„Bankų“ mokestis: geriau vadinkime daiktus tikraisiais vardais

Publikuota: 2019-11-25
Mantas Zalatorius, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Mantas Zalatorius, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas

Mes nesusikalbame, gerbiamieji. Man net atrodo, kad viešose diskusijose politikai kartais pradeda kalbėti latviškai – atrodytų, visi žodžiai girdėti, bet nesuprantu, ką jie man sako.

Toje užšifruotoje politikų kreivakalbėje nuolat girdėti „gerovė“, „valstybė“, „vaikai“ ir „pensininkai“, bet tais žodžiais politikai dažniausiai pakeičia tą pačią sąvoką – „pinigai“.

Jei politikai tiesiog sakytų „reikia pinigų biudžetui, pagalvokim, ką galima padaryti“, būtų daug paprasčiau pradėti racionalią diskusiją, tačiau gyvename kažkokiame prasmių keitimo laikotarpyje, kai bet kokia diskusija apmezgama sąvokų ornamentais.    

Politikai kalba apie taršos mokestį, bet turi galvoje tik naujai įsigyjamus lengvuosius automobilius. Jie kalba apie prekybos tinklų mokestį, bet turi galvoje tik tam tikrus prekybos tinklus. Jie kalba apie nekilnojamojo turto mokestį, bet turi galvoje tik kažkam kitam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Jie kalba apie bankų aktyvų mokestį, bet turi galvoje...

Čia dar klausimas, ką turi galvoje politikai, kalbėdami apie bankų aktyvus, nes beveik po dviejų  mėnesių diskusijų, vienas iš aktyviausių naujojo mokesčio stūmėjų Valdemaras Tomaševskis vis dar įsivaizdavo, kad bankų aktyvai yra gyventojų ir verslo indėliai.

Tai yra paskolos, gerbiamieji. Paskolos. Todėl būtų teisinga aiškumo dėlei buitinėje kalboje vartojamą sąvoką „bankų aktyvų mokestis“ pakeisti „paskolų mokesčiu“. Tuomet politikams nereikėtų svarstyti, kas bus tokį mokestį įvedus – kai apmokestini laikraštį, brangsta laikraštis, kai apmokestini batus, brangsta batai, o, kai apmokestini paskolas, brangsta paskolos. Paprasta.

Ir netgi išreiškiama paprastais skaičiais. Lenkijos bankų asociacijos ekonominio reguliavimo skyriaus vadovas dr. Mariuszas Zygierewiczis sako, kad prieš trejus metus Lenkijoje įvestas identiškas mokestis paskolų palūkanų maržos vidurkį išaugino nuo 2,24% 2015 m. iki 2,68% 2017-aisiais. Būsto paskolų zlotais palūkanos Lenkijoje šiuo metu siekia 4,3% (Lietuvoje – 2,38%). Įvedus mokestį, paskolų portfelis nustojo augti, dėl šios priežasties sumažėjo bankų apetitas indėliams ir indėlių palūkanų vidurkis sumažėjo nuo 1,5% iki 1,1%.

„Jeigu norite įvesti bankų mokestį, nekopijuokite Lenkijos“ , – perspėjo lenkų ekonomistas. Kurgi, ne – Lietuvoje konstruojamas mokestis yra visiška lenkiškojo modelio kopija.

Valdančiosios koalicijos vėliavnešiai tikina, kad toks mokestis yra beveik visose ES valstybėse. Ir vėl meluoja – būtent toks mokestis yra tik Lenkijoje ir Rumunijoje. Tiesa, kad bankams yra taikomos tam tikros rinkliavos (centrinio banko mokestis, indėlių draudimas, finansinių sandorių mokestis, rinkliavos į finansinio stabilumo fondą ar papildomas pelno mokestis), tačiau tai yra kitokio pobūdžio mokesčiai, dalį kurių, beje, Lietuvoje veikiantys bankai jau moka.

