„Bankų“ mokestis: geriau vadinkime daiktus tikraisiais vardais

Publikuota: 2019-11-25
Mantas Zalatorius, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Mantas Zalatorius, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas

Mes nesusikalbame, gerbiamieji. Man net atrodo, kad viešose diskusijose politikai kartais pradeda kalbėti latviškai – atrodytų, visi žodžiai girdėti, bet nesuprantu, ką jie man sako.

Toje užšifruotoje politikų kreivakalbėje nuolat girdėti „gerovė“, „valstybė“, „vaikai“ ir „pensininkai“, bet tais žodžiais politikai dažniausiai pakeičia tą pačią sąvoką – „pinigai“.

Jei politikai tiesiog sakytų „reikia pinigų biudžetui, pagalvokim, ką galima padaryti“, būtų daug paprasčiau pradėti racionalią diskusiją, tačiau gyvename kažkokiame prasmių keitimo laikotarpyje, kai bet kokia diskusija apmezgama sąvokų ornamentais.    

Politikai kalba apie taršos mokestį, bet turi galvoje tik naujai įsigyjamus lengvuosius automobilius. Jie kalba apie prekybos tinklų mokestį, bet turi galvoje tik tam tikrus prekybos tinklus. Jie kalba apie nekilnojamojo turto mokestį, bet turi galvoje tik kažkam kitam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Jie kalba apie bankų aktyvų mokestį, bet turi galvoje...

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Čia dar klausimas, ką turi galvoje politikai, kalbėdami apie bankų aktyvus, nes beveik po dviejų  mėnesių diskusijų, vienas iš aktyviausių naujojo mokesčio stūmėjų Valdemaras Tomaševskis vis dar įsivaizdavo, kad bankų aktyvai yra gyventojų ir verslo indėliai.

Tai yra paskolos, gerbiamieji. Paskolos. Todėl būtų teisinga aiškumo dėlei buitinėje kalboje vartojamą sąvoką „bankų aktyvų mokestis“ pakeisti „paskolų mokesčiu“. Tuomet politikams nereikėtų svarstyti, kas bus tokį mokestį įvedus – kai apmokestini laikraštį, brangsta laikraštis, kai apmokestini batus, brangsta batai, o, kai apmokestini paskolas, brangsta paskolos. Paprasta.

Ir netgi išreiškiama paprastais skaičiais. Lenkijos bankų asociacijos ekonominio reguliavimo skyriaus vadovas dr. Mariuszas Zygierewiczis sako, kad prieš trejus metus Lenkijoje įvestas identiškas mokestis paskolų palūkanų maržos vidurkį išaugino nuo 2,24% 2015 m. iki 2,68% 2017-aisiais. Būsto paskolų zlotais palūkanos Lenkijoje šiuo metu siekia 4,3% (Lietuvoje – 2,38%). Įvedus mokestį, paskolų portfelis nustojo augti, dėl šios priežasties sumažėjo bankų apetitas indėliams ir indėlių palūkanų vidurkis sumažėjo nuo 1,5% iki 1,1%.

„Jeigu norite įvesti bankų mokestį, nekopijuokite Lenkijos“ , – perspėjo lenkų ekonomistas. Kurgi, ne – Lietuvoje konstruojamas mokestis yra visiška lenkiškojo modelio kopija.

Valdančiosios koalicijos vėliavnešiai tikina, kad toks mokestis yra beveik visose ES valstybėse. Ir vėl meluoja – būtent toks mokestis yra tik Lenkijoje ir Rumunijoje. Tiesa, kad bankams yra taikomos tam tikros rinkliavos (centrinio banko mokestis, indėlių draudimas, finansinių sandorių mokestis, rinkliavos į finansinio stabilumo fondą ar papildomas pelno mokestis), tačiau tai yra kitokio pobūdžio mokesčiai, dalį kurių, beje, Lietuvoje veikiantys bankai jau moka.

Jei paskolų mokestis Lietuvoje būtų įvestas, ekspertų vertinimu, paskolų verslui palūkanos ūgtelėtų nuo 3% iki 3,8%, tuo tarpu būsto paskolų palūkanos gali kilti iki 2,8–3,2%. Šis pokytis būtų taikomas naujai išduodamoms paskoloms, tad planuojantiems įsigyti nuosavą būstą tektų rimtai persvarstyti savo galimybes prieš priimant sprendimą. Ir dar smulki detalė – Lietuvos bankų rinka yra pakankamai koncentruota, todėl siūlomas paskolų mokestis turėtų įtakos 97% bankų klientų.

Maža to, atrodo, kad politikai visiškai nekreipia dėmesio į makroekonominę aplinką – apmokestinti paskolas prognozuojant reikšmingą ekonomikos lėtėjimą nėra labai protingas žingsnis, švelniai tariant. Civilizuotų valstybių valdžia ir centriniai bankai galvoja, kaip atpiginti finansinius resursus ir įlieti į stojantį ūkio variklį daugiau degalų, tuo tarpu Lietuvoje valdančioji koalicija įnirtingai stumia naują tų degalų akcizą.

Nepaisydama, kad paskolų mokestis galimai prieštarauja Konstitucijai ir jį privalu derinti su Europos centriniu banku, kuris jau yra pareiškęs, kad Lenkijos ir Rumunijos modeliai gal turėti neigiamos įtakos šalių finansiniam stabilumui. 

„Mums nesvarbu“, sako politikai, „mūsų tikslas pateisina priemones“. 

Koks tikslas? Politikai sako, kad vaikų ir pensininkų gerovė.

Bet iš kur man žinoti, ką jie vadina vaiko pinigais? Ir ką jie vadina pensijomis, jei bankų aktyvais jie vadina indėlius? 

Vadinkime daiktus tikraisiais vardais, gerai? Bus nelengva, reikės mokytis, įsiklausyti į vienas kito argumentus, bet bent jau žinosime, ko vieni iš kitų norime.

Jūs pasakykite, kad bankai jus erzina ir norite iš jų paimti daugiau mokesčių, todėl norite apmokestinti paskolas. Aš pasakysiu, kad pinigus jūs surinksite, nes bankai yra sąžiningi mokesčių mokėtojai, tačiau dėl jūsų sprendimo paskolos brangs, todėl dalis verslo liks be finansavimo, o dalis šeimų liks be išsvajoto būsto. Maža to, ilgalaikė žala ekonomikai gali būti 4 kartus didesnė nei trumpalaikė nauda: į biudžetą surinkus 50 mln. Eur, šalies ūkis netektų iki 200 mln. Eur.

Ir nesitikėkite, kad į rinką ateis naujų žaidėjų ir bankų sektoriuje padidės konkurencija.

Tinka? O gal visgi sugrįžtam į diskusijos pradžią?

Mantas Zalatorius yra Lietuvos bankų asociacijos prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Rinkos“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Pasimetusiose biržose padrąsinančios analizės „Apple“ investuotojams Premium

Penktadienį rinkoms nepavyko rasti krypties po brutalaus pirmojo šių metų pusmečio, investuotojams...

Rinkos
2022.07.01
„BaltCap“ Latvijos technologijų bendrovę „Vendon“ parduoda „Azkoyen“ grupei

Didžiausia Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytoja „BaltCap“ už neskelbiamą sumą parduoda Latvijos...

Inovacijos
2022.07.01
Bankas „Luminor“ įsigijo 99% „Maksekeskus“ akcijų

Baltijos šalių bankas „Luminor Bank“ įsigijo 99% elektroninės prekybos mokėjimo įmonės „Maksekeskus“ (MKK)...

Rinkos
2022.07.01
Norvegijos BEWI perka Lietuvos termoizoliacinių medžiagų gamintoją „BalPol“ 2

Viena didžiausių pasaulyje pakavimo ir izoliacijos sprendimų kompanija BEWI perka 100% Lietuvos bendrovės...

Pramonė
2022.07.01
Infliacija euro zonoje birželį palypėjo iki 8,6%

Preliminari metinė infliacija birželį euro zonoje pakilo iki 8,6% nuo 8,1% gegužę, penktadienį paskelbė...

Finansai
2022.07.01
Maskvos karo kišenes pildo Kinijos ir Indijos tandemas Premium

Rusijai stringant sankcijų gniaužtuose, Kinija ir Indija pamažu tampa svarbiausiomis Maskvos finansuotojomis.

Verslo aplinka
2022.07.01
Rygos biurų pastate „Verde“ kursis „Enefit“

Investicijų bendrovės „Capitalica Asset Management“ fondas pranešė pasirašęs nuomos sutartį su Estijos...

Statyba ir NT
2022.07.01
Kaip pavogti dujų gamyklą: Kremlius taikosi išstumti „Shell“, „Mitsubishi“

Rusijos dujų skystinimo gamykla Sachalino saloje, „Sachalin-2“, bus perleista naujai rusiškai bendrovei.

Rinkos
2022.07.01
Kontrolinį „Glassbee“ akcijų paketą įsigijo „Magnus Investments“

Alytuje veikianti aliuminio bei plastiko langų, durų, fasadų projektavimu, gamyba ir montavimu užsiimanti...

Pramonė
2022.07.01
„Snoro“ bankroto administratoriaus ir Šveicarijos banko ginče susitarta dėl 105 mln. Eur atgavimo 3

„Snoras“ nemokumo administratoriaus komanda ir Šveicarijos bankas „Julius Baer & Co. Ltd.“ taikos sutartimi...

Rinkos
2022.07.01
VŽ klausomiausi podkastai birželį

Pateikiame daugiausia „Verslo žinių“ prenumeratorių dėmesio sulaukusių podkastų TOP 10.

Laisvalaikis
2022.07.01
Biržose – dešimtmečius nematytas nuosmukis Premium

Pirmąjį šių metų pusmetį pasaulio finansų rinkos užbaigė su ekstremalius lygius žyminčiais nuosmukiais,...

Rinkos
2022.07.01
Seimas: nereikės identifikuoti tapatybės keičiančių kripto valiutą iki 700 Eur

Virtualių valiutų operacijų įmonės nuo kitų metų privalės identifikuoti ne visus klientus, ko siekė Lietuvos...

Rinkos
2022.06.30
„Maxima grupei“ piešia daugiau kaip 6% skolinimosi kainą Premium 1

Kapitalo rinką 300 mln. Eur emisijai žvalganti ir milijardines skolinimosi obligacijomis ambicijas turinti...

Rinkos
2022.06.30
Akcijų biržose išsipardavimas nesibaigia, nors yra gerų ženklų dėl infliacijos Premium

Pasaulio akcijų biržų indeksai paplūdę krauju. Infliacijos duomenys kol kas nedžiugina, tačiau leidžia...

Rinkos
2022.06.30
„Revolut bank“ leista didinti kapitalą daugiau nei 30 mln. Eur

Bankui „Revolut bank“ leista padidinti įstatinį kapitalą nuo 5,5 mln. iki 36,8 mln. Eur, pranešė Lietuvos...

Rinkos
2022.06.30
„Gazprom“ žlugdo ilgametį savo partnerį „Uniper“ 2

Vokietijos energetikos milžinė „Uniper“ svarsto galimybes prašyti Vyriausybės pagalbos, Rusijos „Gazprom“...

Rinkos
2022.06.30
„Estateguru“ siekia pritraukti institucinių investuotojų, žada nepamiršti mažmeninių Premium

„Estateguru“ ruošiasi antram lėšų pritraukimo raundui. Startuolis ketina smarkiai padidinti veiklos apimtis,...

Rinkos
2022.06.30
„Gazprom“ nemokės dividendų, akcija smuko 30%

„Gazprom“ paskelbus, kad įmonė už 2021 m. dividendų nemokės, bendrovės akcija Maskvos akcijų biržoje smuko...

Rinkos
2022.06.30
Švedijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą puse proc. punkto

Švedijos centrinis bankas, arba Riksbankas, padidino bazinę palūkanų normą puse procentinio punkto nuo 0,25%...

Rinkos
2022.06.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku