„Bankų“ mokestis: geriau vadinkime daiktus tikraisiais vardais

Toje užšifruotoje politikų kreivakalbėje nuolat girdėti „gerovė“, „valstybė“, „vaikai“ ir „pensininkai“, bet tais žodžiais politikai dažniausiai pakeičia tą pačią sąvoką – „pinigai“.

Jei politikai tiesiog sakytų „reikia pinigų biudžetui, pagalvokim, ką galima padaryti“, būtų daug paprasčiau pradėti racionalią diskusiją, tačiau gyvename kažkokiame prasmių keitimo laikotarpyje, kai bet kokia diskusija apmezgama sąvokų ornamentais.    

Politikai kalba apie taršos mokestį, bet turi galvoje tik naujai įsigyjamus lengvuosius automobilius. Jie kalba apie prekybos tinklų mokestį, bet turi galvoje tik tam tikrus prekybos tinklus. Jie kalba apie nekilnojamojo turto mokestį, bet turi galvoje tik kažkam kitam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Jie kalba apie bankų aktyvų mokestį, bet turi galvoje...

Čia dar klausimas, ką turi galvoje politikai, kalbėdami apie bankų aktyvus, nes beveik po dviejų  mėnesių diskusijų, vienas iš aktyviausių naujojo mokesčio stūmėjų Valdemaras Tomaševskis vis dar įsivaizdavo, kad bankų aktyvai yra gyventojų ir verslo indėliai.

Tai yra paskolos, gerbiamieji. Paskolos. Todėl būtų teisinga aiškumo dėlei buitinėje kalboje vartojamą sąvoką „bankų aktyvų mokestis“ pakeisti „paskolų mokesčiu“. Tuomet politikams nereikėtų svarstyti, kas bus tokį mokestį įvedus – kai apmokestini laikraštį, brangsta laikraštis, kai apmokestini batus, brangsta batai, o, kai apmokestini paskolas, brangsta paskolos. Paprasta.

Ir netgi išreiškiama paprastais skaičiais. Lenkijos bankų asociacijos ekonominio reguliavimo skyriaus vadovas dr. Mariuszas Zygierewiczis sako, kad prieš trejus metus Lenkijoje įvestas identiškas mokestis paskolų palūkanų maržos vidurkį išaugino nuo 2,24% 2015 m. iki 2,68% 2017-aisiais. Būsto paskolų zlotais palūkanos Lenkijoje šiuo metu siekia 4,3% (Lietuvoje – 2,38%). Įvedus mokestį, paskolų portfelis nustojo augti, dėl šios priežasties sumažėjo bankų apetitas indėliams ir indėlių palūkanų vidurkis sumažėjo nuo 1,5% iki 1,1%.

„Jeigu norite įvesti bankų mokestį, nekopijuokite Lenkijos“ , – perspėjo lenkų ekonomistas. Kurgi, ne – Lietuvoje konstruojamas mokestis yra visiška lenkiškojo modelio kopija.

Valdančiosios koalicijos vėliavnešiai tikina, kad toks mokestis yra beveik visose ES valstybėse. Ir vėl meluoja – būtent toks mokestis yra tik Lenkijoje ir Rumunijoje. Tiesa, kad bankams yra taikomos tam tikros rinkliavos (centrinio banko mokestis, indėlių draudimas, finansinių sandorių mokestis, rinkliavos į finansinio stabilumo fondą ar papildomas pelno mokestis), tačiau tai yra kitokio pobūdžio mokesčiai, dalį kurių, beje, Lietuvoje veikiantys bankai jau moka.

Jei paskolų mokestis Lietuvoje būtų įvestas, ekspertų vertinimu, paskolų verslui palūkanos ūgtelėtų nuo 3% iki 3,8%, tuo tarpu būsto paskolų palūkanos gali kilti iki 2,8–3,2%. Šis pokytis būtų taikomas naujai išduodamoms paskoloms, tad planuojantiems įsigyti nuosavą būstą tektų rimtai persvarstyti savo galimybes prieš priimant sprendimą. Ir dar smulki detalė – Lietuvos bankų rinka yra pakankamai koncentruota, todėl siūlomas paskolų mokestis turėtų įtakos 97% bankų klientų.

Maža to, atrodo, kad politikai visiškai nekreipia dėmesio į makroekonominę aplinką – apmokestinti paskolas prognozuojant reikšmingą ekonomikos lėtėjimą nėra labai protingas žingsnis, švelniai tariant. Civilizuotų valstybių valdžia ir centriniai bankai galvoja, kaip atpiginti finansinius resursus ir įlieti į stojantį ūkio variklį daugiau degalų, tuo tarpu Lietuvoje valdančioji koalicija įnirtingai stumia naują tų degalų akcizą.

Nepaisydama, kad paskolų mokestis galimai prieštarauja Konstitucijai ir jį privalu derinti su Europos centriniu banku, kuris jau yra pareiškęs, kad Lenkijos ir Rumunijos modeliai gal turėti neigiamos įtakos šalių finansiniam stabilumui. 

„Mums nesvarbu“, sako politikai, „mūsų tikslas pateisina priemones“. 

Koks tikslas? Politikai sako, kad vaikų ir pensininkų gerovė.

Bet iš kur man žinoti, ką jie vadina vaiko pinigais? Ir ką jie vadina pensijomis, jei bankų aktyvais jie vadina indėlius? 

Vadinkime daiktus tikraisiais vardais, gerai? Bus nelengva, reikės mokytis, įsiklausyti į vienas kito argumentus, bet bent jau žinosime, ko vieni iš kitų norime.

Jūs pasakykite, kad bankai jus erzina ir norite iš jų paimti daugiau mokesčių, todėl norite apmokestinti paskolas. Aš pasakysiu, kad pinigus jūs surinksite, nes bankai yra sąžiningi mokesčių mokėtojai, tačiau dėl jūsų sprendimo paskolos brangs, todėl dalis verslo liks be finansavimo, o dalis šeimų liks be išsvajoto būsto. Maža to, ilgalaikė žala ekonomikai gali būti 4 kartus didesnė nei trumpalaikė nauda: į biudžetą surinkus 50 mln. Eur, šalies ūkis netektų iki 200 mln. Eur.

Ir nesitikėkite, kad į rinką ateis naujų žaidėjų ir bankų sektoriuje padidės konkurencija.

Tinka? O gal visgi sugrįžtam į diskusijos pradžią?

Mantas Zalatorius yra Lietuvos bankų asociacijos prezidentas