28 m. be recesijos gyvenanti šalis nekeičia palūkanų

Publikuota: 2019-12-03
Peterio Parkso (AFP / „Scanpix“) nuotr.
svg svg
Peterio Parkso (AFP / „Scanpix“) nuotr.

Dešimtmečius be recesijos gyvenančios Australijos centrinis bankas antradienį išlaikė rekordiškai žemas palūkanų normas, nepaisydamas neapibrėžtumo dėl vartotojų išlaidų prieš šventinį sezoną.

Australijos centrinio banko vadovas Philipas Lowe pranešė, kad bazinė palūkanų norma išliks nepakitusi ir sieks 0,75%, nes pasaulinės ekonomikos augimo lėtėjimo rizika esą pastaruoju metu sumažėjo.

Nuo šių metų sausio iki birželio išteklių turtinga ekonomika fiksavo silpniausią metinį augimą per dešimtmetį ir ūgtelėjo tik 1,4%, nors Ph. Lowe teigė, kad ekonomika pasiekė „švelnų posūkio tašką“.

Jo teigimu, iki 2021 metų augimas pasieks 3%.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Žemos palūkanų normos, pastaruoju metu sumažinti mokesčiai, nuolatinės išlaidos infrastruktūrai, kylančios būsto kainos ir geresnė išteklių sektoriaus perspektyva turėtų palaikyti augimą“, – sakoma Ph. Lowe pranešime.

Australija kovoja su mažu darbo užmokesčio augimu, kuris, pasak centrinio banko vadovo, kurį laiką liks vangus.

„Pagrindinis vidaus neapibrėžtumas ir toliau lydi vartojimo perspektyvas, o ilgalaikis namų ūkių disponuojamųjų pajamų padidėjimas tebėra nedidelis ir tebeslegia vartotojų išlaidas“, – pabrėžė jis.

Poveikis greičiausiai bus jaučiamas mažmeninės prekybos sektoriuje, kuris per paprastai įtemptą kalėdinį metą pastarąjį dešimtmetį silpnėjo.

Tikimasi, kad „ilgas“ mažų palūkanų normų laikotarpis padės pasiekti užimtumo ir infliacijos tikslus, o bankas yra „pasirengęs toliau švelninti pinigų politiką“, kad palaikytų augimą.

Analitikai mano, kad kitų metų pradžioje bazinė palūkanų norma bus toliau mažinama.

Kas padeda ekonomikai

Australija be ekonomikos recesijos (dviejų ketvirčių iš eilės, kai ekonomika susitraukia) gyvena jau 28 metus iš eilės.

Daugelis analitikų sako, kad išvengti recesijos Australijai padeda gausūs jos ištekliai – geležies rūdos, dujų, anglių.

Sparčiai auganti Kinija, kuri palyginti netoli nuo Australijos, yra viena pagrindinių Australijos išteklių naudotojų. Australijos ištekliai naudojami didelės apimties Kinijoje vykdomoms investicijoms į infrastruktūrą.

CNBC kalbinti ekonomistai sako, kad Australijai išvengti recesijos padeda ir žemas skolų lygis, taip pat dar praėjusios amžiaus dešimtą dešimtmetį įgyventa pensijų reforma, pagal kurią darbdaviams reikia pervedinėti pinigus į dirbančiųjų pensijų sąskaitą. Šiuo metu pensijų fondų sistemos turtas siekia apie 3 trln. USD.

Neabejojama, kad Australijai padeda ir svyruojantis valiutos kursas (nuo 1983 m.), padedantis ekonomikai prisitaikyti prie situacijos pasaulyje, ir proaktyviai veikiantis centrinis bankas.

Australija yra šalis, turinti gana didelį imigracijos lygį, tačiau daugelis imigrantų yra laikini – užpildo darbo vietas tose srityse, kuriose jaučiamas specialistų trūkumas.

Per 2008 m. finansų krizę Australija paskelbė apie 26,5 mlrd. USD vertės ekonomikos skatinimo planą, o gyventojams vyriausybė dalino 900 USD vertės čekius išlaidoms. Tai irgi neleido Australijai nugrimzti į recesiją.

Nuo 2008 m. buvo trys ketvirčiai, kai Australijos ekonomika fiksavo susitraukimą, tačiau tai netruko ilgiau nei vieną ketvirtį.

Visgi pagrindinė rizika ištekliais turtingai Australijos ekonomikai dabar yra lėtėjantis Kinijos augimas, kuris gali atsiliepti ir Australijos ekonomikai.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Rinkos“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Pasimetusiose biržose padrąsinančios analizės „Apple“ investuotojams Premium

Penktadienį rinkoms nepavyko rasti krypties po brutalaus pirmojo šių metų pusmečio, investuotojams...

Rinkos
2022.07.01
„BaltCap“ Latvijos technologijų bendrovę „Vendon“ parduoda „Azkoyen“ grupei

Didžiausia Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytoja „BaltCap“ už neskelbiamą sumą parduoda Latvijos...