Jei paskolų mokestis Lietuvoje būtų įvestas, ekspertų vertinimu, paskolų verslui palūkanos ūgtelėtų nuo 3% iki 3,8%, tuo tarpu būsto paskolų palūkanos gali kilti iki 2,8–3,2%. Šis pokytis būtų taikomas naujai išduodamoms paskoloms, tad planuojantiems įsigyti nuosavą būstą tektų rimtai persvarstyti savo galimybes prieš priimant sprendimą. Ir dar smulki detalė – Lietuvos bankų rinka yra pakankamai koncentruota, todėl siūlomas paskolų mokestis turėtų įtakos 97% bankų klientų.

Maža to, atrodo, kad politikai visiškai nekreipia dėmesio į makroekonominę aplinką – apmokestinti paskolas prognozuojant reikšmingą ekonomikos lėtėjimą nėra labai protingas žingsnis, švelniai tariant. Civilizuotų valstybių valdžia ir centriniai bankai galvoja, kaip atpiginti finansinius resursus ir įlieti į stojantį ūkio variklį daugiau degalų, tuo tarpu Lietuvoje valdančioji koalicija įnirtingai stumia naują tų degalų akcizą.

Nepaisydama, kad paskolų mokestis galimai prieštarauja Konstitucijai ir jį privalu derinti su Europos centriniu banku, kuris jau yra pareiškęs, kad Lenkijos ir Rumunijos modeliai gal turėti neigiamos įtakos šalių finansiniam stabilumui. 

„Mums nesvarbu“, sako politikai, „mūsų tikslas pateisina priemones“. 

Koks tikslas? Politikai sako, kad vaikų ir pensininkų gerovė.

Bet iš kur man žinoti, ką jie vadina vaiko pinigais? Ir ką jie vadina pensijomis, jei bankų aktyvais jie vadina indėlius? 

Vadinkime daiktus tikraisiais vardais, gerai? Bus nelengva, reikės mokytis, įsiklausyti į vienas kito argumentus, bet bent jau žinosime, ko vieni iš kitų norime.

Jūs pasakykite, kad bankai jus erzina ir norite iš jų paimti daugiau mokesčių, todėl norite apmokestinti paskolas. Aš pasakysiu, kad pinigus jūs surinksite, nes bankai yra sąžiningi mokesčių mokėtojai, tačiau dėl jūsų sprendimo paskolos brangs, todėl dalis verslo liks be finansavimo, o dalis šeimų liks be išsvajoto būsto. Maža to, ilgalaikė žala ekonomikai gali būti 4 kartus didesnė nei trumpalaikė nauda: į biudžetą surinkus 50 mln. Eur, šalies ūkis netektų iki 200 mln. Eur.

Ir nesitikėkite, kad į rinką ateis naujų žaidėjų ir bankų sektoriuje padidės konkurencija.

Tinka? O gal visgi sugrįžtam į diskusijos pradžią?

Mantas Zalatorius yra Lietuvos bankų asociacijos prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Lietuvos miškuose pozicijas stiprina švedų SEB investuotojai 2

Visą „Invaldos INVL“ valdomo „Baltijos miškų fondo I“ portfelį įsigijo SEB grupės įkurtas fondas, dar labiau...

Rinkos
2019.12.11
Naujas biržos bankas liko Lietuvos investuotojų dėmesio nuošalyje Premium

Baltijos biržoje investuotojai aktyviai prekiavo naujojo biržos banko „Coop Pank“ akcijomis, kurios...

Rinkos
2019.12.11
Seimo komitetas pritarė paskolų „Klaipėdos naftai“ garantijai  2

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, kad būtų suteikta valstybės garantija Šiaurės investicijų bankui...

Pramonė
2019.12.11
Lietuvoje nuo pavasario startuos norvegų bankas „Fjord Bank“

Lietuvoje nuo kitų metų pradžios startuos naujas internetinis bankas. Europos centrinis bankas (ECB)...

Rinkos
2019.12.11
„Citadele“ perims 850 mln. Eur „UniCredit Leasing“ portfelį Baltijos šalyse 2

Latvijos bankinių paslaugų grupė „Citadele“ sutarė dėl  „UniCredit Leasing“ 850 mln. Eur portfelio įsigijimo.

