Buvęs FED vadovas: centriniams bankams nėra tikslo leisti savo kriptovaliutų

„Nematau tam prasmės“, – kalbėdamas Kinijoje surengtoje konferencijoje sakė A. Greenspanas, kurį cituoja CNBC.

Anot jo, nacionalinės valiutos yra padengtos valstybių skolos pažadu, ko negali pasiūlyti jokia skaitmenines valiutas leidžianti organizacija.

„JAV fundamentalus skolos pažadas reiškia kur kas daugiau, nei „Facebook“ gali įsivaizduoti“, – sakė A. Greenspanas.

Pasaulio centriniai bankai sujudo, kai apie planus leisti savo kriptovaliutą neseniai paskelbė socialinį tinklą „Facebook“ valdanti įmonė, kitąmet žadanti paleisti savo valiutą „Libra“, kurios vertė, kaip skelbiama, bus stabili dėl padengimo realiu turtu. Atsirado svarstymų, kad, paleisdami pinigų leidimo teisę iš savo rankų, centriniai bankai praras pinigų leidimo privilegiją.

Kinijos centrinis bankas neseniai patvirtino šiuo metu intensyviai dirbantis su savo nacionalinės skaitmeninės valiutos projektu, nors dar ir nėra aišku, kada ši valiuta bus paleista.

Bazelyje veikiantis Tarptautinių atsiskaitymų bankas – tarptautinė centrinių bankų organizacija, skatinanti ir prižiūrinti tarptautinį monetarinį ir finansinį bendradarbiavimą – irgi pradėjo projektą, kurio rezultatas gali būti skaitmeninė centrinių bankų valiuta. Pirmasis bandomasis projektas įgyvendinamas kartu su Šveicarijos centriniu banku siekiant sukurti skaitmeninę valiutą, skirtą atsiskaitymams tarp bankų.

Lietuvos bankas irgi eksperimentuoja su skaitmeninėmis valiutomis – įgyvendina pirmosios pasaulyje skaitmeninės kolekcinės monetos „LBCoin“ projektą. Ši valiuta kuriama taikant blokų grandinės technologiją. Numatoma, kad ši skaitmeninė kolekcinė moneta ir su ja susieta fizinė moneta bus išleistos 2020 m. pradžioje. 

VŽ neseniai publikavo interviu su Dirku Bullmannu, Europos centrinio banko (ECB) inovacijų komandos vadovu, kuris sako, kad pirmosios kartos kriptovaliutos, tokios, kaip bitkoinai ar eteriai, nėra pinigai, nes neatlieka pinigų funkcijų, tačiau tokios antrosios kartos kriptovaliutos, kaip stabilią vertę garantuojanti „Libra“, jau gali įgauti „pasaulinės reikšmės“ statusą. Esą stabilią vertę garantuojančias kriptovaliutas (angl. stablecoins) gali tekti vertinti iš naujo dėl atsirandančio ryšio su realiąja ekonomika – jį kuria šių kriptovaliutų padengimas realiu turtu.

„Kalbant apie antrosios kartos kriptoturtą, pasakytina, kad jei jo kapitalizacija didės, o ryšys su realiąja ekonomika stiprės, turėsime jį įvertinti iš naujo. Paimkime tą pačią librą ir planus padengti „Libra“ vertę realia valiuta, pinigais, kurie bus investuojami į mažos rizikos vertybinius popierius. Šiuo atveju būtų nepaneigiamas ryšys su realiąja ekonomika. Mes dar tik vertiname viską“, – VŽ pasakojo ECB atstovas.