D. Misiūnas pasipiktino „Ignitis grupės“ žingsniu prieš biržą

Taip teigia Dalius Misiūnas, ISM rektorius ir buvęs bendrovės „Lietuvos energija“ (dabar „Ignitis grupė“) vadovas, iš įmonės vadovo posto pasitraukęs dar 2017 m. Jis stebisi, kuo smulkiųjų „Ignitis gamybos“ ir ESO akcininkų išstūmimas iš įmonės superkant jų akcijas (angl. squeeze-out) susijęs su atsinaujinančia energetika.

„Estų „Enefit green“ kaip tik svarsto apie listingavimą Talino biržoje. Pateikiami argumentai skamba labiau kaip šabloninės frazės“, – viešame feisbuko įraše rašo D. Misiūnas.

Anot jo, akivaizdu, kad toks „Ignitis grupės“ sprendimas skaidrumo nepadidins.

„Ir kyla klausimų dėl smulkiųjų akcininkų intereso užtikrinimo. ESO reguliuojama taip, kad, kylant sąnaudoms ar didėjant reguliuojamo turto bazei, tarifas didinamas vėlesniais laikotarpiais. Taip ir atsitiko šiemet – 2020 m. tarifas smarkiai auga dėl jau patirtų sąnaudų ir atliktų investicijų. Taigi, kitais metais bendrovė gaus daugiau pajamų kaip kompensaciją už praėjusius metus ir dėl to uždirbs daugiau pelno, kurio su smulkiaisiais dalintis jau nereiks, nes jie bus išstumti“, – sako D. Misiūnas.

Jis svarsto, kad galbūt esminį tokio sprendimo argumentą geriausiai apibrėžia „Ignitis grupės“ pranešimo dalis, kurioje kalbama apie jos vienintelio akcininko „dividendų grąžos lūkesčius“.

Viltinga užuomina

D. Misiūno teigimu, vilties kelia tik neaiški užuomina apie ateities planus, kur kalbama apie „tiek skolos, tiek akcinio kapitalo pritraukimą nacionalinėje ir tarptautinėse kapitalo rinkose“.

„Jeigu kalbama apie grupės listingavimą, dabartinių mažųjų „Ignitis gamybos“ ir ESO akcininkų akcijos turėtų būti konvertuojamos į grupės akcijas objektyviai nustatyta tikrąja verte“, – pažymi D. Misiūnas.

Jis taip pat sako, kad, būdamas „Lietuvos energijos“ vadovu, įmonių buvimą biržoje visada matė kaip skaidrumo užtikrinimą ir efektyvumo katalizatorių.

„Smulkiųjų akcininkų išsaugojimas leistų sumažinti tokių nuotykių, kuriuos matome „Lietuvos pašte“, tikimybę. Visos valstybės valdomos įmonės turėtų būti listinguotos, o valstybės dalis jose turėtų būti proporcinga jų strateginei reikšmei“, – sako D. Misiūnas.

Jo teigimu, kai įmonė VAE 2014 m. buvo transformuota į „Lietuvos energiją“, jai pradėti taikyti listinguojamoms bendrovėms keliami informacijos atskleidimo ir skaidrumo standartai, nors „Lietuvos energija“ nebuvo listinguota.

„Tikslas buvo kurti visuomenės ir investuotojų pasitikėjimą ir sukurti prielaidas pačios „Lietuvos energijos“ listingavimui, jeigu valstybė nuspręstų. Vėliau toks sprendimas leido sėkmingai išplatinti obligacijas. Būtų apmaudu, jeigu „Ignitis gamybos“ ir ESO delistingavimas būtų kelionės priešinga kryptimi – mažesnio skaidrumo – dalis“, – svarsto D. Misiūnas.

Vakar vakare paskelbta, kad „Ignitis grupė“ planuoja išbraukti savo valdomų akcinių bendrovių akcijas iš akcijų biržos. Ketinama inicijuoti smulkiųjų akcininkų valdomų „Ignitis gamybos“ ir ESO akcijų išpirkimą.

Smulkiuosius investuotojus vienijanti Investuotojų asociacija šiandien viešai pasipiktino „Ignitis grupės“ planais patraukti iš biržos ESO ir „Ignitis gamybos“ bendroves. Šiandien pasipiktinimą šiais planais, kurie esą prieštarauja Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko rekomendacijoms, išplatino ir „Nasdaq Vilniaus“ birža.