Rinkos
2019.12.11
„Invaldos INVL“ miškų fondas pardavė 4.300 ha miškų, skaičiuoja 25% grąžos normą

Turto valdymo grupės „Invalda INVL“ valdomas „INVL Baltijos miškų fondas I“ pardavė 4.300 hektarų miško...

Rinkos
2019.12.11
„Mistertango“ keičia pavadinimą, laukia kiti pokyčiai Premium

Elektroninių pinigų įstaiga „Mistertango“ keičia pavadinimą ir ateityje vadinsis „Secure Nordic Payments“.

Rinkos
2019.12.11
Didžiausią istorijoje IPO padariusi įmonė žengia į biržą

Saudo Arabijos naftos milžinės „Saudi Aramco“, kuri neseniai įvykdė didžiausią pagal vertę viešą akcijų...

Rinkos
2019.12.11
„Coop“ debiutas: pravėrė biržos duris ir prarado 5% vertės Premium

Estijos banko „Coop“ atėjimas į biržą buvo paženklintas kone 5% pigimu, palyginti su IPO kaina. Makleriai...

Rinkos
2019.12.10
Estai patvirtino „Mokilizingo“ įsigijimą, Lietuvoje veiks „Inbank filialas“

Estijos Finansų priežiūros tarnyba (FSA) patvirtino vartojimo kredituotojo „Mokilizingas“ įsigijimo sandorį...

Rinkos
2019.12.10
Nafta pinga – OPEC planai nebegąsdina

Naftos kainos pasaulio rinkose traukia žemyn išsikvėpus nerimui, kurį buvo paskatinę OPEC kartelio planai dėl...

Rinkos
2019.12.10
Lietuvos bankas: centriniai bankai galėtų leisti ir skaitmenines valiutas 1

Centrinių bankų leidžiamos skaitmeninės valiutos galėtų tapti nauja centrinių bankų leidžiamų pinigų rūšimi...

Rinkos
2019.12.10
Lukas investuoja: kaip aš vos nesupanikavau Premium 3

Nenustebkite, šį mano įrašą skaitote viena diena vėliau, nei įprasta, dėl netikėtai viena diena į priekį...

Lukas investuoja
2019.12.10
Žvilgsnis į investavimą 2020-aisiais: keturių analitikų požiūriai Premium

Prognozavimas – nedėkingas užsiėmimas, o ypač finansų rinkos ateities tendencijų. Visgi VŽ apklausti keturi...

Rinkos
2019.12.10
Jungtinės Karalystės ekonomika stagnuoja

Jungtinės Karalystės (JK) ekonomika rugpjūčio–spalio laikotarpiu neaugo, „Brexit“ keliamo neapibrėžtumo fone...

Rinkos
2019.12.10
Naujasis biržos bankas startavo 10% akcijų kritimu

Baltijos biržoje prasidėjo prekyba Estijos kooperatyvų banko „Coop Pank“ akcijomis. Po lūkesčių neatitikusio...

Rinkos
2019.12.10
„Airbus“ akcijos šiemet pirmą kartą nuo 2015-ųjų brangsta sparčiau už „Boeing“

Europos orlaivių gamintojos „Airbus“ akcijos šiemet pabrango kur kas labiau negu jos JAV konkurentės „Boeing“...

Rinkos
2019.12.10
Prisijungusi medelyną apželdinimo įmonė planuoja tolesnę plėtrą Verslo tribūna

Jungiasi didelių dekoratyvinių medžių bei krūmų privačioms ir visuomeninėms teritorijoms didmenininkas UAB...

Rinkos
2019.12.10
PPP Lietuvoje įgauna pagreitį, bet persekioja verslo baubas Premium 8

Lietuvoje pastaruoju metu gimsta stambių infrastruktūros projektų, kurie gali tapti įdomūs ne tik vietos, bet...

Statyba ir NT
2019.12.10
Meno aukcionai rodo sveikos rinkos požymius Premium

Gruodžio 5 ir 6 d. Vilniuje vyko du meno kūrinių aukcionai, leidę pasitikrinti, kur link krypsta antrinė meno...

Laisvalaikis
2019.12.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau