„Ignitis grupė“ elgiasi teisingai (bet yra papildomų sąlygų)

Pranešimas įžiebė tikrą gaisrą žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose – viskas blogai: idėja, komunikacija, įgyvendinimo planai, būsima kaina, valstybės strategija savo valdomų įmonių atžvilgiu ir t.t.  

Ar tikrai? Pažvelkime į situaciją blaiviai ir taikydami racionalius kriterijus.

Visų pirma, pasiaiškinkime, kas iš tiesų vyksta. Trumpai drūtai – „Ignitis“ grupė nori supirkti savo antrinių bendrovių akcijas iš smulkiųjų investuotojų ir vėliau šių dukterinių bendrovių akcijas išbraukti iš biržos. „Delistinguoti“ ir atlikti „squeeze-out‘ą“, jei norite finansų rinkos žargono.

Iš to kyla trys esminiai klausimai:

• ar procesas bus atliekamas skaidriai ir pagal įstatymus;
• kokia bus kaina bus mokama už mažųjų akcininkų akcijas;
• kokį poveikį šie veiksmai turės Lietuvos kapitalo rinkai.

Visų pirma, patys savaime savanoriškas oficialus pasiūlymas ir privalomas akcijų išpirkimas yra visiškai civilizuotos procedūros, taikytos ir taikomos visame pasaulyje ir Lietuvoje. Tai procedūros, įteisintos būtent biržoje listinguojamoms bendrovėms, kur tikima, kad skaidrumas yra didžiausias. Nėra nieko keisto, o greičiau logiška inicijuoti bendrovių delistingavimą, turint tokio dydžio akcijų paketus (96,82% ir 94,98%). Daugelis privačių savininkų elgtųsi panašiai ir „Nasdaq Vilniaus“ birža yra mačiusi ne vieną privačios bendrovės atsisveikinimą.

Teoriškai, būtų dar geriau, jei būtų nuspręsta padidinti šių bendrovių akcijų, kuriomis prekiaujame biržoje, kiekį, o ne supirkti ir išeiti iš biržos. Tačiau tai yra strateginis didžiojo akcininko sprendimas ir į jį, manau, reikėtų žvelgti tik žinant platesnį kontekstą. Taigi, kol kas abejonių dėl veiksmo teisėtumo ir racionalumo nėra.

Kaip bus įgyvendinami akcijų supirkimai – pamatysime, bus išleisti prospektai ir t.t., tačiau nėra prasmės iš anksto kažką kalti prie kryžiaus. Juolab, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog procedūros bus neskaidrios. Priešingai, bendrovės vadovai pasisakė, kad bus laikomasi visų reikalingų procedūrų. Sekime įvykius.

Kaina. Kaina paklūsta geležinei taisyklei – pardavėjui ji visuomet per maža, pirkėjui visuomet per didelė. Pirkėjas šiuo atveju visuomet bus nepatogioje pozicijoje, tačiau tam yra aiškios kainos nustatymo taisyklės ir bendrovės teisė mokėti premiją. Kol kas apie kainos nustatymą nieko nežinome, tad interpretacijos, kad ja bus manipuliuojama taip pat neturi realaus pagrindo. Įstatymai numato, kad už mažųjų akcijas turi būti pasiūlyta teisinga kaina ir niekas nedraudžia mokėti daugiau.

Platesnis požiūris

Trečias punktas yra plačiausias, bet jame ir slypi tikroji problema.

Šių bendrovių pasitraukimas iš Vilniaus akcijų biržos suduotų statistinį („popierinį“) apie 1 mlrd. Eur vertės smūgį kapitalizacijai ir tai nebūtų labai gražu. Tačiau ar tikrai „popierinė“ kapitalizacija yra tai, ko rinkai ir jos dalyviams reikia? Ar ji apsprendžia rinkos brandą ir įtraukimą į įvairius (svarbius) indeksus. O gal visgi mums visada reikėjo (ir, be abejo, reikia) tikrojo biržos likvidumo, bendrovių, kurių didelė akcinio kapitalo dalis ar net daugiau nei kontrolinis akcijų paketas yra listinguoti biržoje?

Todėl būdamas pragmatišku optimistu aš noriu tikėti, kad finansų ministro pasisakymas apie „grupės ilgalaikio finansavimo alternatyvas, įskaitant ir akcinio kapitalo pritraukimą nacionalinėje ir tarptautinio kapitalo rinkose“ yra būtent ta pozityvi užuomina, kuri reiškia, kad yra svarstoma apie visos „Ignitis“ grupės listingavimą. O tokiu atveju „Ignitis“ grupės antrinių bendrovių akcijų supirkimas ir šių bendrovių delistingavimas įgautų visai kitokią prasmę.

Taigi, „Ignitis“ elgiasi teisingai. Jei iš tiesų galvojama apie rimtą visos grupės IPO.

Įžvalgos autorius Žygintas Mačėnas yra Lietuvos finansų patarėjų įmonės „Summa Advisers“ vadovaujantis partneris