais pinigais gyventojų laikomos lėšos: jos siekė 16,7 mlrd. Eur ir nuo 2004 m. išaugo 4,9 karto (2004 m. buvo 3,4 mlrd. Eur ir siekė 84,6% viso šio turto). Kaip žinia, palūkanos už lėšas indėliuose ir einamosiose sąskaitose Lietuvoje jau kelis metus yra nykstamai mažos.

„Stebint pastarojo dvidešimtmečio Lietuvos ekonomikos tendencijas matyti, kad šalyje, išskyrus krizės laikotarpį, nuosekliai augo vidutinis atlyginimas ir gyventojų finansinis turtas. Tuo pačiu laikotarpiu stebima ir vidutinė 2,4% per metus siekianti infliacija, kuri kasmet suvalgo dalį gyventojų uždirbtų pinigų, jei jie laikomi grąžos negeneruojančiose priemonėse. Deja, bet šiai dienai vis dar matyti per mažai ženklų, kad gyventojai investuoja ar planuotų investuoti savo uždirbtus pinigus taip, kad jie kurtų didesnę nei infliacija vertę“, – sako Vaidotas Rūkas, „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas.

Pasak jo, svarbu įvertinti tai, kad net ir nedidelė infliacija ilgalaikiu laikotarpiu gali turėti didelę neigiamą įtaką neinvestuotoms santaupoms, ypač, jei taip taupoma tokiam ilgalaikiam tikslui, kaip pensija.

Teigiama, kad Lietuvos gyventojų taupymo įpročiai iš esmės skiriasi ir nuo Europos.

2017 m. Europos fondų ir turto valdymo asociacijos duomenimis, 36% Europos (ES šalių, nevertinant Baltijos šalių) namų ūkių finansinio turto buvo laikoma grynaisiais ir indėliuose, o Lietuvoje – dvigubai daugiau (72%). Apie 10% gyventojų lėšų Europoje buvo investuota į investicinius fondus, o Lietuvoje – apie 3%. Draudimo priemonėse ir pensijų fonduose europiečiai laikė beveik 46% finansinio turto, Lietuvoje 2017 m. pabaigoje pensijų fonduose buvo 15% gyventojų finansinio turto, o 4% – gyvybės draudimo ir anuiteto įsipareigojimuose.

Galimybės sutaupyti gerėja

Specialistai sako, kad galimybės pradėti taupyti lietuviams dabar yra palankiausios.

„Akivaizdu, kad kylant ekonomikai, per pastarąjį dvidešimtmetį dauguma prekių ir paslaugų Lietuvoje brango, tuo pačiu keitėsi ir gyventojų išlaidų pasiskirstymas. Jei prieš 20 metų vidutinis vartotojas maistui ir gėrimams skyrė per 40% atlyginimo, tai 2019 m. pabaigoje ši dalis buvo beveik dvigubai mažesnė, o vartotojai didesnę pajamų dalį skyrė sveikatai, poilsiui ir kultūrai bei kitoms paslaugoms“, – sakė V. Rūkas. 

Jo teigimu, visgi, pastaruosius dvidešimt metų didėjo ir pajamos, o tai yra bene palankiausia proga taupyti.

„Tokiais laikotarpiais būtina pasirūpinti ir uždirbtų pinigų apsauga nuo infliacijos poveikio, nes neinvestuojami jie neišvengiamai nuvertėja“, – sako V. Rūkas.

„Eurostat“ duomenimis, vidutinės šalies gyventojų pajamos „į rankas“ nuo 2000 m. iki 2018 metų išaugo 3,8 karto. 2000 m. jos nesiekė 200 Eur, o 2018-aisiais jau buvo 724 Eur. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis šalyje augo ir pernai – kaip skelbia Lietuvos statistikos departamentas, jis sudarė 822 Eur ir buvo 14,2% didesnis, nei 2018 m.

100 Eur bus verti 78-82 Eur

Pasak V. Rūko, žvelgiant į ateinantį dešimtmetį, galima pamodeliuoti kelis infliacijos poveikio scenarijus.

„Atsižvelgiant į faktinę vidutinę metinę infliaciją 2000-2019 metais, po dešimt metų 100 Eur perkamoji galia Lietuvoje gali siekti 78,79 Eur, arba 82,03 Eur, jei bus 2% metinė infliacija, į kurią orientuojasi Europos centrinis bankas“, – sakė V. Rūkas.

Tai reiškia, kad pirmuoju atveju 100 Eur nuvertės 21,2%, o antruoju – 18%.

Praėjusių metų pabaigoje INVL inicijuotas tyrimas parodė, kad gyventojai infliacijos poveikį savo turimiems pinigams įsivaizduoja gana skirtingai. Jų manymu, esant įprastoms ekonomikos sąlygoms, per 10 metų jų pinigai gali nuvertėti nuo mažiau nei 5% (taip atsakė 8% respondentų), iki 5-10% ar 15-20% (po 18% respondentų), 10-15% (21% respondentų), ir iki daugiau kaip 20% (tokį atsakymą rinkosi 19% apklaustųjų). 16% gyventojų sakė nežinantys, kaip per 10 metų keisis jų turimų pinigų vertė.

„Galime daryti išvadą, kad gyventojai neturi vieningos nuomonės dėl galimo ilgalaikio infliacijos poveikio ir tik 37% respondentų vertinimas yra artimas galimai faktinei infliacijos įtakai pinigų vertei, kuri per 10 metų galėtų siekti apie 20%“, – sako dr. Dalia Kolmatsui, „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė.

Nuvertėjusi skaičiuoklėje matoma suma

Kaip parodė tyrimas, nepaisant manymo, jog uždirbti pinigai daugiau ar mažiau nuvertės, dauguma respondentų laiko pinigus grąžos negeneruojančiose priemonėse.

Tyrimo duomenimis, 53% žmonių juos teigė laikantys einamojoje sąskaitoje, 36% saugo patys, o indėlyje – 28%. Investavę pinigus teigė vos 11% apklaustųjų, 4% atsakė, kad juos yra paskolinę.

„Gaila, tačiau tenka konstatuoti, kad šalies gyventojai nesirūpina savo finansine ateitimi. Laikydami uždirbtus pinigus namuose ar sąskaitoje, greičiausiai mano, kad jų pinigai yra saugūs, tačiau neįvertina fakto, kad laikui bėgant, o ypač ilgesniu, daugiau kaip 10 metų laikotarpiu, pinigai gali prarasti savo vertę. Tokiu būdu atėjus pensijai galiausiai gali paaiškėti, kad jų ilgai taupyti, bet niekur neinvestuoti pinigai, yra verti gerokai mažiau nei buvo tikėtasi“, – sako D. Kolmatsui.

Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad pinigų verte būtina rūpintis ir dėl to, kad po keliasdešimt metų išėjus į pensiją, tikėtina, kainos bus visiškai kitokios – augant ekonomikai, jos taip pat išaugs. Tad tam pačiam daiktui įsigyti reiks visiškai kitos sumos.

„Tai atsispindi ir „Sodros“ prognozuojamos pensijos skaičiuoklėje – ji rodo, kad galimai gausime pakankamai didelę pensiją vien iš „Sodros“, tačiau realybėje jos vertė bus žymiai mažesnė“, – sako D. Kolmatsui.

Skaičiuojama, kad vidutinį atlyginimą dabar uždirbantis 20 metų vyras gali pensijoje tikėtis 1.635 Eur prognozuojamos išmokos vien iš „Sodros“. Tačiau realybėje, jei įvertinsime galimą infliacijos įtaką, pavyzdžiui, 2% galimą metinę infliaciją, 2065 metais 1.635 Eur sumos perkamoji galia sumažės 59% ir bus vos 670,67 Eur. Be to, šiuo metu gana solidi 1.635 eurų suma tuo metu sudarys vos 30,8% prognozuojamo tuometinio atlyginimo.

Aplenkė infliaciją

Skaičiuojama, kad taupant „Sodroje“ ir antros pakopos pensijų fonde, pensijoje galima tikėtis bent 40-50% iki tol gautų pajamų siekiančios išmokos. Nors laikoma, kad, norint užsitikrinti kokybišką pragyvenimą senatvėje, išėję į pensiją gyventojai turėtų gauti apie 80% iki tol gautų pajamų.

Pasikliauti Lietuvos II pakopos pensijų sistema rizikinga dėl itin dažno jos kaitaliojimo, tačiau „INVL Asset Management“ skaičiuoja, kad pensijų fondų grąža ilgu laikotarpiu pralenkė infliaciją.

Bendrovė apskaičiavo atskirų šalies pensijų fondų kategorijų, infliacijos bei investicijų į būstą vidutinį metinį uždarbį nuo 2004 m., kai pradėjo veikti pensijų fondai. Rezultatai parodė, kad jei vidutinė metinė infliacija šalyje 2004-2019 m. buvo 2,9%, tai į akcijas investavę antros pakopos pensijų fondai, kuriuose rekomenduojama kaupti jauniausiems fondų dalyviams ir daryti tai ilgiausią laiką, generavo vidutinę metinę 7,2% grąžą.

Vidutinės akcijų dalies antros pakopos pensijų fondai – 4,7%, o mažos akcijų dalies antros pakopos pensijų fondai – 4% grąžą. Tai esą rodo, kad visų pensijų fondų vidutinė grąža sugebėjo kompensuoti infliaciją nuo 2004 metų. Tuo tarpu investicijų į būstą grąža per tą patį laiką siekė 5,5% per metus, skaičiuoja „INVL Asset Management“.