Inovacijos
2022.07.01
Bankas „Luminor“ įsigijo 99% „Maksekeskus“ akcijų

Baltijos šalių bankas „Luminor Bank“ įsigijo 99% elektroninės prekybos mokėjimo įmonės „Maksekeskus“ (MKK)...

Rinkos
2022.07.01
Norvegijos BEWI perka Lietuvos termoizoliacinių medžiagų gamintoją „BalPol“ 2

Viena didžiausių pasaulyje pakavimo ir izoliacijos sprendimų kompanija BEWI perka 100% Lietuvos bendrovės...

Pramonė
2022.07.01
Infliacija euro zonoje birželį palypėjo iki 8,6%

Preliminari metinė infliacija birželį euro zonoje pakilo iki 8,6% nuo 8,1% gegužę, penktadienį paskelbė...

Finansai
2022.07.01
Maskvos karo kišenes pildo Kinijos ir Indijos tandemas Premium

Rusijai stringant sankcijų gniaužtuose, Kinija ir Indija pamažu tampa svarbiausiomis Maskvos finansuotojomis.

Verslo aplinka
2022.07.01
Rygos biurų pastate „Verde“ kursis „Enefit“

Investicijų bendrovės „Capitalica Asset Management“ fondas pranešė pasirašęs nuomos sutartį su Estijos...

Statyba ir NT
2022.07.01
Kaip pavogti dujų gamyklą: Kremlius taikosi išstumti „Shell“, „Mitsubishi“

Rusijos dujų skystinimo gamykla Sachalino saloje, „Sachalin-2“, bus perleista naujai rusiškai bendrovei.

Rinkos
2022.07.01
Kontrolinį „Glassbee“ akcijų paketą įsigijo „Magnus Investments“

Alytuje veikianti aliuminio bei plastiko langų, durų, fasadų projektavimu, gamyba ir montavimu užsiimanti...

Pramonė
2022.07.01
„Snoro“ bankroto administratoriaus ir Šveicarijos banko ginče susitarta dėl 105 mln. Eur atgavimo 3

„Snoras“ nemokumo administratoriaus komanda ir Šveicarijos bankas „Julius Baer & Co. Ltd.“ taikos sutartimi...

Rinkos
2022.07.01
VŽ klausomiausi podkastai birželį

Pateikiame daugiausia „Verslo žinių“ prenumeratorių dėmesio sulaukusių podkastų TOP 10.

Laisvalaikis
2022.07.01
Biržose – dešimtmečius nematytas nuosmukis Premium

Pirmąjį šių metų pusmetį pasaulio finansų rinkos užbaigė su ekstremalius lygius žyminčiais nuosmukiais,...

Rinkos
2022.07.01
Seimas: nereikės identifikuoti tapatybės keičiančių kripto valiutą iki 700 Eur

Virtualių valiutų operacijų įmonės nuo kitų metų privalės identifikuoti ne visus klientus, ko siekė Lietuvos...

Rinkos
2022.06.30
„Maxima grupei“ piešia daugiau kaip 6% skolinimosi kainą Premium 1

Kapitalo rinką 300 mln. Eur emisijai žvalganti ir milijardines skolinimosi obligacijomis ambicijas turinti...

Rinkos
2022.06.30
Akcijų biržose išsipardavimas nesibaigia, nors yra gerų ženklų dėl infliacijos Premium

Pasaulio akcijų biržų indeksai paplūdę krauju. Infliacijos duomenys kol kas nedžiugina, tačiau leidžia...

Rinkos
2022.06.30
„Revolut bank“ leista didinti kapitalą daugiau nei 30 mln. Eur

Bankui „Revolut bank“ leista padidinti įstatinį kapitalą nuo 5,5 mln. iki 36,8 mln. Eur, pranešė Lietuvos...

Rinkos
2022.06.30
„Gazprom“ žlugdo ilgametį savo partnerį „Uniper“ 2

Vokietijos energetikos milžinė „Uniper“ svarsto galimybes prašyti Vyriausybės pagalbos, Rusijos „Gazprom“...

Rinkos
2022.06.30
„Estateguru“ siekia pritraukti institucinių investuotojų, žada nepamiršti mažmeninių Premium

„Estateguru“ ruošiasi antram lėšų pritraukimo raundui. Startuolis ketina smarkiai padidinti veiklos apimtis,...

Rinkos
2022.06.30
„Gazprom“ nemokės dividendų, akcija smuko 30%

„Gazprom“ paskelbus, kad įmonė už 2021 m. dividendų nemokės, bendrovės akcija Maskvos akcijų biržoje smuko...

Rinkos
2022.06.30
Švedijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą puse proc. punkto

Švedijos centrinis bankas, arba Riksbankas, padidino bazinę palūkanų normą puse procentinio punkto nuo 0,25%...

Rinkos
2022.06.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku